Po tragedijos Londono daugiabutyje, 2017-ųjų birželį nusinešusios per 70 gyvybių, dėmesys į tokių statinių kokybę tebėra sutelktas ne tik Jungtinėje Karalystėje (JK), bet ir visose ES valstybėse, Lietuvoje taip pat.
Vienas naujausių JK sprendimų priimtas šį rudenį – uždrausta statybose naudoti aukštos degumo klasės fasadų šiltinimo medžiagas.
Tyrimas – link pabaigos
Nors sudegęs „Grenfell Tower“ dangoraižis pastatytas prieš 45 metus, o per šį laiką statybų technologijos pasikeitė, nelaimių grėsmė išliko.
Britai po šios tragedijos itin nuodugniai tikrino pastatų priešgaisrinę saugą. Lietuviai taip pat tapo akylesni. Mat ir mūsų šalyje šiltinant pastatus galėjo būti naudojamos ne tokios statybinės medžiagos, kokios numatytos projektuose.
Prieš metus sudaryta speciali komisija vis dar aiškinasi, ar Lietuvoje yra prielaidų tokiems gaisrams, kaip būta Londone.
Ji tyrimams yra atrinkusi pastatus, kuriuose panaudotos panašios į „Grenfell Tower“ statybinės medžiagos bei fasadų konstrukcijos.
Kaip sakė Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento vadovas Marius Narmontas, tyrimas dar nėra baigtas.
„Dar yra likę pora pastatų, nuo kurių bus nuimtos fasadų apdailos plokštės ir atlikti jų degumo bandymai. Vienas toks bandymas užtrunka apie tris savaites, taigi dar reikia šiek tiek laiko, kad būtų galima pateikti išvadas.
Specialistai yra atrinkę rizikingiausius administracinius bei visuomeninius pastatus Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Elektrėnuose, Varėnoje ir kitur“, – sakė M.Narmontas.
Aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė yra sakiusi, kad statinių gaisrinės saugos reikalavimai yra vieni esminių ir pastatus projektuojant, ir jau statant. Jeigu ventiliuojamoje fasado sistemoje naudojami degūs produktai, gaisras plinta ypač sparčiai.
Įvedė draudimų
Įvesdama naujų draudimų JK trinktelėjo statybų sektoriui.
Šios valstybės vyriausybė uždraudė degias apdailos plokštes bei šilumos izoliacijos medžiagas naudoti statinių fasadams šiltinti.
Draudimo privalo paisyti įmonės, šiuo metu statančios mokyklas, parduotuves, ligonines, globos namus, studentų bendrabučius bei aukštuminius pastatus.
Tai ne atsitiktinis draudimas. Po „Grenfell Tower“ tragedijos degios šiltinimo sistemos Didžiojoje Britanijoje buvo pašalintos nuo šimtų pastatų. Bet iki šiol teisiškai jų naudoti ir gyvenamosios, ir visuomeninės paskirties statinių statybose nebuvo draudžiama.
JK įmonė „Kingspan“, kurios gaminamas putplastis buvo sumontuotas ant „Grenfell Tower“ fasado, kritiškai vertina tokį draudimą. Esą jis neužtikrins geresnės gaisrinės saugos pastatuose.
Kurs bendrą metodiką
Europos asociacijų ir tarptautinių kompanijų aljansas „Fire Safe Europe“ (FSEU) jau senokai ragino ES institucijas persvarstyti pastatų gaisrinio saugumo reikalavimus trimis aspektais: keisti fasadų bandymų metodiką, parengti bendrą statybinių medžiagų dūmų toksiškumo klasifikaciją ir derinti fasadų tvarumą su gaisrine sauga.
Pora žingsnių jau žengta. Vos prieš porą savaičių Europos parlamentarai pritarė, kad biudžeto lėšomis 2019-aisiais būtų finansuojamas bandomasis gaisrinės saugos projektas.
Europos Komisijos sumanymu prasidėjo ir diskusijos dėl metodikų, skirtų ugnies poveikiui pastatų fasadams ištirti.
„Po gaisro Londone nutarta standartizuoti fasadams šiltinti bei apdailai naudojamų medžiagų tyrimą pasitelkiant natūrinius jų bandymus.
Didžiosios ES šalys yra pasitvirtinusios nacionalinius ugnies poveikio tyrimų metodus, bet nei Lietuva, nei kitos Baltijos šalys jų neturi. Todėl ir nutarta sukurti vieną metodą, tinkamą visoms ES valstybėms“, – sakė Gaisrinių tyrimų centro direktorius Donatas Lapinskas.
Atliks bandymus
EK yra užsakiusi tiriamuosius darbus ir pateikusi svarstyti dvi bandymų metodikas. Vienas pasiūlymų – sujungti į vieną reglamentą Didžiosios Britanijos ir Vokietijos testavimo metodikas, kitas – sukurti alternatyvią.
„Realiai šiuo metu Europoje naudojamas standartizuotas metodas, kai ugnies poveikis statybinėms medžiagoms tiriamas naudojant santykinai nedidelę – 30 kW gaisro apkrovą ir pagal bandymų duomenis nustatomos degumo klasės.
Natūrinis bandymas yra daug objektyvesnis, nes jis atliekamas realybę imituojančiomis sąlygomis. Pavyzdžiui, bandinys – didelių gabaritų fasado imitacija – statomas lauke, jo apačioje sukuriama didžiulė – iki 3000 kW galios gaisro apkrova ir stebima, kaip plinta ugnis.
Taigi šiuo metu dar svarstoma, kokios turi būti parinktos bandymų sąlygos, – ar tai turi būti atliekama lauke, ar uždaroje erdvėje, kad neturėtų įtakos krituliai arba vėjas“, – kalbėjo D.Lapinskas.
Gaisrinių tyrimų centras ir yra viena tų sertifikuotų ES institucijų, galinčių atlikti statybos produktų gaisrinių parametrų tyrimus.
Skaudūs įspėjimai
Jungtinės Karalystės Pasyviosios priešgaisrinės apsaugos asociacija laikosi nuostatos, kad vadinamoji „Žalioji darbotvarkė“ (energijos efektyvumui didinti skirta programa) paskatino šiltinti kiek įmanoma daugiau pastatų. O pats paprasčiausias ir pigiausias šiltinimo būdas naudojant degias medžiagas.
Pavojaus signalo jau būta, kai 1999 metais Eršyre, Škotijos vakaruose užsidegė būstai, kurių fasadai buvo apšiltinti putplasčio danga. Tuomet žuvo vienas ir sužeisti buvo penki žmonės.
2009 m. Londono Lakanal namuose kilusiame gaisre užsidegus iš plastiko pagamintai šilumos izoliacijai žuvo šeši žmonės ir dvidešimt buvo sužeista. Priešgaisrinės saugos specialistai, ekspertai, mokslininkai tuomet paragino Vyriausybę imtis priemonių, kad situacija nebeblogėtų.
Tuomet Vyriausybė pavedė privačiai organizacijai – Nacionalinei pastatų tyrimo įstaigai sukurti bandymų ugnimi metodiką izoliacinėms medžiagoms iš plastikų. Iki šiol Jungtinėje Karalystėje šis metodas buvo vienintelė tam skirta priemonė.
