Stadionas gali virsti viešbučiu, o gyvenamojo namo perdaryti į svečių namus – neįmanoma, nors jis ir buvo pastatytas gavus visus reikiamus leidimus.
Teismai purtosi net minties pakeisti šio statinio paskirtį, nors jo savininkas po ilgo persekiojimo nuleido rankas – sutinka jį paversti visuomenės paskirties pastatu.
Valstybei sumokėjo milijoną
Vilniaus centre, buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorijoje, pernai atidarytas 20 milijonų eurų vertės viešbutis „Marriott“, nors buvo iškilusi reali grėsmė, kad pradėtą statyti pastatą teks nugriauti.
Jau prasidėjus viešbučio statyboms prokurorai ir Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) per teismus siekė nutraukti dar 1999 metais sudarytą valstybinio sklypo nuomos sutartį.
Prokuratūra ir NŽT įrodinėjo, kad sklypai išnuomoti ne aukcione, todėl ši žemė gali būti naudojama tik pagal ankstesnę jos paskirtį – stadiono veiklai.
Tačiau praėjusių metų rugpjūtį Vilniaus apylinkės teismas patvirtino „Hanner“, prokurorų bei NŽT taikos sutartį. Tuomet Generalinė prokuratūra aiškino, kad pasiektas kompromisas padės išvengti didelės žalos valstybei, visuomenei ir nuomininkui.
Už tai, kad būtų leista toliau naudotis sklypu ir tęsti statybos darbus, bendrovė „Hanner“ įsipareigojo sumokėti valstybei vienkartinę milijono eurų kompensaciją.
Privalomų reikalavimų šioje vietoje įrengti stadioną atsisakė ir Vilniaus savivaldybė.
Vyriausybės atsakymo negavo
Apie panašią taikos sutartį Druskininkuose, kur reikalaujama nugriauti Vijūnėlės dvaru vadinamą statinį, nei teismai, nei prokuratūra nenori net girdėti.
Pateikti pasiūlymus dėl galimo taikos sutarties sudarymo Vyriausybės prašė ir Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT), priėmęs pastato savininko Žilvino Povilonio skundą.
Pasiūlymus, kaip spręsti su šiuo pastatu susijusią situaciją, Vyriausybė turėjo EŽTT pateikti iki sausio 22 dienos, tačiau, „Lietuvos ryto“ žiniomis, to nepadarė.
Šią savaitę netikėtai atšauktas ir Teisingumo ministerijoje turėjęs vykti pasitarimas, kuriame turėjo būti aptarta situacija Druskininkuose.
Priims lemiamą sprendimą
Gal pasitarimai jau nebereikalingi, nes Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Žydrūnas Bartkus prieš porą savaičių viešai pareiškė: „Byloje priimtas sprendimas, kad dvaras turi būti nugriautas, bet žinome, kad jis iki šiol stovi, o nematomoje gyvenimo pusėje vyksta korupciniai susitarimai, kad sprendimas būtų pakeistas, kad būtų rasti kiti sprendimai, o suinteresuoti asmenys pasiektų savo tikslą.“
Galutinį sprendimą dėl vadinamojo Vijūnėlės dvaro kitą savaitę turėtų paskelbti Aukščiausiasis teismas – į jį kreipėsi pastato savininkas Ž.Povilonis.
Jei Aukščiausiasis teismas atsisakys atnaujinti teismo procesą, liks galioti ankstesnis sprendimas – Vijūnėlės dvarą nugriauti.
Nugriauti vadinamąjį Vijūnėlės dvarą Aukščiausiasis teismas nurodė 2017 metų birželio 22-ąją, nors šio pastato statybai Ž.Povilonis buvo gavęs visus būtinus leidimus.
Teisėjas pasiūlė išeitį
Tačiau netgi po tokio Aukščiausiojo teismo sprendimo vienas teisėjų kolegijos narių Algis Norkūnas neatmetė galimybės, kad pastato paskirtis gali būti pakeista.
Komentuodamas teismo sprendimą Žinių radijo laidoje A.Norkūnas teigė: „Teismo sprendimas turi būti vykdomas toks, koks jis yra, tačiau jį vykdant taip pat galima daryti kokius nors sprendimus.“
Teisėjo teigimu, priėmus sprendimą nugriauti Vijūnėlės dvarą viešasis interesas buvo apgintas, viskas padaryta visuomenės naudai: „Jei žiūrint iš visuomenės pozicijos ten negali būti gyvenamojo namo, pati visuomenė gali svarstyti, ar jiems nesugrįžti prie buvusios sklypo paskirties. Tas sklypas anksčiau buvo skirtas poilsio reikmėms, tai gal tam galima panaudoti ir šį pastatą?“
Teisėjas aiškino, jog panaudojus pastatą kitoms reikmėms nebūtų išvengta kompensacijos jo savininkams: „Tai yra privatus objektas, o po sprendimo jis taptų visuomeninis.“
Reikalauja atlyginti žalą
Teismo ekspertai, įvertinę Druskininkuose esantį pastatą ir jo griovimo išlaidas, nustatė, kad tai kainuotų 1,6 milijono eurų.
Statinio savininkai dar pernai teismui įteikė ieškinį, kuriuo prašoma šią žalą priteisti iš valstybės ir Druskininkų savivaldybės.
Kol Aukščiausiasis teismas nagrinėja skundą dėl statinio griovimo, ši byla sustabdyta.
Valstybei teks mokėti kompensaciją ir tuo atveju, jei EŽTT tenkins Ž.Povilonio skundą.
Jis skundė Lietuvos teisinę sistemą, užkirtusią kelią netrukdomai naudotis jam priklausančia nuosavybe, ir pažeistas teises į teisinį saugumą.
Skunde verslininkas nurodė negalėjęs numatyti, kad pastatas, kurį jis statėsi vietoj dar 1992 metais privatizuotos buvusios valčių prieplaukos, privalės būti nugriautas.
Išgirdo prezidentės žodį
Šalia Vijūnėlės tvenkinio stovintis pastatas, kurio teisėtumu iš pradžių neabejojo nei teismai, nei prokurorai, nelegalus tapo po 2016-ųjų prezidentės metinio pranešimo.
Po griežtų prezidentės žodžių apie Vijūnėlės dvarą jis tapo ir politikų, ir viešąjį interesą ginančių teisininkų taikiniu.
Šio triukšmo įkarštyje prokurorės Deimantės Nikitinienės skundą gavęs Vilniaus apygardos teismas jį patenkino ir nutarė Vijūnėlės dvarą nugriauti.
Subruzdo ir STT – pradėjo tyrimus dėl galbūt neteisėtų buvusio valčių nuomos punkto savininko ir Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmų.
Neįžvelgus jokių nusikaltimų abu tyrimai buvo nutraukti, tačiau prieš porą savaičių pradėtas naujas, dar grėsmingesnis.
Kol kas paslaptingame tyrime įtarimai prekyba poveikiu bei papirkimu veikiant kaip organizuotai grupei pareikšti pastato savininkui Ž.Poviloniui, Druskininkų merui Ričardui Malinauskui ir jo patarėjui Aivarui Kadziauskui, kuris iki šiol laikomas suimtas.
