Tautine gėda tapusio nacionalinio stadiono statybų Vilniuje reikalai – po devyniais užraktais. Kai visi, susiję su šiomis amžinomis statybomis, užsidangstė ir langus, kyla vis daugiau įtarimų, ar koncesijos konkursas apskritai yra skaidrus.

Paraiška – iš vienų, preliminarus pasiūlymas – iš kitų akcininkų rankų. Tai – skirtingi Daugiafunkcio sveikatinimo, ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo skatinimo komplekso, vadinamo nacionaliniu stadionu, koncesijos konkurso etapai.

Nors konkurso sąlygose nurodyta, kad pirmiausia atliekama išankstinė atranka, po kurios sprendžiama, ar dalyvis iš viso gali teikti preliminarų pasiūlymą, Lietuvos aukščiausiojo teismo (LAT) sprendimu komisija įpareigota peržiūrėti bendrovės „Vilniaus nacionalinis stadionas“ pasiūlymą.

Įpareigota peržiūrėti, nors neįpareigota pasiūlymo patvirtinti.

Tas pasiūlymas buvo pateiktas kitaip, nei numatė konkurso taisyklės, – voke, o ne per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą.

Toks LAT įpareigojimas konkurso komisiją iš esmės grąžino į pirmąjį etapą, nes paraišką dėl koncesijos pateikė vieni „Vilniaus nacionalinio stadiono“ akcininkai, o preliminarų pasiūlymą – jau kiti.

Todėl jei nuspręstų pasiūlymą svarstyti, komisija turėtų iš naujo atlikti išankstinę atranką, įskaitant ir kvalifikacinę atranką.

Ar tai bus padaryta, tiesiai neatsako net Daugiafunkcio sveikatinimo, ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo skatinimo komplekso koncesijos suteikimo organizavimo ir koncesijos suteikimo procedūrų atlikimo komisijos pirmininkė, o Vilniaus savivaldybės atstovai jaučia aiškų politinį spaudimą to nedaryti.

Bankrutuodami pardavė akcijas

2016 metų rugsėjį paskelbus nacionalinio stadiono koncesijos konkursą, juo susidomėjusios bendrovės iki 2017-ųjų kovo privalėjo pateikti paraiškas, o tada buvo įvertinta konkurso dalyvių kvalifikacija.

Paraiškas pateikė trys dalyviai: „Axies Industries“ atstovaujamas konsorciumas, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus nacionalinis stadionas“ ir Turkijos bendrovė „Kayi“.

Bendrovę „Vilniaus nacionalinis stadionas“ specialiai šiam konkursui įkūrė KDS grupė su Lenkijos kompanija „Budimex“.

Nors KDS grupė buvo vienintelė akcininkė, viešai skelbta, kad „Budimex“ yra jos partnerė.

„Kayi“ paraiška atmesta, nes ši bendrovė neatitiko kvalifikacinių reikalavimų.

Po kvalifikacijos vertinimo „Budimex“ pareiškė, kad irgi traukiasi iš konkurso, o bankrutuojanti KDS grupė 2017 metų rugsėjį „Vilniaus nacionalinio stadiono“ akcijas pardavė dviem bendrovėms – „Naudos virsmui“ ir „Nacionalinio stadiono operatoriui“.

Tad 2017 metų gruodį preliminarų pasiūlymą komisijai teikė jau naujieji „Vilniaus nacionalinio stadiono“ akcininkai, kurių kvalifikacija nebuvo įvertinta pirmajame konkurso etape.

Įregistruota nauja įmonė

„Vilniaus nacionalinis stadionas“ stadioną žada pastatyti už 77,9 mln. eurų. Pasiūlymą rengė architektų studija „AV-archilab“, projektavimo įmonė „Ork Baltic“ ir „Amsterdam Arena“ specialistai.

Tačiau kai kam kilo įtarimų, kad naujosios „Vilniaus nacionalinio stadiono“ akcininkės yra fiktyvios įmonės, o jų vadovai – tikrųjų šio proceso žaidėjų statytiniai.

„Naudos virsmas“ – 2016 metais įkurta įmonė, kurios įstatinis kapitalas tuomet buvo 2900 eurų. Vėliau jis padidintas šimtu eurų.

