Šias ir kone pusšimtį kitų sporto bazių anksčiau valdė Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“. Dabar šie objektai yra privati nuosavybė – taip pat ir „Žalgirio“ draugijos prezidento Algio Bronislovo Vasiliausko.
Žiemos sporto bazė Ignalinoje padalyta, nemaža dalis buvusių jos statinių parduoti privatiems asmenims – „Žalgirio“ dabartiniam vadovui 67-erių A.B.Vasiliauskui ir buvusiam Ignalinos rajono savivaldybės tarybos nariui valstiečiui 66 metų Bronislavui Cicėnui.
Sukūrė išskirtinę struktūrą
„Žalgirio“ draugija itin skubėjo atsikratyti daugelio pastatų Žiemos sporto centre.
Įgudę sudėtingų schemų meistrai Ignalinoje sukūrė išskirtinę struktūrą, kurios sukūrimo priežasties neįmanoma suprasti. Juolab kad valstybei ji yra nenaudinga.
Sovietmečiu buvusi Respublikinė žiemos sporto bazė 1992 m. pervadinta Žiemos sporto centru.
Dalis šio centro pastatų atiteko „Žalgirio“ draugijai, kita dalis – Lietuvos valstybei, kuri juos valdyti patikėjo KKSD.
Viešosios įstaigos Lietuvos žiemos sporto centro steigėjais ir dalininkais tapo „Žalgirio“ draugija, KKSD ir privatus asmuo B.Cicėnas.
Viešąja įstaiga Žiemos sporto centras tapo 1997 m. birželį, kai buvo reorganizuota ne pelno organizacija.
Buvęs slidininkas ir biatlonininkas B.Cicėnas 1982 m. tapo Ignalinos sporto bazės (vėliau ji pervadinta Respublikine žiemos sporto baze) vadovu, juo ir liko, kai atkūrus nepriklausomybę ši bazė tapo Žiemos sporto centru.
„Žalgirio“ draugija dar 1994 m. birželį B.Cicėnui pardavė didžiąją dalį jai grąžintų Žiemos sporto centro pastatų – viešbutį, pirtį, poilsio namą, garažą ir vadinamuosius kitus statinius.
Kokiomis lėšomis buvęs sportininkas ir sporto veikėjas juos įsigijo?
B.Cicėnas tvirtino, kad turėjo susitaupęs: „Buvau ne tik sportininkas, bet ir darbininkas, muzikantas. Skolintis man nereikėjo. Būčiau tų pastatų nepirkęs, bet įlūžo stogas ir reikėjo ką nors daryti. „Žalgirio“ draugija neturėjo pinigų remontui, todėl statinius įsigijau aš. Tie pastatai naudojami sportui, bet iš tos veiklos man – jokios naudos. Tiesiog toks mano gyvenimo būdas. Mėgstu slidinėjimą, esu patriotas.“
„Žalgirio“ draugijai liko vadinamasis Sporto bazės namas ir nuošaliau – ant Šiekščio ežero kranto esantys du apgriuvę poilsio namai ir pirtis.
Beveik hektaro sklypas Ignalinoje ant ežero kranto buvo valstybinė žemė.
Valstybės kontrolė 2009-aisiais KKSD atliko auditą ir nustatė, kad steigiant viešąją įstaigą KKSD piniginis įnašas buvo 0,29 euro cento (1 litas), turtinis įnašas (panaudos sutartis) – per 143 tūkst. eurų. Iš viso – 68 proc. viso įstaigos turto.
B.Cicėno turtinis įnašas buvo beveik 52 tūkst. eurų, arba 25 proc.
Draugijos „Žalgiris“ – daugiau kaip 14,5 tūkst. eurų, arba 7 proc. Ir B.Cicėno, ir „Žalgirio“ draugijos piniginiai įnašai taip pat buvo simboliniai – po 0,29 euro cento.
Tačiau šis trijų steigėjų turtas viešajai įstaigai perduotas netinkamai ir nebuvo registruotas viešosios įstaigos vardu, nors faktiškai Žiemos sporto centras juo naudojosi ir vis dar naudojasi.
Nuošaliau esančiame ir KKSD valdyti patikėtame sklype 2014 m. iškilo naujas Varžybų aptarnavimo centras su treniruočių salėmis ir šaudykla. Jo statybos vertė – 882 tūkst. eurų.
2009 m. pradėtas įgyvendinti projektas „Lietuvos žiemos sporto centro Ignalinoje plėtra ir modernizavimas“. Bendra projekto vertė – beveik 2,5 mln. eurų.
Iš jų kiek daugiau nei 1,5 mln. eurų skirta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Tačiau dar nebaigus įgyvendinti projekto buvo aišku, kad dideli pinigai panaudoti neefektyviai, – nauja šaudykla neatitinka tarptautinių reikalavimų, tad ten negalima rengti tarptautinių biatlono varžybų.
