Eksperimento metu nesutikimą dėl socialinio būsto kaimynystės išreiškė 29 proc. pranešimus gavusių gyventojų, o prieštaraujančių skaičius savivaldybėse buvo labai skirtingas. Pavyzdžiui, Kaune, Kėdainiuose ir Širvintose socialinio būsto kaimynystės nepanoro daugiau nei 80 proc., o Druskininkuose, Raseiniuose ir Kretingoje – tik mažiau nei 6 proc. gyventojų.
Problema ne socialiniai būstai, o elgesys juose
Atrodytų, tokiame daugiakultūriame mieste kaip Kėdainiai žmonių tolerancija turėtų būti itin didelė. Deja, kaip rodo eksperimentas, vos penktadalis kėdainiečių neprieštarautų, kad šalia jų atsikraustytų gyventi socialiai remtini asmenys.
Kėdainių bendruomenės socialinio centro vadovė Rūta Kaupienė įsitikinusi, kad problema yra ne patys būstai, o juose gyvenantys triukšmadariai.
„Praktiškai kiekvienoje gatvėje, kur yra socialiniai būstai, visi gyventojai su ta problema susiduria. O problema ne dėl to, kad ten socialiniai būstai, o todėl, kad tuose būstuose girtaujama, triukšmaujama, – gyventojų nepakantumo priežastis socialiai remtiniems asmenims vardijo centro direktorė. – Tos mamos neturi socialinių įgūdžių, nesitvarko, prastai prižiūri vaikučius, kurie braižo sienas, mašinas.“
Šitos pašalpos, didžiulės labdaros žmogų tvirkina. Žinau pati iš savo patirties: kiek beduotum daugiavaikei šeimai rūbų, kiek tu jai bepadėtum, tada prasideda, kad ji neturi skalbimo mašinos, to ar ano... Kiek ten bekištum kaip į kokį katilą be dugno.R. Kaupienė
Nors gyventi šalia socialinių būstų didžioji dalis kėdainiškių nesutiktų, tačiau, pasak R. Kaupienės, miestiečiai yra labai geri ir užjaučiantys.
„Yra tokia šeima, kuri neša obuolius, bulves, dalijasi viskuo, kuo gali – visokiais išaugtiniais švariais rūbeliais... Bet kiek tu vilką bemaitintum, vis tiek jis į mišką žiūri, – apgailestavo pašnekovė. – Neplauna ten tų drabužiukų, vaikšto vaikai apsisnargliavę, purvini. Aišku, vaikai yra vaikai. Žinot, kai nuosavame name socialinis būstas, tai dar nieko, bet jei kažkur daugiabučiame, tai tikrai piktumas ima: vaikai nuolat verkia, ar juos ten muša, aš nežinau – daug priežasčių. Bet yra tikrai labai tvarkingų šeimų, netgi kaip pavyzdį gali juos rodyti.“
Anot vadovės, žmonės sunkiau gyvenantiems padeda ne tik tiesiogiai, bet į pagalbą pasitelkia ir centrą.
„Kėdainių žmonės yra tikrai labai geranoriški, geraširdžiai: į centrą veža labai daug drabužių, įvairiausių daiktų – mes paskui išvežiojame tiems varguoliukams. Atveža ir bulvių, burokų ir visko visko“, – miestiečius gyrė pašnekovė.
Kėdainių bendruomenės socialinio centro vadovė Rūta Kaupienė įsitikinusi, kad problema yra ne patys būstai, o juose gyvenantys triukšmadariai.