Antroji akcininkė – „Nacionalinio stadiono operatorius“ – įregistruota tik 2017 metų rugsėjį. Įdomu tai, kad ši įmonė įregistruota tik dvi dienos prieš tai, kai iš bankrutuojančios KDS grupės įsigijo „Vilniaus nacionalinio stadiono“ akcijų.

„Nacionalinio stadiono operatoriaus“ įstatinis kapitalas – 2500 eurų. Jos direktorius – žinomas renginių organizatorius Renatas Načajus. Jis yra ir „Vilniaus nacionalinio stadiono“ vadovas.

Statybos – ne iš savo lėšų

Paklaustas, iš kokių lėšų planuoja statyti nacionalinį stadioną, jei koncesijos pasiūlymą teikusios „Vilniaus nacionalinio stadiono“ akcininkės įstatiniam kapitalui skyrė vos po kelis tūkstančius eurų, R.Načajus teigė: „Konkurso sąlygose nėra jokių reikalavimų dėl dalyvio ar jo akcininkų įstatinio kapitalo dydžio.

Konkurso dalyvis „Vilniaus nacionalinis stadionas“ stadioną statys tikrai ne iš savo ir juo labiau ne iš savo akcininkų įstatinio kapitalo.“

Jis tvirtino, kad teikdama išsamų pasiūlymą bendrovė pateiks ir finansinį veiklos modelį su preliminariais investuotojų įsipareigojimais skirti finansavimą projektui įgyvendinti.

Tačiau skamba keistai, kai projekto plėtotojas teigia neinvestuosiantis savo pinigų.

Čia kyla svarbių klausimų – ar „Vilniaus nacionalinis stadionas“ yra tikrasis projekto plėtotojas? O gal už to slypi kitas plėtotojas, kuris dėl kokių nors priežasčių neatskleidžiamas?

Juolab kad R.Načajus neatskleidžia ir to, kas finansuotų projekto įgyvendinimą, nes koncesininko į jį investuotos lėšos grįžtų ne iš karto.

Pasak „Vilniaus nacionalinio stadiono“ vadovo, konkrečių investuotojų jis negali atskleisti laikydamasis slaptumo įsipareigojimų.

R.Načajus slaptumu dengėsi ir nenorėdamas atskleisti visų galimų „Vilniaus nacionalinio stadiono“ subtiekėjų.

Kas ta mįslinga pensininkė?

Rimtų klausimų kelia ir viena „Vilniaus nacionalinio stadiono“ akcininkių – bendrovė „Naudos virsmas“.

Tai, kaip įtariama, yra fiktyvi įmonė, priklausanti 70 metų pensininkei Anelei Irutei Brusokienei iš Vilniaus.

Įmonė įsteigta 2016 metais, registruota Panevėžio gatvėje, jos vienintelė akcininkė – A.I.Brusokienė, o vadovas – jos sūnus Vytas Brusokas.

Be to, pernai „Naudos virsmas“ net nepateikė finansinių ataskaitų, o 2016-aisiais beveik nevykdė veiklos, nes gavo tik 2500 eurų pajamų.

Keista ir tai, kad garbaus amžiaus vilnietė, „Lietuvos ryto“ žurnalistų aplankyta savo kieme Mokyklos gatvėje, neprisipažino esanti A.I.Brusokienė: „Aš čia tik šiaip padedu, o kur šeimininkė ir kada atvažiuos, nežinau.“

Tačiau kaimynai tikino, kad Brusokai pagalbininkių neturi, o žurnalistų kalbinta moteris ir yra A.I.Brusokienė.

Brusokų šeimoje steigti įmones fiktyviai ir jų vadovais paskirti šeimynykščius – ne naujiena.

A.I.Brusokienės sūnus Vytas žmoną baleriną Neli Beliakaitę paskyrė įmonės direktore, o ji jam neteisėtai išmokėjo atlyginimą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas prieš metus nagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Valstybinė mokesčių inspekcija atsakomybėn traukė N.Beliakaitę, padariusią kreditorių teisių pažeidimą.

Tąsyk į teismo suolą savo noru sėdo N.Beliakaitės vyras V.Brusokas. Jis prisipažino, kad faktiškai ne žmona, o jis buvo įmonės vadovas. Kyla mažai abejonių, kad panaši istorija gali kartotis ir „Naudos virsme“. Iš tiesų svarbiausias žmogus šioje įmonėje – ne A.I.Brusokienė.

