Bet didžiausia šio karo auka gali tapti Vilniaus senamiestis ir jame investuoti ketinantis verslas, o kartu – ir visa Lietuva, nes investuotojams siunčiamas signalas, kad neverta pasitikėti nuolat kaitaliojamais valdininkų sprendimais.
Didžiulis triukšmas kilo dėl 45 mln. eurų vertės viešbučio ir biurų centro statybos šalia Lukiškių aikštės, prie Šv.Pilypo ir Jokūbo bažnyčios. KPD Vilniaus padalinio vadovą V.Karčiauską pavadavusi A.Zdanevičienė pasirašė šio projekto paveldosaugos sąlygas, bet vėliau departamento vadovybė jas atšaukė.
Statybų projektavimo darbams jau įsibėgėjus teritorijos saugotinų objektų sąrašas staiga buvo papildytas naujais statiniais.
Tai iš esmės griauna į šį projektą spėjusių milijonus eurų investuoti verslininkų planus. Žinoma, jie bylinėsis su valstybės institucijomis.
Panašiai klimpsta ne vienas projektas. Neatmestina, kad kuo didesnio ploto statinius statyti siekiantys verslininkai mėgina rasti landų įstatymuose ir juos apeiti, bet akivaizdu, jog viena statybas prižiūrinti įstaiga nesusikalba su kita.
Antai antrus metus Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) skundžia teismams gyvenamųjų namų „Misionierių sodai“ statybos leidimą, nors jis išduotas pritarus KPD Vilniaus skyriui ir remiantis paveldo institucijų patvirtintu specialiuoju paveldosaugos planu.
Biurokratinį absurdo spektaklį priminė VTSPI ir KPD ginčai dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano pakeitimų, kurie leistų negriauti didžiuliais nuostoliais valstybei gresiančių kelių Neringoje pastatytų turint visus leidimus, bet neteisėtais pripažintų pastatų.
Nepaisant Vyriausybės raginimų, šios institucijos taip ir neįstengė susitarti. Dabar į viešumą iškilęs KPD vadovybės karas dar ir su savo Vilniaus padaliniu patvirtina visišką nesusikalbėjimą paveldosaugos sistemoje.
Susidaro įspūdis, kad ypač smarkiai KPD vadovai supyko ant savo pavaldinių iš sostinės skyriaus, kai jie viešai supliekė jų palaimintą Vilniaus senamiesčio tvarkymo specialųjį planą.
Tačiau šis dešimtmetį rengtas dokumentas, kuris galimai kainavo apie 300 tūkst. eurų, sukėlė tiek Vilniaus savivaldybės, tiek architektų bendruomenės pasipiktinimą ir net buvo įvertintas kaip visiškas nesusipratimas.
Netgi ne specialistams akis bado šio specialiojo plano klaidos. Jį rengusi valstybės įmonė „Lietuvos paminklai“ kažkodėl naudojosi net prieš dešimtmetį padaryta topografine nuotrauka, kuria užfiksuota padėtis smarkiai prasilenkė su realybe.
Paaiškėjo, kad dalis plane saugotinais pažymėtų statinių, pavyzdžiui, kokie nors sovietinių laikų sandėliukai, jau nugriauti kaip beverčiai, o kai kurių iškilusių naujų pastatų ten iš viso nėra.
Suprantama, toks planas, prieštaraujantis kitiems galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, įstūmė investuotojus į spąstus ir sukėlė jų paniką.
Tačiau, nepaisydami smarkios kritikos, KPD vadovai atkakliai siekė planą patvirtinti.
Laikinai KPD Vilniaus skyriui vadovavusi A.Zdanevičienė prisipažino patyrusi didžiulį savo viršininkų spaudimą pasirašyti šį dokumentą, o kai atsisakė, sulaukė jų keršto.
Dabar šiai nepaklusniai paveldosaugininkei, matyt, gresia panašus likimas kaip prieš mėnesį iš KPD Vilniaus skyriaus vadovo pareigų atleistam V.Karčiauskui, bet pastarasis ketina bylinėtis.
Į kovą su KPD įsitraukė ir daugiau Vilniaus skyriaus darbuotojų. Jie savo valdžią dėl pažeidžiamų teisės aktų, patiriamo spaudimo ir galimai iššvaistytų lėšų apskundė Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT). Tik nieko nepešė, nes tyrimas net nebuvo pradėtas.
Tada jie kreipėsi į prokurorus, bet šie skundą permetė vėl į STT, ir taip susidarė užburtas ratas. Galbūt agentams daug maloniau įrašinėti politikų ir žinomų veikėjų pokalbius restoranuose, o po to kurti beviltiškas bylas, negu dirbti visuomenės labui.
Sunku pasakyti, ar teisėsaugos sprendimams galėjo įtaką daryti naujasis KPD direktoriaus pavaduotojas, konservatorių frakcijos Vilniaus taryboje narys A.Skaistys, anksčiau dirbęs STT, bet, vienaip ar kitaip, sostinės paveldosaugininkai šioje institucijoje atsitrenkė kaip į sieną.
Situacija tik dar labiau įkaito. V.Karčiauskas pakeistas KDP vadovybei paklusniu Panevėžio skyriaus vadovu A.Umbrasu, kuriam patikėta vadovauti ne tik šio miesto, bet ir sostinės paveldosaugininkams.
Baiminasi būti atleisti ir kai kurie kiti sostinės paveldo sargai.
Rietenos, sąskaitų suvedinėjimas, atleidimai iš darbo ir teismų sprendimai grąžinti į ankstesnes pareigas neteisėtai atlesitus asmnis - Lietuvoje jokia naujiena, tačiau paveldosaugos sistemoje vykstanti kova atsiliepia jau ne vieno ar kito valdininko likimui, o visos šalies investiciniam patrauklumui.
Paveldo chaosas žlugdo statybų projetktus. Valstybės pareiga – neleisti šalies miestų plėtros paversti valdininkų asmeninių ambicijų ar net ir neskaidrių interesų įkaite.
