Kaunietė Zita Gluoksnytė užsispyrė iš miesto savivaldybės išsireikalauti kompensaciją, nes, jos nuomone, dėl valdininkų kaltės turėjo išleisti 850 eurų.
Moteris yra daugiabučio bendrijos pirmininkė. Savivaldybės darbuotojai esą pradangino jos vadovaujamos bendrijos dokumentus. Dėl to gyventojai bendriją turėjo steigti iš naujo ir patyrė išlaidų.
Dabar, kai savivaldybė panoro atlikti namo bendrijos patikrinimą ir paprašė dokumentų, moteris siekia, kad pirmiausia jai būtų sumokėti pinigai, kuriuos ji išleido naujai bendrijai steigti.
„Toks atvejis – ne vienintelis. Kiti nusileidžia, bet aš to nedarysiu. Kodėl valdininkai gali daryti klaidų, jų nepripažinti ir dėl to kenčia gyventojai?“ – piktinosi Z.Gluoksnytė.
Daugiabučio bendrijos dokumentai galėjo dingti dar 2002–2004 metais. Tuometinis Kauno meras Arvydas Garbaravičius tuo nesistebėjo.
Jo teigimu, pradėjęs eiti mero pareigas savivaldybės dokumentuose aptiko tikrą chaosą. Jis įsitikinęs, kad dabartiniai valdininkai privalo atsakyti už pirmtakų klaidas.
Kauno vicemeras Andrius Palionis stebėjosi keista situacija, bet kito kelio, kaip tik gyventojai bylinėtis su savivaldybe, pasiūlyti negalėjo.
Ilgus metus gyveno ramiai
Petrašiūnuose, R.Kalantos gatvėje, 1993 metais iškilo 171 numeriu pažymėtas 20 butų namas. Jo gyventojai įsteigė 248-ąją butų savininkų bendriją.
Nuo 1998 metų jai vadovauti ėmėsi Z.Gluoksnytė.
Moteris pasakojo, kad bendrija banke turėjo savo sąskaitą, ji – antspaudą. Tvarkingai buvo mokami visi mokesčiai. Bendrija buvo giriama už puikiai tvarkomą daugiabučio aplinką.
Tačiau 2015 metais prasidėjo neramumai.
„Savivaldybės atstovai pradėjo versti mus rinktis namo administratorių. Ir aš, ir kaimynai nustebome.
Ne vienus metus tvarkėmės patys, todėl buvo neaišku, kam mums norima primesti daugiabučius administruojančios įmonės paslaugas“, – pasakojo moteris.
Pasikeitė registro tvarka
Z.Gluoksnytė teigė, kad pradėjus aiškintis situaciją iš savivaldybės atstovų gavo atsakymą, jog bendrija nėra oficialiai įregistruota Registrų centre.
Bendrijos pirmininkė sakė, kad kai daugiabučio gyventojai bendriją steigė, tokios organizacijos dar buvo registruojamos savivaldybėje veikusiame Rejestro skyriuje.
„2002 metais tvarka pasikeitė. Savivaldybės darbuotojai per kelerius metus visus daugiabučių bendrijų dokumentus turėjo perduoti Viešajai įstaigai Registrų centro Kauno filialui, tačiau paaiškėjo, kad šioje įstaigoje mūsų bendrijos dokumentų nėra“, – pasakojo Z.Gluoksnytė.
Bendrijos pirmininkė tvirtino, jog savivaldybės ne kartą raštiškai prašė pateikti dokumentus, kad bendrija savivaldybėje buvo registruota, bet gaudavo atsakymus, kad tokia organizacija neegzistuoja.
Įkūrė bendriją iš naujo
Pasak Z.Gluoksnytės, savivaldybės atstovai bendrijos narius ir toliau spaudė rinktis daugiabučio administratorių.
„Mes to nenorėjome, todėl neliko kitos išeities, kaip tik iš naujo įregistruoti bendriją. Už dokumentų parengimą, notaro paslaugas sumokėjau 850 eurų“, – pasakojo Z.Gluoksnytė.
Šią sumą bendrijos pirmininkė galėjo padalyti visiems namo gyventojams.
„Bet kodėl mes visi turime mokėti už tai, kad valdininkai padarė klaidą ir bendrijos steigimo dokumentų neperdavė Registrų centrui?“ – piktinosi moteris.
Dokumentų be pinigų neduos
Kaunietė nuo 2015 metų pabaigos iš savivaldybės atstovų pradėjo reikalauti kompensuoti steigiant naują bendriją patirtas išlaidas.
Tokie raštai su prašymais ir reikalavimais į savivaldybę skriejo iki šių metų pavasario.
Tačiau Z.Gluoksnytė sakė gaudavusi tik atsakymus, kad raštai gauti ir užregistruoti, bet niekas nesikeitė, nes esą dabartiniai valdininkai neatsakingi už nebedirbančių savivaldybėje klaidas.
Praėjusių metų pabaigoje Z.Gluoksnytė sužinojo, kad savivaldybė planuoja tikrinti atsitiktinai atrinktas daugiabučių bendrijas.
„Tarp jų yra ir mūsų namas. Valdininkai iš manęs pareikalavo visų nuo 2015 metų naujai įsteigtos bendrijos dokumentų, susijusių ir su namo priežiūra, ir statybos ar remonto darbais, ir finansais“, – sakė moteris.
Tačiau dokumentus bendrijos pirmininkė pateikti atsisakė.
