Tokias žinias tiek tiesiogiai, tiek iš reklamos stendų nuolat siunčia Vilniaus gyventojams miesto savivaldybė.
Tačiau tai geriausiu atveju tėra pusė tiesos. Pirmiausia, dabartinei miesto valdžiai kur kas lengviau atlikti reikalingus darbus nei ankstesnei. Mat 2009 metais konservatorių Vyriausybė sumažino sostinei tenkančią čia surenkamo gyventojų pajamų mokesčio dalį iki 40 procentų, todėl didžiausias šalies miestas priverstinai buvo tapęs kitų donoru.
Tik po teismų maratono ir buvusio mero A.Zuoko pastangų pavyko šią dalį reikšmingai padidinti ir dar išsikovoti kompensaciją, todėl Vilniaus skolų našta pradėjo tirpti.
Vis dėlto kai finansai nebekelia didžiulio galvos skausmo, teisiniai savivaldybės veiksmai dažnai yra sunkiai suvokiami. Mat didieji projektai įstringa teismuose ar kitose institucijose.
Tai rodo, kad miesto valdžia netinkamai atlieka jai privalomus darbus, be to, sostinė, regis, niekaip neišsikapsto iš prieš ją rezgamų politinių intrigų.
Antai Aukščiausiasis teismas (AT) neleido pasirašyti sutarties su nacionalinio stadiono ir daugiafunkcio komplekso statybos konkurso nugalėtoju pripažintu konsorciumu, kuriam vadovauja bendrovė „Axis Industries“.
Teisėjų nuomone, savivaldybė privalo priimti ir kito pretendento – įmonės „Vilniaus nacionalinis stadionas“ – pasiūlymą, kuris buvo atmestas pateikus jį voke, nors sąlygose buvo aiškiai nurodyta pateikti dokumentus per centrinę viešųjų pirkimų sistemą.
Savivaldybės administracijos vadovas P.Poderskis aiškino, kad atmesti pasiūlymą įpareigojo Viešųjų pirkimų tarnyba bei Centrinė projektų valdymo agentūra, tokį sprendimą teisėtu pripažino ir du žemesnės instancijos teismai. Bet AT nusprendė priešingai.
Taigi konkursas prasideda iš naujo. Sunku tikėtis, kad siūlymai bus įvertinti ir derybos bus baigtos per 1–2 mėnesius, kaip viliasi miesto valdžia, nes derinimai su „Axis Industries“ vadovaujamu konsorciumu užtruko kone pusmetį.
Vadinasi, svajonės jau 2022 metais turėti Europos mastu tegu ir kukloką, bet naują 15 tūkst. vietų stadioną tolsta kaip miražas dykumoje. Juk pretendentas, kurio pasiūlymas bus atmestas, greičiausiai vėl bylinėsis.
Ką ten stadionas, jei įsukti naujų energiją taupančių lempučių į gatvių šviestuvus nesugebama jau keletą metų.
2015-aisiais į valdžią atėjusi R.Šimašiaus komanda nusprendė atsisakyti anksčiau konkursą laimėjusio Italijos bendrovės „Gemmo“ ir įmonės VSLS konsorciumo paslaugų. Su užsakymo netekusiais verslininkais tenka toliau bylinėtis, o tai – irgi papildomos išlaidos, kurios, regis, niekaip neatsipirks.
Pernai liepą savivaldybės taryba pritarė apšvietimo tinklų modernizavimo projektui, kurio vertė – per 21 mln. eurų. Bėda, kad per metus Vilniaus gatvių apšvietimo tinklai nesugebėjo pasiskolinti reikiamos sumos. O dar vieno smūgio neseniai sulaukta iš Viešųjų pirkimų tarnybos.
Pirkimų prievaizdai paskelbė, kad bendrovė net kelis kartus tikslino arba keitė konkurso sąlygas, nukėlė jo terminą. Bet pagal įstatymus tokiu atveju privaloma skelbti naują konkursą. Todėl pirkimą įpareigota nutraukti.
Galima neabejoti, kad niekas už tokį vilkinimą nubaustas nebus.
O tuo metu apie 48 tūkst. seniai atitarnavusių šviestuvų toliau žibina senovines lemputes, kurios per metus suryja energijos daugiau kaip už milijoną eurų, nei būtų įsukus naujoviškas LED.
Dar graudesnis cirkas vyksta dėl savivaldybės užmojų priversti daugiabučių gyventojus iš naujo rinktis namų administratorius. Vos apie tai paskelbus pasklido kalbos, kad tokiu būdu žmonės netiesiogiai verčiami rinktis miesto valdomos „Grindos“ paslaugas, nes ji irgi žengė į šią rinką, kurioje apstu privačių bendrovių.
Pirmasis balsavimas kažkodėl buvo surengtas vasarą, kai dauguma miestiečių būna išvykę atostogų. Nėra ko stebėtis, kad iš daugiau nei 7 tūkst. daugiabučių administratorius išsirinko vos pusė tūkstančio. Ir netgi ne išsirinko – dauguma gyventojų nusprendė palikti tuos pačius.
Spalio viduryje miesto valdžia surengė antrąjį rinkimų turą. Bet kortas sumaišė teismas, uždraudęs vykdyti atranką iki galutinio sprendimo. Teisėjai patenkino 12 privačių įmonių ieškinį ir suteikė joms teisę administruoti daugiabučius, kuriuos prižiūri šiuo metu, iki 2023 metų.
Teismo nuomone, administratoriai paskirti teisėtai ir savivaldybė negali pažeisti jų teisių. O pasibaigus sutarties terminui keisti namo prižiūrėtoją galima tik paprašius jo savininkams ar atsižvelgus į jų skundus. Miesto valdžia, suprantama, šį apylinkės teismo sprendimą siekė užginčyti, bet neatmestina, kad byla keliaus aukščiau.
Kam nuo to geriau? Toli gražu ne gyventojams, kurių daugiabučiuose netgi ėmė strigti remonto arba atnaujinimo darbai. Juk kurių galų administratoriui tuo rūpintis, jei jis po keleto mėnesių gali būti išvarytas iš namo?
Pernelyg nesiginčijant, kad Vilnius nestovi vietoje, visiškai aišku, jog jis galėtų judėti sparčiau. Su viena sąlyga – jeigu miesto valdžia deramai pasirengtų kiekvienam projektui ir nepaliktų jame skylių, per kurias greitai išeina oras iš viešųjų ryšių specialistų pučiamo baliono. Kol kas tai sekasi toli gražu ne visais atvejais.