Lietuviai renkasi Latviją
Žiemos sporto centras nepatrauklus net Lietuvos sportininkams.
Biatlonininkai į šį centrą spjauna ir dėl to, kad brangiai kainavusią šaudyklą pertvarkyti pagal tarptautinius standartus kainuotų milžiniškus pinigus.
Centras nepatrauklus ir Lietuvos slidininkams, nes gyvenimas ir treniruotės kaimyninėje Latvijoje – Cėsyse ir Maduonoje – kainuoja gerokai pigiau. Mat centrų Latvijoje išlaikymą dotuoja valstybė.
Žiemos sporto centras valstybei nekuria pridėtinės vertės, nors kasmet Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas jam skiria dideles lėšas.
Pavyzdžiui, 2016 m. Žiemos sporto centras gavo daugiau kaip 16 tūkst. eurų sporto įrangai ir inventoriui įsigyti, dar 17 tūkst. eurų – riedlenčių trasos viražo darbams.
2017 m. fondas centrui skyrė 15 tūkst. eurų šaudyklos ir riedučių trasos remonto darbams, 90 tūkst. – sporto inventoriui ir įrangai įsigyti.
Šiemet Žiemos sporto centrui irgi buvo numatyta skirti lėšų, tačiau jis nesugebėjo pateikti tinkamų dokumentų, tad finansavimas nepatvirtintas.
Atlikdami 2017 m. veiklos finansinį auditą nepriklausomi auditoriai užfiksavo, kad pernai viešoji įstaiga gavo 267 eurus pelno.
Prie ežero – vasarvietė
Kol Žiemos sporto centras sprendžia savo uždavinius, „Žalgirio“ draugijos prezidentas A.B.Vasiliauskas rūpinasi savo gerove.
Kadangi steigdama viešąją įstaigą draugija savo turtą perleido tik panaudos sutartimi, nebuvo kliūčių parduoti ant Šiekščio ežero kranto buvusių poilsio namelių ir pirties.
Apgriuvusius statinius 2014 m. kovą įsigijo A.B.Vasiliauskas.
„Žalgirio“ draugijos prezidentas teigė statinius įsigijęs už 21 tūkst. litų (apie 6 tūkst. eurų). Neva tuos statinius jau buvo uždrausta eksploatuoti ir jie buvo nieko verti.
„Tai buvo vasaros nameliai be šviesos, vandens, tualeto. Tiesiog – medinės palapinės. Kai įsigijau, jie jau buvo pradėti griauti, nes buvo pavojinga, benamiai po juos landžiojo. Išvežėme tik priekabą lentų“, – aiškino A.B.Vasiliauskas.
Paklaustas, kodėl griuvėsiai ant ežero kranto nebuvo parduoti aukcione, tikintis už juos gauti daugiau pinigų, „Žalgirio“ draugijos prezidentas iš pradžių atkirto, kad nebuvo privalu to daryti.
Vėliau A.B.Vasiliauskas dar pridėjo: „Kas ten būtų mokėjęs už tuos namelius, kai nebuvo nei žemės, nieko?“
Poilsio namai ir pirtis buvo perstatyti ir dabar ten – kone Ignalinos centre esanti vasarvietė.
A.B.Vasiliauskas vieną poilsio namų pardavė verslininkei Astai Čepienei, su kuria drauge slidinėja.
Statė namelius, pirko žemę
Negana to, apsukrūs veikėjai sugebėjo be aukciono įsigyti ir valstybinės žemės.
Kone hektaras, ant kurio stovi B.Cicėnui ir A.B.Vasiliauskui priklausantys pastatai bei „Žalgirio“ draugijos Sporto bazė, anksčiau buvo valstybinė žemė.
Tačiau šiame sklype esančių pastatų savininkų B.Cicėno ir sporto draugijos „Žalgiris“ prašymu detaliuoju planu, kurį įsakymu patvirtino Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktorius, žemė dar 2004 m. sausį padalyta į tris sklypus.
B.Cicėnas „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad buvo priverstas rašyti prašymą žemę padalyti. To pareikalavo „Žalgirio“ draugija: „Vykdžiau nurodymą, kuris man buvo duotas.“
Nurodymas duotas, nes draugija neva planavo perstatyti vieną jai priklausančių pastatų – Sporto bazės namą. Net buvo parengtas projektas. Tačiau statybomis ten iki šiol nekvepia.
0,4663 ha žemės sklypas 2014 m. rugpjūtį parduotas tame sklype esančių pastatų savininkams A.B.Vasiliauskui ir Reginai Vasiliauskienei.