R. Kaupienė pasakojo, kad yra namų, kurie tarsi niekam ir nekliūva, kur apgyvendinti visi panašaus gyvenimo būdo žmonės.
„Kad ir Žemaitės gatvėje, kur yra socialiniai būstai, ten nuolatos pulsuoja alkoholis. Pati neseniai ten buvau su policija. Vos ne kas antras butas – alkoholis ir rūkalai. Įeini, tai pasijauti kaip ežiukas rūke. Ten apgyvendinti visi tokio plauko su savo sulaužytais gyvenimais, likimais, jie turi be galo daug blogų įpročių. Tai čia vienas namas, kuris niekam netrukdo, nes ten visi tokie, – kalbėjo specialistė. – Bet kai koks girtuoklis gauna tą būstą kažkur normaliame name ir apsigyvena toks smirdukas, paskui kurį ateina dar kokių dešimt lėbauti vakare... Dabar juk ir tos bendruomenės susikūrusios, tvarkosi, čiustijasi savo kiemus, tai, aišku, kad kaimynams nepatinka.“
Bet ar valstybė nedaro meškos paslaugos suteikdama būstus socialiai neatsakingiems žmonėms?
„Taip, be jokios abejonės. Šitos pašalpos, didžiulės labdaros žmogų tvirkina, – įsitikinusi R. Kaupienė. – Žinau pati iš savo patirties: kiek beduotum daugiavaikei šeimai rūbų, kiek tu jai bepadėtum, tada prasideda, kad ji neturi skalbimo mašinos, to ar ano... Kiek ten bekištum kaip į kokį katilą be dugno.“
Anot centro vadovės, taip yra todėl, kad moterys pačios neturi elementariausių įgūdžių, kuriuos turėtų perduoti ir savo vaikams.
„Įsivaizduokit, jeigu mama – buvusi mergaitė iš vaikų namų, tai ji neturi tų socialinių įgūdžių augti šeimoje, tvarkytis, gaminti valgyti, tikrinti ir keisti patalynę. Ir kodėl darželiuose ar mokyklose bėga vaikai nuo šitų vaikų, nes jie smirda. Jie gi nesiprausia, nevėdina kambarių“, – kalbėjo pašnekovė.
Paklausta, ar nebūtų teisingiau atiduoti būstus iš tiesų juos vertinantiems tvarkingiems žmonėms, R. Kaupienė svarsto, jog tai problemos neišspręstų.
„Tos normalios šeimos, kuriose taip pat yra ir su negalia žmonės, tai jie laukia normalesnių būstų mieste, tvarkinguose namuose, o ne tokių, kur yra apšnerkštuose bendrabučiuose“, – apie socialiniai remtinų asmenų padėtį pasakojo centro direktorė.
Kėdainiuose beveiki trys šimtai socialinių būstų
Kėdainių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Jūratė Blinstrubaitė teigia negalinti pasakyti, kodėl kėdainiškiai nusiteikę taip skeptiškai prieš socialinių būstų atsiradimą jų kaimynystėje. Tačiau eksperimento rezultatai jai taip pat buvo netikėti.
„Į šį klausimą atsakyti neturiu kompetencijos. Mane taip pat nustebino“, – tikino pašnekovė.
Siekiant „pripratinti“ gyventojus prie minties, kad šalia gali atsirasti socialinis būstas, jokios šviečiamosios ar prevencinės priemonės nėra vykdomos.J. Blinstrubaitė
Paklausta, ar pasiteisina gyventojų baimės (daugiau nusikaltimų, kriminalų, triukšmo ir pan.), susijusios su socialiniais būstais bei jų gyventojais, savivaldybės atstovė teigė nežinanti, nes neturinti palyginimui reikiamų duomenų.
„Statistikos lyginti viešosios tvarkos ar kitų nusižengimų tiek socialiniuose, tiek įprastuose būstuose gyvenančių asmenų neturiu. Todėl palyginti negaliu, kaip ir negaliu daryti išvados, ar pasiteisina baimės“, – sakė specialistė.
Anot jos, siekiant „pripratinti“ gyventojus prie minties, kad šalia gali atsirasti socialinis būstas, jokios šviečiamosios ar prevencinės priemonės nėra vykdomos. Tačiau vyksta pokalbiai, kurių metu žmonėms bandoma išaiškinti, jog socialiai remtini žmonės ir jų kaimynystė nėra toks didelis blogis, kaip jie galbūt įsivaizduoja.
J. Blinstrubaitės žiniomis, šiuo metu Kėdainiuose yra beveik trys šimtai socialinių būstų.
„Iš viso yra 289 socialiniai būstai. 258 iš jų išnuomoti, šeši rezervuoti, o dar šeši siūlomi nuomoti. 18 būstų nėra tinkami gyventi“, – statistiką vardijo savivaldybės atstovė.
