Specialiųjų tyrimų tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Nacionalinė žemės tarnyba, Žemės ūkio ministerija. Tai institucijos, į kurias kreiptasi dėl aukciono, kurį rengia savivaldybės įmonė „Grinda“.
Skundų iniciatorė Lietuvos irklavimo federacija (LIF) siekia sutrukdyti savivaldybei parduoti seniai nenaudojamą turtą ir sutvarkyti teritoriją puikioje vietoje, kuri virtusi piktžaizde.
Nors toje vietoje sovietmečiu buvo tik gelbėjimo stotis, irkluotojai įsigeidė sporto bazės. Esą Vilniuje jiems nėra kur treniruotis, nors visa šalia, Trakuose, yra puikiausia irklavimo bazė. Čia jau neišlaikė net buvusio sportininko, o dabar vicemero Lino Kvedaravičiaus nervai ir jis skundų rašinėtojams rėžė: „Nesvaikite.“
Kreipėsi į Seimo komisiją
Irkluotojai gal jau ir buvo pamiršę apleistą kampelį prie Neries, tačiau praėjusių metų pabaigoje atmintį atgaivino „Grindos“ paskelbtas aukcionas.
Buvusią gelbėjimo stotį valdanti savivaldybės įmonė nusprendė jos atsikratyti.
Štai tada ir kilo triukšmas – Lietuvos irklavimo federacija nusprendė, kad neblogai būtų ten įkurti sporto bazę. Jokių konkrečių planų įsteigti toje vietoje irklavimo bazę iki šiol nebūta, nebent buvusio irkluotojo ir vicemero Jono Pinskaus kalbos. Dar buvo bazės maketas.
Bet to užteko, kad LIF vadai nužygiuotų į Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisiją, ir pasipylė skundai bei kreipimaisi.
Nacionalinės žemės tarnybos ir Žemės ūkio ministerijos paprašyta sustabdyti savivaldybės organizuojamą aukcioną.
O į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą kreiptasi dėl LIF skundo ištyrimo.
Aukcioną gali sustabdyti
Per pirmąjį aukcioną penkių statinių už 1,5 mln. eurų „Grindai“ parduoti nepavyko. Ar įvyks kitas aukcionas, kurio pabaiga – vasario 14-ąją?
Jeigu tokiais tempais bus rašomi skundai ir kreipimaisi, gali būti, kad šabakštynų pardavimas bus sustabdytas.
Tada prasidės metų metus trunkantys tyrimai. Tiek laiko benamių ir girtuoklių pamėgta vieta prie Neries bus apleista.
„Reikia ką nors daryti, todėl ir parduodame vietovę bjaurojančius senus pastatus vildamiesi, kad investuotojus sudomins perspektyvi teritorija“, – savivaldybės strategų sumanymus „Sostinei“ atskleidė „Grindos“ Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėjas Egidijus Steponavičius. Jis vis dar tikėjosi, kad antrasis aukcionas įvyks.
Anot E.Steponavičiaus, tas turtas niekam nereikalingas, įmonei jo priežiūra ir apsauga – kaip akmuo po kaklu. Skelbdama aukcioną „Grinda“ vykdė savivaldybės nurodymus.
Įpareigoja tvarkyti sklypą
Aukciono procedūras tvarkanti „Grinda“ pirkėjui nurodo įpareigojimą – sutvarkyti 7251 kvadratinio metro sklypą, kuriame parduodami statiniai.
Įsakymą dėl savivaldybės turto Žirmūnuose pardavimo pasirašė savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis, jis yra ir „Grindos“ valdybos pirmininkas.
Apleista teritorija su lūšnomis tarp buvusios Tuskulėnų dvaro sodybos ir Neries, kur anksčiau būta gelbėjimo stoties, vilniečiams jau daug metų nekelia pasigėrėjimo.
