Iš 719 gautų paraiškų po Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) įvertinimo kaip tinkamos įgyvendinti pripažintos 707 paraiškos. Jų bendra investicijų suma sudaro daugiau kaip 300 mln. eurų.
Kvietimo sąlygose numatyta, kad jeigu pateiktų paraiškų bendra investicijų ir (ar) valstybės paramos lėšų suma viršija 150 mln. eurų sumą, taikomas konkursinis paraiškų atrankos būdas.
Vis dėlto sprendimas finansuoti visus kvietime nustatytas sąlygas atitinkančius projektus priimtas atsižvelgiant į dabartinius Vyriausybės prioritetus energinio efektyvumo didinimo srityje ir daugiabučių namų atnaujinimo programos svarbą šiems prioritetams įgyvendinti.
Aktyviausi – didieji miestai
Per pastarąjį kvietimą daugiausia paraiškų gauta iš Klaipėdos bei Vilniaus miesto savivaldybių, atitinkamai pateikusių po 65 ir 58 paraiškas. Kauno miesto savivaldybė pateikė 36 paraiškas, iš Šiaulių bei Panevėžio miestų savivaldybių gauta po 23 paraiškas.
Taip pat šiame kvietime aktyvumu išsiskyrė Elektrėnų savivaldybė, pateikusi 30 paraiškų, Jonavos rajono savivaldybė, pateikusi 22 paraiškas, Plungės ir Zarasų rajono savivaldybės, iš kurių gauta po 21 paraišką.
Pasak BETA direktoriaus Valiaus Serbentos, džiugina faktas, jog beveik ketvirtadalį visų naujausio kvietimo paraiškų sudaro paraiškos iš trijų didžiųjų Lietuvos miestų. Juose esantis senų daugiabučių skaičius sudaro beveik 50 proc. visų šalies renovuotinų daugiabučių namų.
Šiuo metu visoje Lietuvoje įgyvendinami daugiau kaip 400 daugiabučių atnaujinimo projektai. Ekspertai skaičiuoja, kad užbaigus šiuo metu vykdomus projektus reikšmingoje dalyje mažesnių šalies savivaldybių bus pasiektas svarbus simbolinis taškas – atnaujinta apie 50 proc. visų savivaldybėje esančių daugiabučių.
Renovacija domisi vis daugiau gyventojų
Pašnekovas pastebi, kad gautų paraiškų skaičius išaugo penktadaliu. Ši tendencija patvirtina kasmet atliekamų renovuotinų daugiabučių gyventojų apklausų rezultatus – norinčių atnaujinti savo daugiabutį skaičius sparčiai auga. „Akivaizdu, jog pastarųjų metų renovacijos rezultatai, ypač kaimynystėje sėkmingai įgyvendinti projektai, žmonėms padėjo pamatyti ir geriau suprasti esminius namo atnaujinimo privalumus – nuo gražesnės gyvenamosios aplinkos iki mažesnių šildymo išlaidų“, – pasakoja BETA direktorius V.Serbenta.
Numatomas įspūdingas energijos sutaupymas
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl gyventojai nusprendžia renovuoti seną daugiabutį, išlieka šildymo išlaidų sumažinimas. Numatoma, kad vien pagal naujas gautas paraiškas renovuoti namai kasmet turėtų sutaupyti per 140 GWh energijos.
V.Serbenta pažymi, kad naujausio kvietimo tendencijos iliustruoja didėjantį gyventojų dėmesį energiniam efektyvumui. Daugiau kaip 50 proc. daugiabučių po atnaujinimo numatyta pasiekti aukštesnę nei C energinio efektyvumo klasę.
Būsto energijos taupymo agentūros vadovas pabrėžia, kad renovacijos nauda – ne tik sumažėjusios sąskaitos. Daugiabučio pastato renovacija daugeliui gyventojų šiandien jau asocijuojasi ir su nekilnojamojo turto vertės išaugimu. Pastebima, kad renovuotame pastate esantis būstas yra kur kas paklausesnis jį nuomojant ar parduodant.
Žingsniai būsto administratoriams
Remiantis Aplinkos ministerijos sprendimu, artimiausiu metu pastarojo kvietimo patvirtintų projektų administratoriams bus pasiūlyta kreiptis į finansų įstaigas dėl projektų finansavimo, o gavę jų pritarimą administratoriai bus pakviesti pasirašyti valstybės paramos teikimo sutartis. Įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo programą nuo 2013 m. Lietuvoje atnaujinti 2193 daugiabučiai, arba daugiau kaip 60 tūkst. butų. Investicijos į šių namų atnaujinimą viršija 700 mln. eurų.
