Tiltai statomi dvejus, trejus metus, o kai kurie upių krantus sujungia ir per kelis mėnesius.
Taip įprasta ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Bet kažkodėl tik ne Vilniuje.
Žinoma, mums nepavyti italų, kurie sugriuvusį kur kas sudėtingesnės konstrukcijos tiltą Genujoje ketina atstatyti per metus. Tačiau ketveri metai pėsčiųjų tiltui per Nerį – ar ne per ilgas terminas?
Neseniai baigėsi šio tilto architektūrinės idėjos konkursas. Jį laimėjo Užvingio salos tiltas, kurio sumanymą pasiūlė bendrovė „TEC Infrastructure“.
Anot šios įmonės architektų, savivaldybė, palikusi ilgesnį laikotarpį tiltui pastatyti, elgiasi išmintingai – nereikės dirbti paknopstomis.
O gal valdininkai baiminasi, kad ir vėl paklius į bylinėjimosi makalynę?
Turėtų būti paaiškinimas
Tiltų ekspertas Algirdas Steponavičius pripažino, kad ketverių metų laikotarpis tiltui pastatyti – labai ilgas.
„Turėtų būti paaiškinimas, kodėl taip ilgai. Tiltui statyti dveji metai – per akis“, – sakė jis.
Anot savivaldybės, tolesniame tilto per Nerį konkurso etape dar vyks finalininkų pateiktų dokumentų vertinimas. Po jo gegužės mėnesį paaiškės, ar nėra jokių teisinių kliūčių skelbti galutinius rezultatus ir įteikti laimėtojams pinigines premijas. Pirmosios vietos laimėtojas gaus 9 tūkst. eurų.
Tada su geriausios konkurso idėjos laimėtoju bus sudaryta sutartis. Vėliau prasidės kitas etapas – planuojama parengti techninį projektą ir skelbti statybos darbų konkursą.
Orientacinė projekto parengimo ir statybos kaina turės siekti iki 5 mln. eurų.
Priklauso nuo upės srovės
„TEC Infrastructure“ Tiltų skyriaus vadovas Domas Čėsna gyrė savivaldybę, pasirinkusią ilgesnį, bet pragmatiškesnį tilto statybos laikotarpį.
Anot D.Čėsnos, reikia atsižvelgti ir į tai, kad toks pat tiltas skirtingose vietose gali būti statomas ilgiau arba trumpiau.
Tai priklauso nuo upės sraunumo, vandens lygio. Tarkim, Vakarų Lietuvoje terminas būna ilgesnis.
Svarbu ne tik upė, bet ir vieta, kur tiltas statomas.
Kaip pavyzdį D.Čėsna minėjo tilto prie Pabradės (Švenčionių r.) statybą. Ją sunkina aplink esantys gyvenamieji namai, išsiraizgę keliai.
Atsiras jungtis su parku
Kad komisija pasirinko Užvingio salos tilto idėją, paaiškėjo Architektų sąjungos rūmuose.
Antroji vieta atiteko „Teka takui“ ir bendrovės „Unitectus“ komandai, trečioji – tilto V700 idėjai ir bendrovei „INHUS Engineering“.
Skelbiama, kad tiltas per Nerį bus svarbus aplinkui gyvenančių 100 tūkstančių vilniečių gyvenimo kokybei.
Be to, tiltas bus patogi jungtis su Vingio parku, kurio lankytojų skaičius kasmet tik auga – per sezoną jame apsilanko 300–400 tūkstančių.
Užvingio salos tilto idėją pasiūlė architektai Ivanė Ksnelašvilis, Petras Išora, Dominykas Daunys ir Ona Lozuraitytė kartu su įmone „TEC Infrastructure“.
Komisijos Užvingio salos tiltas buvo įvertintas už originalumą. Pasiūlytas tilto dizainas tarsi sujungia ir vėl išskiria du judėjimo srautus dviratininkams ir pėstiesiems virš vandens, o ties upės viduriu ant tilto yra numatytos terasos, kviečiančios prisėsti ir pasigrožėti Neries slėnio ir parko panorama.
