Šalčiai trupina fasadus
Didžiausią pavojų žmonėms kelia uostamiesčio centre dar pokariu iškilę ir daug metų neremontuoti stalininės architektūros pastatai. Nuo vieno H. Manto gatvės ir Mažvydo alėjos kampe stovinčio daugiabučio, kuriame įsikūręs bendrabutis, fasadų tinkas ėmė byrėti tiesiog praeiviams ant galvų.
„Tai šalčio padarinys - permainingais orais nuo šio namo fasadų atitrūksta nestabilūs elementai, juos reikia demontuoti. Atnaujinimo darbai buvo numatyti, o šalčiai privertė suktis dar mikliau - reagavome į susiklosčiusią situaciją“, - aiškino gyventojų skundų sulaukęs įmonės „Klaipėdos bendrabutis“ direktorius Vaidas Barakauskas.
Dar gūdžiu sovietmečiu pastatytas ir neremontuojamas daugiabutis H. Manto ir Mažvydo alėjos sandūroje anksčiau priklausė „Baltijos“ laivų statyklai, o paskui buvo chaotiškai privatizuotas – pavieniui išpirktus butus šeimininkai dabar nuomoja pigiausia kaina.
Kitaje H.Manto gatvės pusėje stovėjęs tokios pat architektūros apleistas bendrabutis ilgai šiurpino klaipėdiečius, kol buvo nugriautas – jo vietoje iškilo šiuolaikiškas pastatas su komercinei veiklai pritaikytomis patalpomis ir gyvenamaisiais apartamentais.
Baugu išeiti į balkonus
Išlikęs laivų statyklos pastatas, kurį leista privatizuoti, atrodo kaip piktžaizdė - bjauroja prestižinę uostamiesčio vietą. Ne vien tiktai žiemą, bet ir vasarą trupantys, dažų nematę fasadai rėžia akį ir gyventojams, ir svečiams.
Nugyvento daugiabučio gyventojai net per Jūros šventes vengia išeiti į savo balkonus - baiminasi, kad nudardės žemyn su visomis betono konstrukcijomis, nes jas laikančios metalo atramos surūdijusios.
„Pagrindinis mūsų darbas - demontuoti visus nestabilius fasado elementus. Žiemą rimtesnių remonto darbų imtis negalime, oro sąlygos tam nepalankios“, - aiškino V.Barakauskas.
Įmonės „Klaipėdos bendrabutis“ valdytojai nežino, kiek laiko užtruks fasadų tvarkymo darbai, kol nebus įvertinta visa pastato būklė. V. Barakauskas sakė, jog remontą patikėta atlikti statybų įmonei „Pastatų meistrai“.
Ar apsaugos žali tinklai ?
Tik po to, kai šis "vaiduoklis" pačiame uostamiesčio centre ėmė kelti akivaizdžią grėsmę H. Manto gatve žingsniuojantiems praeiviams, jo būkle susidomėjo ir Klaipėdos savivaldybės specialistai.
„Pastatą reikia nedelsiant renovuoti. Darbininkai pašalins atkerusias balkonų konstrukcijų dalis - laikinai jas aptrauks specialiu apsauginiu tinklu, kad tinkas nebyrėtų“, - sakė Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius.
Šis darbas jau atliktas, tačiau žmonės nerimsta - baiminasi, kad žalsvos spalvos tinklai nepadės, jeigu nuo balkonų atitrūktų ir pradėtų byrėti stambesnės perdangų detalės. Gali nudardėti visa balkono konstrukcija.
Klaipėdos centre tokių gyvenamųjų pastatų yra ir daugiau. Skandalai dėl jų dažniausiai įsiplieskia tuomet, kai tinkas, plytgaliai pradeda byrėti žmonėms ant galvų nuo fasadų su balkonais, atgręžtais į centrines gatves.
„Kas vyksta kiemuose, niekam nerūpi – vangiai reaguojama į prašymus remontuoti balkonus, taisyti kiaurus stogus, lietvamzdžius“, - piktinosi vieno Mažvydo ir Juozo Karoso gatvės kampe stovinčio daugiabučio gyventoja.
Bendraturčiai - pasyvūs
Klaipėdiečiai būstų administravimo tarnyboms patariama prie senų, ko ne avarinės būklės pastatų pritvirtinti nuorodas, įspėjančias, kad nuo fasadų ir balkonų byra tinkas, arba aptverti pavojingiausiais vietas.
Vyresnio amžiaus gyventojai dar prisimena, kad pokariu tokie užrašai H. Manto ir kitose gatvėje žmones įspėdavo apie pavojus vaikštinėjant po griuvėsiais paverstą uostamiesčio centrą.
Klaipėdos savivaldybės darbuotojai pameta akmenukų ir į gyventojų daržą – pasak jų, daugelio apleistų gyvenamųjų pastatų miesto centre bendraturčiai esą yra pasyvūs, patys nesidomi fasadų būkle.
„Tokių daugiabučių gyventojai iš valdžios laukia tik malonių, negalvoja apie renovaciją, neišnaudoja atsivėrusių puikių galimybių gauti finansinę paramą ir patiems susitvarkyti“, - pastebi G.Pocius.