Kyla abejonių dėl skaidrumo

Pastaruoju metu pasaulį vienas po kito drebina pinigų plovimo skandalai, o finansų institucijos vis didina atitikties tikrintojų armiją dėl sugriežtėjusios priežiūros pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos srityje.

Šiame kontekste Daugiafunkcio sveikatinimo, ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo skatinimo komplekso koncesijos suteikimo organizavimo ir koncesijos suteikimo procedūrų atlikimo komisijos ramybė nesukant galvos, kas yra tikrieji „Vilniaus nacionalinio stadiono“ naudos gavėjai, mažų mažiausiai stebina.

Europos Komisija kovai su korupcija ES pinigų dalybose ir korupcijos prevencijai skiria itin daug dėmesio. Tam tikslui ji įsteigė ir Kovos su sukčiavimu biurą (OLAF).

Tačiau atrodo, kad Europos Komisijos rekomendacijos tinkamai įvertinti sutarties dalyvius ir nustatyti galutinius naudos gavėjus Lietuvos biurokratų nepasiekia.

Kai nėra tiesiai atsakoma į klausimus dėl finansavimo, dėl neaiškių priežasčių slepiami rangovai, kyla klausimas: kas bus tikrasis naudos gavėjas, kuriam bus sumokėta ES pinigais? Kyla ir pagrįstų abejonių, ar ES pinigai bus panaudoti skaidriai.

Pašalinti turkai nori grįžti

Viena didžiausių sukčiavimo rizikų, susijusių su ES dotacijų skirstymu, pagal OLAF patvirtintas rekomendacijas dėl korupcijos prevencijos ES finansavimo srityje kyla tuomet, kai paramos gavėjai dėl tos pačios dotacijos kreipiasi per skirtingus juridinius vienetus.

Nacionalinio stadiono koncesijos konkurse tai – svarbi detalė. Į konkursą siekia grįžti turkų įmonė „Kayi“, pašalinta dar pradiniame etape kaip neatitinkanti kvalifikacijos reikalavimų.

Bendrovė „Vilniaus nacionalinis stadionas“ šią turkų įmonę pristato kaip savo subtiekėją, nors konkurso sąlygose nurodyta, kad dalyvis gali pateikti tik vieną paraišką individualiai arba kaip ūkio subjektų grupės dalyvis.

Taip pat paraišką teikiantis dalyvis negali būti kito paraišką teikiančio dalyvio subtiekėjas.

„Netiesa, kad konkurso sąlygos draudžia kvalifikacijos vertinimo etape pašalintiems subjektams būti kitų dalyvių subrangovais vėlesniuose konkurso etapuose.

Šis punktas taikomas tik išankstinės atrankos etape. Kitaip tariant, teikiant paraiškas.

Perėjus išankstinę atranką ir patekus į preliminarių pasiūlymų teikimo etapą taikomas jau kitas sąlygų punktas. Jis numato, kad vienas dalyvis gali pateikti tik vieną preliminarų pasiūlymą“, – tvirtino R.Načajus.

Tačiau, redakcijos žiniomis, dar pernai gruodį nacionalinio stadiono koncesijos konkurso komisija pateikė išaiškinimą, kad konkurso procedūrų eigoje galima keisti subrangovą, tačiau jį keičiant turi būti laikomasi konkurso sąlygų 64 punkto – negali būti pasitelktas subrangovas, jau teikęs paraišką savarankiškai.

„Vilniaus nacionalinis stadionas“ tokio komisijos išaiškinimo neginčijo.

Visa informacija slapta

Daugiafunkcio sveikatinimo, ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo skatinimo komplekso koncesijos suteikimo organizavimo ir koncesijos suteikimo procedūrų atlikimo komisijos pirmininkė, Kūno kultūros ir sporto departamento Teisės ir veiklos organizavimo skyriaus vedėja Sigita Vasiljevaitė pabrėžė, kad komisijos nariai negali aptarinėti konkurso dėl konfidencialumo.

Ji neatsakė net į klausimą, ar komisijos nariai iš naujo įvertins „Vilniaus nacionalinio stadiono“ kvalifikaciją, nes paraišką ir pasiūlymą teikė skirtingi šios bendrovės akcininkai: „Teismas mus įpareigojo peržiūrėti šios bendrovės pasiūlymą. Kvalifikacijos vertinimas – uždaras klausimas, bet procedūros vyksta taip, kaip ir turi vykti. Mes peržiūrime ir vertiname tai, ką privalome.“

Pasak S.Vasiljevaitės, komisija bet kuriame konkurso etape gali tikrinti bet kurio dalyvio kvalifikaciją.