Atkurs pradingusią salą
„Džiaugiamės, kad komisija pastebėjo mūsų idėją. Tai ne vien jungtis, mes gilinomės į archyvus ir projektas išaugo iš gilesnių Vilniaus miesto įžvalgų.
Atradome, kad iki XIX amžiaus pabaigos ten buvo integrali Vingio parko kaimynė – Užvingio sala.
Tai buvo svarbi išskirtinė erdvė priešais buvusių Jėzuitų rūmų kompleksą.
Šiuo projektu pasiūlėme ne tik jungtį, bet ir vietą, tiltą ir parką kaip vientisą ansamblį, prikeldami istorinę viešąją erdvę ir ją sustiprindami.
Buvo pasirinktas darnus tausojantis požiūris į aplinką, kad būtų minimaliai daroma įtaka gamtai, žuvų migracijai. Siūloma išsaugoti ir geologinį darinį – raguvą ties vandenviete“, – pasakojo vienas sumanymo autorių P.Išora.
A.Steponavičius taip pat gyrė pasirinktą tilto architektūrinę idėją: „Statinys atkuria kai kuriuos paveldo aspektus. Užvingio salą kadaise nuplovė upės vanduo. Kad tiltas neturėtų didelio nuolydžio, nuspręsta salą supilti iš naujo. Tai sveikintina.“
Anot tiltų eksperto, salos supylimo darbai nėra brangūs, o juos atlikti galima ir žiemą.
Beje, vieną „TEC Infrastructure“ architektų įgyvendintą projektą vilniečiai gali pamatyti Karoliniškėse.
Tai – 67 metrų ilgio vantinis pėsčiųjų viadukas Laisvės prospekte, prie Vaivorykštės stotelės.
15
Tiek metų Vilniuje nebuvo statomas joks tiltas per Nerį.
Tiltus greičiau statydavo net prieš šimtą metų
Yra daug pavyzdžių, liudijančių, kad tiltai statomi greičiau nei Vilniuje.
Baltosios rožės pėsčiųjų tiltas per Nemuną Alytuje – daug ilgesnis, o jo statyba buvo sudėtingesnė. Tačiau šis tiltas ilgiausios ir plačiausios Lietuvos upės krantus sujungė per trejus metus.
Beje, šio tilto pirmtakas buvo geležinkelio tiltas. Kai Pirmojo pasaulinio karo metu rusų kariuomenė, pasitraukdama iš Alytaus, išsprogdino santvarinę tilto perdangą ir taurus, nuspręsta jį atstatyti.
Trys geležinkelininkų kuopos, du pionierių būriai, viena darbininkų kuopa ir apie 900 rusų belaisvių tiltą sugebėjo atstatyti per 63 dienas – nuo 1915 metų rugsėjo 24 iki lapkričio 25 dienos.
Per dvejus metus buvo rekonstruotas ir tiltas per Nevėžį Kėdainiuose. Jis buvo perstatytas iš esmės.
Pasaulyje per rekordiškai trumpą laiką buvo pastatytas pėsčiųjų tiltas Majamyje (JAV). Pagrindinė jo konstrukcija buvo surinkta iš anksto ir vos per 6 valandas buvo perkelta virš gatvės, kad būtų kuo trumpiau trikdomas eismas.
Tačiau tiltas, turėjęs padėti saugiau kirsti gatvę Floridos tarptautinio universiteto studentams, lėmė pražūtį vairuotojams. Vos išlaikęs savaitę, jis sugriuvo, po nuolaužomis žuvo šeši žmonės, o dar 10 atsidūrė ligoninėje.
Rekordo sieks ir italai – po tragedijos Genujoje sugriuvusio tilto (nuotr.) rekonstrukcijos darbus jie ketina pradėti kovo 31-ąją. Prieš tai kelis mėnesius vyko sugriuvusio statinio ardymo operacija.
Tilto statybos darbai bus atliekami kartu su ardymo darbais. Genujos meras Marco Bucci pažadėjo, kad naujas viadukas stovės metų pabaigoje ir turėtų būti atvertas eismui 2020-ųjų balandį.