Kėdainių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Jūratės Blinstrubaitės žiniomis, šiuo metu Kėdainiuose yra beveik trys šimtai socialinių būstų. „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr. Naujiems būstams – beveik milijonas eurų
J. Blinstrubaitė pabrėžia, jog asmenys ar šeimos, kuriems ketinama skirti socialinį būstą, nėra atrenkamos atsitiktine tvarka. Tai daroma vadovaujantis įstatymais bei savivaldybės tarybos sprendimais.
„Žmonės nėra atrenkami, tai ne koks konkursas. Socialiniai būstai yra nuomojami asmenims, kuriems nustatyta teisė jį išsinuomoti, vadovaujantis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, – sakė Socialinės paramos skyriaus vedėja. – Pirmenybė kažkam taip pat nėra teikiama. Minėtame įstatyme 16 straipsnyje yra numatyta bei 2015 m. kovo 27 d. Kėdainių rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinta, kad savivaldybės socialiniai būstai nuomojami ir neįrašytiems į asmenų bei šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus.
Tai gali būti, pavyzdžiui, asmenims ir šeimoms, netekusiems turėto būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių. Taip pat asmenims, kuriems yra nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis; šeimoms, auginančioms 5 ir daugiau vaikų ar kurioms vienu metu gimsta trys ar daugiau vaikų; šeimoms, kuriose abiem sutuoktiniams yra nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis ir kurios augina vaiką (vaikus); neįgaliesiems, vieniems auginantiems vaiką (vaikus); šeimoms, auginančioms vaikus, kai ne mažiau kaip dviem vaikams yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis; šeimoms, kuriose ne mažiau kaip 2 šeimos nariams yra nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis, jeigu šie asmenys ar šeimos neturi kito tinkamo būsto.“
Kėdainių rajono savivaldybė iš ES struktūrinių investicijų yra gavusi daugiau nei 837 tūkst. eurų, už kuriuos turi būti nupirkta 40 socialinių būstų. J. Blinstrubaitės duomenimis, nupirkti jau beveik visi planuoti butai.
„Įgyvendinant projektą „Socialinio būsto fondo plėtra Kėdainiuose“ planuojama įsigyti ne mažiau kaip 40 butų. Projekto vertė 985 608,23 eurų. ES skyrė 837 766,99 eurų finansavimą, savivaldybė iš savo lėšų pridėjo dar 147 841,24 eurų, – pinigų sumas vardijo savivaldybės atstovė. – Iki š. m. spalio 1 d. yra nupirkti 38 socialiniai butai iš viso už 824 143,14 Eur. Projekto veiklų įgyvendinimo terminas artėja į pabaigą. Sieksime projekto įgyvendinimo metu planuotą stebėsenos rodiklio pasiekimo reikšmę.“
Psichologas: „Socialiai remtino situacijoje galime atsidurti kiekvienas“
Pradžioje minėtą eksperimentą inicijavusios Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) direktorė Lidija Kašubienė sako, kad jis aiškiai atskleidė ir „įgarsino“, kokie stereotipai apie socialinių būstų gyventojus vyrauja visuomenėje.
„Sužinoję apie galimus naujus kaimynus gyventojai aktyviai atsiliepė ir išsakė pačias įvairiausias nuomones. Dažniausiai žmonės baiminasi, kad būste neapsigyventų asocialūs, nevaldomi, triukšmingi, turintys priklausomybę alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms ar teisti asmenys. Taip pat buvo minima, kad kaimynystėje nepageidaujami pabėgėliai ar romų tautybės žmonės.
Taigi socialinio būsto gyventojo „portretas“ ne tik vis dar labai stereotipiškas, bet ir stigmatizuotas“, – sakė L. Kašubienė pridurdama, kad gyventojų pastabos buvo išsakytos labai emocingai, su įniršiu.