„Kol savivaldybė nesumokės 850 eurų kompensacijos, dokumentų neketinu duoti“, – tvirtino atkakli moteris.
Lankėsi net pas vicemerą
Norėdama pasiekti savo tikslą, Z.Gluoksnytė praėjusią savaitę susitiko su Kauno vicemeru Andriumi Palioniu.
„Ėjau nusiteikusi įsisenėjusią mūsų bendrijos problemą spręsti geranoriškai. Pasiūliau, kad savivaldybė pagaliau kompensuotų mūsų patirtas išlaidas ar bent jų dalį. Bet vicemeras pasakė, kad turime kreiptis į teismą“, – pasakojo moteris.
Z.Gluoksnytė įsitikinusi, kad jei pasisamdytų gerą ir brangų advokatą, civilinę bylą prieš savivaldybę laimėtų.
„Tada valdininkams iš kauniečių mokesčių mokėtojų pinigų tektų išmokėti ne tik tuos 850 eurų, bet ir išlaidas už advokato paslaugas bei teismo išlaidas.
Suma gali susidaryti kur kas didesnė. Nejau geriau bylinėtis, nei pripažinti savo įstaigos kaltę ir susitarti?“ – svarstė kaunietė.
Nustebo ir kaimynai
Tai ne vienintelis atvejis, kai kauniečiams iš naujo reikėjo įregistruoti daugiabučio bendriją.
Tokia pat situacija susidarė ir dėl R.Kalantos gatvės 169 daugiabučio.
Šio namo bendrijos pirmininkas Osvaldas Kupstas sakė, kad šis namas buvo pastatytas tuo pat metu, kaip ir Z.Gluoksnytės vadovaujamos bendrijos daugiabutis.
Gyventojai 1994 metais taip pat įkūrė bendriją. 2015 metais jos pirmininku tapo O.Kupstas.
„Tada gyventojai iš savivaldybės gavo raginimus rinktis namo administratorių. Raginimai net priminė grasinimus, esą jei nebalsuosime už administratorių, jis bus paskirtas savivaldybės nuožiūra“, – pasakojo vyras.
Gyventojai sutriko, ėmė klausinėti bendrijos pirmininko, ką tai reiškia.
„Man ankstesnis bendrijos pirmininkas buvo perdavęs dokumentus, todėl nustebau, kad savivaldybė teigė, jog nesame bendrija.
Išsiaiškinome, kad ir mūsų dokumentai nenukeliavo į Registrų centrą“, – pasakojo O.Kupstas.
Prie ieškinio prisidėtų
Šio daugiabučio gyventojai taip pat iš naujo įsteigė bendriją. Kiek už tai sumokėjo, jos pirmininkas tiksliai nebeatsimena, bet tai kainavo kelis šimtus eurų.
Dabar, išgirdę, kad gretimo namo bendrijos pirmininkė ketina kreiptis į teismą ir iš savivaldybės reikalauti kompensacijos už patirtus nuostolius, prie tokio ieškinio šio namo bendrijos nariai ketina prisidėti.
„Svarbu ne pati suma. Gyventojai patys susimokėjo už naujos bendrijos steigimą.
Svarbiau tai, kad savivaldybė pati nesusitvarko su savo ūkiu ir už netvarką turi atsakyti“, – sakė O.Kupstas.
Išmokai reikia teisinio pagrindo
Andrius Palionis
Kauno vicemeras
„Ši situacija nestandartinė ir iki šiol apie panašias problemas nėra tekę girdėti.
Jei skyrius, kuris dabar jau neegzistuoja, padarė klaidų, už tai, kaip institucija, turėtų atsakyti pati savivaldybė.
Tačiau neaišku, kokiu pagrindu būtų galima išmokėti kompensaciją R.Kalantos gatvės 171-ojo namo gyventojams.
Tam reikia teisinio pagrindo. Jis gali atsirasti tik teismo būdu. Tai Z.Gluoksnytei ir pasiūliau.“
Dokumentuose rado didžiulį chaosą
Arvydas Garbaravičius
Buvęs Kauno meras, pareigas ėjęs 2003–2007 metais
„Kol tapau Kauno meru, šias pareigas vienas po kito ėjo kiti politikai. Nuo 2000 metų merais po kelis mėnesius dirbo Vytautas Šustauskas, po jo – Gediminas Budnikas. Nuo 2001 iki 2003 metų po metus merais buvo Erikas Tamašauskas ir Giedrius Ašmys.
Kai pradėjo dirbti mano komanda, dokumentuose radome didžiulį chaosą. Pastebėjome, kad kai kuriuos dokumentus net mėginta klastoti.
Pavyzdžiui, vienai mokyklai buvo bandoma skirti dvigubą finansavimą sporto salei pastatyti. Taip pat mėginta klastoti ir parašus.
Todėl nesistebiu, kad kai kurie dokumentai visai galėjo dingti.
Man ir mano komandai anuomet su gyventojais taip pat teko bendrauti, ieškoti būdų, kaip ištaisyti anksčiau padarytas klaidas, bet piniginių kompensacijų tada dar nebuvo įprasta prašyti.
Manau, kad savivaldybė, kaip institucija, yra atsakinga už savo darbą, nesvarbu, kad vadovai ar skyriai keičiasi.
Šiuo atveju miesto vadovybė taip pat turėtų ieškoti išeities, kaip susitarti su daugiabučių bendrijų atstovais.“
