BETA susiskaičiavo, jog tinkamų finansuoti paraiškų 707. Šiuo metu įgyvendinama daugiau kaip 1200 projektų, užbaigus juos dalyje miestų bus renovuota maždaug pusė sovietmečiu statytų daugiabučių. Be renovacijos lyderių Ignalinos, Birštono ar Molėtų, aktyvūs renovacijos procese ir Anykščiai, Švenčionys, Trakai, Plungė, Pakruojis, Elektrėnai ar Jonava.
Įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo programą, nuo 2013 m. Lietuvoje atnaujinti 2166 daugiabučiai, šiuo metu atnaujinama dar 420 daugiabučių. Investicijos į šių namų atnaujinimą siekia daugiau nei 700 mln. eurų.
Į planuojamus daugiabučių atnaujinimo projektus reikalinga investuoti 304 mln. eurų, tikimasi, kad lėšų nepritrūks. Suma vienam daugiabučiui sieks maždaug pusė milijono eurų.
Pagėgių savivaldybė – vienintelė Lietuvoje, kurioje iki šiol neįgyvendintas nė vienas projektas. Pagėgiai, anot BETA direktoriaus Valiaus Serbentos, nerodo nė menkiausio noro renovuoti daugiabučių ir lieka neišjudinami: atrodo, jog savivaldybė ėmėsi propaguoti renovaciją, pasiūlė „dovanėlę“ – išgrįsti trinkelėmis įvažiavimus ir automobilių stovėjimo vietas tiems, kas renovuos daugiabutį. Gyventojai spyriojasi, manoma, vis dar baiminasi renovacijos nesėkmės, rangovų apgavysčių.
Neringa į procesą įsitraukė, kurorte planuojamas atnaujinti pirmasis daugiabutis. V. Serbenta mano, kad Neringa įsitrauks ir vysis Palangą, kur renovuoti trečdalis sovietmečiu statytų daugiabučių.
Aplinkos ministerijos atstovas Marius Narmontas kalbėjo, jog sąmoningų žmonių, suprantančių renovacijos naudą, daugėja. Auga ir kompleksinės renovacijos šalininkų: daugiau kaip pusė savivaldybių yra parengusios tokius projektus. Kompleksinės renovacijos projektus planuojama užbaigti 2024-aisiais.
Nemažai kalbama apie renovacijos kokybę, aukštesnį laiptelį nei reikalaujama B energinio naudingumo klasę pasirinko daugiau kaip pusės daugiabučių gyventojai. Tai, anot M. Narmonto, rodo kokybės siekį.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas teigė, jog renovacija – pagrindinis būdas spręsti šilumos suvartojimo problemą. Šilumos pardavimai dėl renovacijos ir kitų procesų krenta, šilumos tiekėjai prie situacijos prisitaiko.
Ignalinos pavyzdys pateikiamas kaip ne itin sėkmingas: savivaldybė investavo į brangias ir galingas biokuro katilines, šilumos pardavimai, renovavus kone visus miesto daugiabučius, sumažėjo, o kaštai katilinių eksploatacijai ne. Pasiūlymas savivaldybėms – kol dar laikas įsivertinti planuojamus investicinius projektus, derinti renovacijos tempus su planuojamomis investicijomis į šilumos ūkį.
Jei visos savivaldybės staiga pasitemptų, taptų lyderiais, prognozuojama, jog šilumos kaina galėtų šoktelėti kone 60 proc., juolab jei ūkis nebūtų pertvarkytas. Tokia grėsmė kol kas gali aktuali nedideliems miestams, kuriuose tik keli daugiabučiai. Visgi specialistai įspėja – mažėjantis šilumos suvartojimas gali turėti neigiamų pasekmių savivaldybių šilumos ūkiui.
Pasirengusios kvartalų atnaujinimo projektus savivaldybės, anot M. Narmonto, taip pat turėtų įvertinti ir galimus šilumos kainų pokyčius, imtis realių veiksmų, galinčių sušvelninti galimą neigiamą įtaką miesto šilumos ūkiui.
Kad renovuojamiems daugiabučiams nepritrūktų statybininkų, bandoma prisivilioti dideles rangos įmones. „Brexit“, manoma, taip pat gali padėti susigrąžinti emigravusius statybininkus. Kol kas, anot renovacijos vedlių, optimalu per metus atnaujinti 500 daugiabučių.
Kelerius metus valdininkų koridoriuose sklandė idėja nerimaujantiems, jog modernizacija ištuštins pinigines, leisti pasinaudoti daline modernizacija: atnaujinti vidines inžinerines sistemas ir subalansuoti šildymo sistemą, nešiltinant sienų. Tokiu modernizacijos būdu gyventojai, teigiama, galės pasinaudoti nuo 2020-ųjų. Teikti pirmąsias paraiškas, panašu, bus galima kitų metų pradžioje.