Pasak psichologo Pauliaus Rakštiko, tokios neigiamos nuostatos kartais susiformuoja, kai pabendravus su vienu asmeniu į situaciją pažiūrima nekritiškai ir susidaroma nuomonė apie visą jo atstovaujamą grupę.
Bendra situacija parodo visuomenės nebrandumą. Žinant, kad šalia yra pažeidžiamas žmogus – brandi visuomenė stengtųsi jam padėti suvokdama, kad visa bendruomenė stipri tiek, kiek stiprūs labiausiai pažeidžiami jos nariai.P. Rakštikas
„Tokios frazės kaip „moterys blogai vairuoja“, „visi politikai vagys“, „kitur gyvenimas tikrai geresnis“ parodo mąstymo siaurumą – žmonės yra linkę iš vieno atvejo spręsti apie visumą. Nors tie pavyzdžiai konkrečiu atveju ir gali būti teisingi, tačiau pats apibendrinimas neturi pagrindo. Žmonės nebando suprasti esmės, nes tam reikia pastangų, noro matyti plačiau ir tiesiog elementaraus suvokimo, kad socialiai remtino žmogaus situacijoje galime atsidurti kiekvienas. Bijoti užsimerkus tamsoje visuomet lengviau nei išdrįsti atsimerkti ir pamatyti, kad baubas žiūri iš veidrodžio“, – sakė psichologas.
Eksperimentas atskleidė visuomenės nebrandumą
Dalis nuomonę išsakiusių eksperimentinio tyrimo dalyvių nurodė, kad vengia socialinio būsto kaimynystės dėl jau turimos neigiamos asmeninės patirties. Specialistų teigimu, tokių žmonių nuostatas bei patirtį pakeisti sunkiausia, tačiau bandyti – verta.
„Bendra situacija parodo visuomenės nebrandumą. Žinant, kad šalia yra pažeidžiamas žmogus – brandi visuomenė stengtųsi jam padėti suvokdama, kad visa bendruomenė stipri tiek, kiek stiprūs labiausiai pažeidžiami jos nariai. Visgi reikėtų nenuleisti rankų nematant greito rezultato. Net ir turėdami noro, žmonės savo nuostatas yra linkę keisti lėtai. Svarbu, kad žmonės matytų kuo daugiau teigiamų pavyzdžių ir tai būtų tarsi atsvara jų ankstesnei patirčiai“, – paaiškino psichologas P. Rakštikas.
Kai kurie apklausti daugiabučių gyventojai kategoriškos nuomonės neturėjo, nes pirmiausia teigė norintys sužinoti, kokie kaimynai atsikraustytų į socialinį būstą. Pasak L. Kašubienės, tokie atsakymai rodo, kad erdvės pokyčiams yra.
„Socialinio būsto gyventojai yra visuomenės atspindys. Kartais ir padoriems, protingiems bei išsilavinusiems žmonėms gyvenimas nepagaili sunkumų“, – pažymėjo agentūros direktorė.
Lietuvoje yra per 11 tūkst. socialinių būstų, dar apie 10 tūkst. šeimų laukia būsto eilėje. Iki 2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis bus įsigyta apie 2 000 būstų valstybės remiamiems asmenims apgyvendinti. Į socialinį būstą gali pretenduoti daugiavaikės šeimos, vieniši tėvai, našlaičiai ar asmenys, likę be tėvų globos, neįgalieji, pensinio amžiaus asmenys, darbingi asmenys, gaunantys mažas pajamas.
Liepos–rugpjūčio mėnesiais šalies savivaldybių teritorijose vykusio eksperimentinio tyrimo metu kiekvienoje iš 60 savivaldybių atsitiktiniu būdu buvo pasirinkta mažiausiai po 2 daugiabučius, kuriuose išplatinti pranešimai apie planuojamus įrengti socialinius butus, o prieštaraujančių tokiems planams paprašyta informuoti apie savo nesutikimą. Nerenkant jokių asmens duomenų, išskyrus priklausymą gyvenamajai teritorijai, užfiksuota, kiek gyventojų pareiškė nesutikimą dėl socialinių butų įrengimo ir kokie pagrindiniai išsakyti argumentai.
