Jo prognozavimu, jei NT rinka sustotų bankams nefinansuojant projektų, šie įstrigtų, tuomet patiems bankams tektų „susirinkti“ tuos neužbaigtus projektus.
Specialistas apibendrino: pajamos auga, žmonės šiuo metu noriai įsigyja butus, bankai gana pozityvūs, bet NT vystytojus jau pristabdo, mažindami jiems finansavimą, ypač komerciniams projektams.
„Citus“ analizės ir investicijų vadovas Šarūnas Tarutis teigė, jog apie NT rinką nuolat diskutuojama, ypač pigs ar brangs butai bei kada prasidės krizė.
Tvirtinimai, jog krizė jau už kampo, būsto rinka netvari, o pasiūla neadekvačiai didelė, todėl vystytojai bus priversti mažinti kainas bei išaugs pirkėjų derybinės galios, praėjusių metų pradžioje skatino pirkėjus stabtelėti – nepirkti būstų ir palaukti keletą mėnesių, kol ateis lauktoji diena, kuomet Vilniuje būstai ims pigti.
Nors pirmasis metų ketvirtis paprastai pakliūna į žemiausią metų ciklo dalį, žmonėms praėjusiais metais buvo sudarytas nepagrįstas lūkestis, jog kainos kris. Taigi pardavimai tuomet smuktelėjo nežymiai daugiau nei įprasta, tačiau situacija atsistatė, ir rinka šovė į viršų. Jei ne tas stabtelėjimas, pernykščiai rezultatai būtų buvę bene geriausi istorijoje, o, beje, trečiasis ketvirtis toks ir buvo.
Naujas baubas rinkoje – būsto kainos pasieks prieškrizinį lygį, krizė gali pasikartoti.
Anot Š.Taručio, prieš klausantis gandų, būtina įvertinti aplinkybes. Kol kas kainoms, anot specialisto, kristi priežasčių nėra. Visų pirma, kyla kartelė techniniams reikalavimams, energiniam naudingumui, žmonės linkę dažniau keisti būstą. NT vystytojų sukauptas „sandėlis“, anot specialisto, išties dar nė nepastatytas – bent jau didžioji butų dalis. Taigi, sukauptas „sandėlis“ NT kainų nemažins. 2019 metais, prognozuojama, kainos sostinėje augs 3-5 proc.
Labai svarbu ir tai, jog vystytojai vis profesionalėja – branduolį sudaro patyrę plėtotojai. Š.Tarutis pavyzdžiu pateikė įdomų sandorį. Pavyzdžiui, Vilniaus centrinėje miesto dalyje beveik 2 hektarų teritorija nupirkta už beveik 6 mln. eurų. 2007 metais už ją buvo sumokėta 21 mln. eurų. Ir tokių sandorių ne vienas ir ne du.
„Baltic Sotheby's“ atstovas Paulius Gebrauskas kalbėjo, jog kokybiškesnį ir brangesnį NT įperka vis jaunesni žmonės, visų pirma, IT industrijos atstovai. Šiuo metu NT keičiamas gana dažnai, sprendimas pirkti būstą priimamas be ilgesnių svarstymų.
Vilniaus rinkoje, kalbant apie nuo 150 tūkst. iki maždaug 2 mln. eurų kainuojačius butus, 2018 metais jų nupirkta kone 900. Kainų augimą, ypač sostinėje, veikia mažėjanti sklypų pasiūla, tankinama centrinė miesto dalis. Paskolą itin sunku gauti užsienio šalių piliečiams. Savo poziciją nuolat griežtina ir Lietuvos bankas.
Kalbos apie NT rinkos perkaitimą girdimos, tačiau, anot Lietuvos banko atstovo Simono Krėpštos, situacija šiandien skiriasi nuo situacijos prieš dešimtmetį, kuomet kainos per metus augo iki 30 proc., šiuo metu augimas siekia maždaug 6 proc. „Greitis gana didelis, arti leistino, briedis gali išbėgti bet kada“, – komentavo specialistas. Šie metai, žadama, bus geri, bet po trejų ar penkerių metų laukia demografinė duobė. Kitas „briedis“ – finansavimas, jis išties pamažu varžomas.
SEB banko atstovo Tado Povilausko nuomone, situacija geresnė nei prieš dešimtmetį, norinčiųjų imti būsto paskolas netrūksta. Situacija dviprasmiška: ekonomikos augimas Europoje lėtėja, tačiau lietuviai šiuo metu itin aktyvūs pirkdami NT, kas anot ekonomisto, verčia sunerimti.
Prabangesnio turto segmente krizės požymių, teigia P. Gebrauskas, tikrai nėra. Yra tokių klientų, kurie po kelerius metus laukia galimybės įsigyti prabangų turtą, net jei projektas svarstomas teismuose. Kelerius ateinančius metus, prognozuojama, prabangesnio turto rinka dar gali augti.
Š. Tarutis teigia, jog NT rinkoje situacija įtempta, bet kelerius metus nepatirs didesnių sukrėtimų. Nebent vystytojai, kurie ateis į rinką visiškai nepasiruošę.
Specialistai sutaria: NT rinkos ateitis – parduoti NT idėją, kokybišką aplinką, o ne kvadratinius metrus.
Didžiausią „Lietuvos ekonomikos konferenciją“ organizuoja žurnalas „Valstybė“.