„Grinda“ pirkėjui nurodo, kaip jis privalės tvarkyti žemės sklypą: iškirsti krūmais, ligotais ir menkaverčiais medžiais apžėlusią teritoriją vadovaudamasis prieš 4 metus savivaldybės patvirtintu detaliuoju planu.
Prisiminė senus ketinimus
Tai sužinojęs LIF prezidentas Dainius Pavilionis pasipiktino: „Pamintas viešasis interesas – verslininkams dabar siūloma už 1,5 mln. eurų pirkti beverčius statinius, jie šiuos statinius nugriaus ir įgis teisę komerciškai patrauklioje vietoje, kurios vertė rinkoje siekia apie 10 mln. eurų, be jokių įsipareigojimų daryti, ką tik nori.“
Tuo metu J.Pinskus priminė parengtą teritorijos detalųjį planą: „Žemės sklypą prie Neries ketinome išnuomoti investuotojams, kad jie čia pastatytų pramogų centrą su išlyga, jog įrengs ir irklavimo bazę, kurią būtų valdžiusi savivaldybė arba jos skirtas administratorius.“
Įgyvendinus tokį verslo modelį naujos irklavimo bazės statyba savivaldybei esą nebūtų kainavusi nė cento – nereikėtų, kaip dabar, sporto patalpų nuomos mokesčių mokėti kitiems ūkio subjektams.
Įžvelgia korupcijos daigus
Dukart pasaulio irklavimo čempionas, olimpinių žaidynių prizininkas J.Pinskus prisipažino, kad jam graudu žiūrėti į apmirusią Nerį, kurioje kadaise ir pats traukė irklus: „Visas mūsų įdirbis gali nueiti perniek, jeigu lūženas prie upės įsigiję verslininkai ten pristatys viešbučių ir parodys špygą sportininkams.“
LIF vadovų nuomone, uždegta žalia šviesa ne itin skaidriam procesui: elektroninis aukcionas dėl iš esmės beverčio turto pardavimo savivaldybei yra kaip figos lapelis, kuriuo dangstoma afera – didelės vertės valstybės žemės perleidimo verslo struktūroms sandoris.
Iš tiesų apie jokį žemės pardavimą aukciono sąlygose nekalbama. Statinius įsigijusiam investuotojaui sklypą tektų išsinuomoti iš valstybės.
Tačiau Seimo narys socialdarbietis Artūras Skardžius, savivaldybės veiksmuose įžvelgęs korupcinės schemos požymių, stebėjosi, kaip aukciono sumanytojai ir organizatoriai galėjo išvengti Nacionalinės žemės tarnybos dėmesio. Jai priklauso žemės sklypas, kuriame stūkso parduodami pastatai.
Siūlė nusileisti iš dangaus
Meras Remigijus Šimašius D.Pavilioniui pasiūlė nusileisti iš dangaus. Mat irklavimo bazės statyba yra utopija.
O kai LIF vadovai prisiminė seną sumanymą toje vietoje pastatyti irklavimo bazę, R.Šimašiaus pavaduotojas L.Kvedaravičius rėžė tiesiai šviesiai: „Nesvaikite, kokia sporto bazė? Ten parduodami seni pastatai – miestui reikia pinigų.“
Sumanymą vietoj senos gelbėjimo stoties pastatyti irklavimo bazę iškėlė ankstesnis vicemeras J.Pinskus.
Tiesa, šis sumanymas taip pat neatrodė rimtas.
Įrengti visus reikalavimus atitinkančią irklavimo bazę reikėjo apie 2 mln. litų (apie 580 tūkst. eurų).
Tiek lėšų savivaldybės biudžete nebuvo, todėl siūlyta skelbti konkursą ir pritraukti privačius investuotojus. Tokia idėja labai patiko Lietuvos ir Vilniaus irklavimo federacijų atstovams, tačiau investuotojų paieškų niekas nepradėjo.
Nugalėjo verslo interesai?