Komisijos pirmininkės tvirtinimu, koncesijos konkurso laimėtojas pagal planą turėtų paaiškėti kitų metų vasarą. Nebent pavyktų procedūras atlikti anksčiau.

Jaučia politinį spaudimą

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys konservatorius Adomas Bužinskas sostinės mero Remigijaus Šimašiaus pagyras, kad „po trejų metų iš mirties taško išjudintas projektas, tapęs korupcijos ir neveiksnumo memorialu“, viešai pavadino pagiriomis.

Neva meras per anksti džiaugėsi, kad sėkmingai pavyko susiderėti su „Axies Industries“, ir teismo nutartis jį sugrąžino į realybę, priversdama persvarstyti ir „Vilniaus nacionalinio stadiono“ pasiūlymą.

Tačiau A.Bužinskas pamiršo, kad Vilniaus savivaldybė nuo pat pradžių buvo taip pat linkusi vertinti „Vilniaus nacionalinio stadiono“ pasiūlymą – nuomonę pakeitė tik po Viešųjų pirkimų tarnybos ir Centrinės projektų valdymo agentūros išaiškinimų.

Siekdamas sustiprinti spaudimą A.Bužinskas per Vilniaus savivaldybės tarybos posėdį pateikė klausimą, kodėl komisija vėl vertina „Vilniaus nacionalinio stadiono“ kvalifikaciją, tarsi nežinodamas, kad pasiūlymą voke teikė visai kiti akcininkai nei tie, kurių kvalifikacija pripažinta tinkama.

Kitas tarybos narys konservatorius Gediminas Švilpa posėdyje uždavė tokius klausimus dėl nacionalinio stadiono koncesijos konkurso: „Sunku susigaudyti, kokia reali situacija ir kas pasikeitė atsiradus naujam žaidėjui.

Su vienu pretendentu statyti stadioną derybos vyko kurį laiką. Pusę metų ar kiek? Ir kiek laiko numatyta derėtis su nauju pretendentu? Koks derybų ciklas ir kokie derybų tikslai? Ar derybos su vienu pretendentu jau yra baigtos ir prie to nebegrįšite?“

Į tai R.Šimašius atsakė: „Jūsų klausimai atkartoja tuos klausimus ir rūpesčius, kuriuos kelia tas antrasis konkurso dalyvis. Vienintelė problema, kad Aukščiausiojo teismo sprendimo laukėme balandį.“

Sutartis turėtų būti pasirašyta 25 metams

LAT atsakymo laukti teko iki spalio vidurio, tad nacionalinio stadiono koncesijos konkursas smarkiai pažengė ir Vilniaus savivaldybė jau rengėsi pasirašyti sutartį su „Axies Industries“. Reikėjo tik sulaukti Finansų ministerijos ir Vilniaus tarybos patvirtinimo.

„Axies Industries“ konkurse dalyvavo su bendrovėmis „Venetus Capital“ ir „Kauno arena“, taip pat su architektų įmonėmis „Populous“ ir „Cloud architektai“. Šis konsorciumas projektą žada įgyvendinti už 79,9 mln. eurų.

Komplekse būtų 15 tūkst. sirgalių skirtas nacionalinis stadionas su futbolo aikšte ir dengtomis tribūnomis, taip pat trys papildomos futbolo aikštės bei IAAF reikalavimus atitinkantis lengvosios atletikos stadionas.

Greta to numatyta daugiafunkcė infrastruktūra: vaikų darželis, biblioteka, kultūros, komunikacijos ir informacijos centras, sporto muziejus, krepšinio, rankinio, futbolo, meninės ir sportinės gimnastikos, bokso, imtynių ir fizinio rengimo salės, administracinės patalpos.

Sutartis tarp privataus investuotojo, Vilniaus savivaldybės, Kūno kultūros ir sporto departamento turėtų būti pasirašoma 25 metams. Kompleksas priklausys Vilniaus savivaldybei.

Planuojama stadiono statybų vertė – 88,5 mln. eurų, iš jų 33,6 mln. eurų – ES lėšos. Savivaldybė skirtų 2,9 mln. eurų.