0,3966 ha žemės sklypas tų pačių metų gruodį parduotas jame esančių pastatų savininkui B.Cicėnui.
0,0639 ha žemės sklypą valstybė nuomoja sporto draugijai „Žalgiris“.
Pagal Žemės įstatymą, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jei jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Tad NŽT nemato bėdos, kad buvę valstybinės žemės Ignalinoje sklypai be aukciono parduoti B.Cicėnui ir A.B.Vasiliauskui.
Pastatai irgi išparduoti
Nemažai Vyriausybės jai grąžintų pastatų „Žalgirio“ draugija pardavė dar praėjusiame amžiuje ar šio amžiaus pradžioje.
Jau 2001-aisiais draugija buvo beveik atsikračiusi turto prestižinėse Kauno vietose – šalia Lietuvos sporto universiteto buvę teniso aikštynai atiteko bendrovei „Tora“, „Žalgirio“ stadiono pastatus K.Baršausko gatvėje išsipirko keli savininkai. Dabar ten stovi ir prekybos centras „Molas“.
Vietoj buvusio uždaro plaukimo baseino prestižinėje sostinės vietoje prie Karaliaus Mindaugo tilto iškilo prabangus daugiabutis.
Vietoj reabilitacijos centro Šeimyniškių gatvėje – verslo centras.
Daugelio „Žalgiriui“ priklausiusių sporto bazių pardavimo schemų neįmanoma atsekti dar ir dėl to, kad draugija jas pardavinėjo dalimis – kad ir nedidelę dalį pasilikdama sau.
Jau beveik visi „Žalgirio“ objektai parduoti, tačiau šios draugijos vadovai toliau vaidina nelaimingus. Gal tikrai dideli pinigai neatneša laimės?
Turėjo trauktis iš posto
Nors prezidentas, o vėliau premjeras Algirdas Brazauskas itin palaikė „Žalgirio“ draugiją jai kovojant dėl pastatų, buvusio ilgamečio šios organizacijos vadovo Vyto Nėniaus ir įtakingo jo partijos kolegos santykiai vėliau atšalo.
Būtent A.Brazauskas 2005 m. kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) prašydamas ištirti, ar V.Nėnius nėra įsivėlęs į interesų konfliktą derindamas darbą valstybinėje tarnyboje, įvairiose organizacijose ir bendrovėse.
VTEK nustatė, kad V.Nėnius supainiojo viešuosius ir privačius interesus, nes vadovaudamas KKSD nenusišalino priimant sprendimą skirti lėšų jo paties vadovaujamai „Žalgirio“ sporto draugijai.
2004 m. įvairioms sporto organizacijoms buvo skirta 90 tūkst. litų (apie 26 tūkst. eurų), iš jų 24 tūkst. litų (beveik 7 tūkst. eurų) – „Žalgirio“ draugijai.
Šis VTEK sprendimas V.Nėniui kainavo šiltą postą – po nemalonaus pokalbio su tuomečiu premjeru A.Brazausku jis parašė pareiškimą atleisti iš KKSD vadovo pareigų.
Nemalonumai V.Nėnių užgriuvo jau 2005-ųjų pradžioje, kai jo vadovaujamame departamente Valstybės kontrolė aptiko šiurkščių pažeidimų.
Nustatyta, kad departamento vadovas ir jo pavaldiniai neturi tikslių duomenų, kokios vertės turtu disponuoja, ir nežino, kokie pastatai priklauso KKSD.
Iš valstybės biudžeto kasmet beveik 30 mln. litų (apie 8,7 mln. eurų) gaudavęs KKSD aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, be to, nebuvo įtraukęs į apskaitą daugiau kaip 21 mln. litų (daugiau kaip 6 mln. eurų) vertės turto. V.Nėnius KKSD vadovavo 1993–1996 m. ir 2001–2005 m.
Draugijos vadovai – vis tie patys
Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“ – visuomeninė kūno kultūros ir sporto organizacija, savanorišku principu jungianti įmonių ir organizacijų savarankiškus sporto klubus, taip pat kitas sporto organizacijas, jų sąjungas, tarybas, kurios Lietuvoje įregistruotos kaip visuomeninės organizacijos.
V.Nėnius draugijai vadovavo 1987–2015 m. Dabar jis yra „Žalgirio“ generalinis sekretorius.
Dabartinis prezidentas A.B.Vasiliauskas šias pareigas eina nuo 2015 m. 1992–2010 m. jis buvo draugijos „Žalgiris“ viceprezidentas, 2010–2015 m. – generalinis sekretorius. „Žalgirio“ draugijoje jis uždirba 1300 eurų neatskaičius mokesčių.
Ką, be turto pardavinėjimo, veikia ši draugija, nelabai aišku.