Buvusio savivaldybės administracijos direktoriaus Vytauto Milėno įsakymu prieš aštuonerius metus parengtas teritorijos detalusis planas.
Išsiaiškinus, kad prie Tuskulėnų dvaro kadaise būta valčių prieplaukos ir net kanalų, valstybės žemės sklypo paskirtis buvo pakeista.
Planuota nugriovus senuosius gelbėjimo stoties pastatus jų vietoje įrengti šiuolaikišką viešbutį su 100 vietų kavine, konferencijų sale, sukiužusį, žemėn smengantį elingą paversti sportinių valčių saugykla ir treniruočių centru, be to, pastatyti dar vieną naują.
Dar buvo sumanyta prie Neries įrengti 150 metrų ilgio lauko akmenimis sustiprintą bendrojo naudojimo krantinę, sportinių ir pramoginių upių laivų prieplauką.
Iškuopus Tuskulėnų kūdrą vidinę prieplaukos akvatoriją ir upę, kaip ir anksčiau, sujungtų kanalas.
LIF vadovus dabar persekioja mintis, kad jie buvo apmulkinti vidury baltos dienos – savivaldybė, jų prašymu keisdama žemės sklypo paskirtį ir parengusi detalųjį sklypo planą, tiesiog pasinaudojo irkluotojų vardu, o paskui viską nusvėrė verslo interesai.
Vieta naujiems statiniams
„Žirmūnų pranašumas – puikus susisiekimas su kitais rajonais, verslo ir prekybos centrais, poilsio zonos, dviračių takai, čia daug žalumos.
Sutvarkytoje teritorijoje tarp Tuskulėnų parko ir Neries galima įkurdinti unikalų paslaugų ir pramogų statinių kompleksą“, – tvirtino bendrovės „Inreal“ Tarpininkavimo departamento pardavimų projektų vadovė Aušra Vyšniauskaitė.
Turto vertintoja Kristina Vysockaja pastebėjo, jog šalia tekanti Neris, jos pakrantės, parkas, žaliosios zonos kuria papildomą šios išskirtinės teritorijos vertę: „Gyventojams nereikia toli važiuoti, todėl nekilnojamasis turtas čia yra brangesnis nei kituose nuo centro nutolusiuose rajonuose.“
Iš buvusios šlovės likę tik griuvėsiai
Vilniuje irklavimo pradžia siejama su carinės Rusijos laikais, kai lenkų gimnastikos draugija „Sokol“ čia įkūrė ir vandens sporto sekciją – pirmosios valtys į Nerį nuleistos 1909 metais.
Po keleto metų Nerimi pasroviui nuirklavę iki Kauno vilniečiai paskatino burtis tenykščius vandens sporto mėgėjus. Tais laikais irkluotojai patys savo lėšomis statė prieplaukas, elingus, pirko inventorių, rengdavo regatas upėse ir ežeruose.
Pirmoji stacionari ir gana puošni irklavimo bazė su prieplauka pagal architekto Henryko Genello projektą Vilniuje pastatyta 1925 metais. Lenkai skelbia, kad ji kainavo apie 60 tūkst. zlotų.
Senojo irkluotojų pastato su elingais liekanas T.Kosciuškos gatvėje, prie Neries ir Vilnios santakos, vilniečiai dar gali pamatyti. Tai – miesto istorijos ir kultūros objektas.
Lenkijos okupuotame Vilniuje irklavimo sportas buvo išskleidęs sparnus. Prie Neries iš viso veikė apie 17 vandens sporto bazių, dauguma jų sunyko po Antrojo pasaulinio karo.
T.Kosciuškos gatvės bazėje išaugo pokarinė Lietuvos irkluotojų karta. Geriausieji, patekę į Sovietų Sąjungos rinktines, skynė pergales tarptautinėse regatose, Europos ir pasaulio čempionatuose.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę irklavimo sportas sostinėje ėmė merdėti, nes čia nėra šiuolaikiškos irklavimo bazės.
