Žvelgiant į tarpukariu Kaune statytų pastatų balkonus nesunku pastebėti nemažą jų įvairovę.
Žaliakalnyje, kur buvo statoma daug nuomoti skirtų namų, balkonai dažniausiai nebūdavo įrengiami, nes tam reikėjo papildomų lėšų. Tik vienas kitas medinis namas iki šiol švyti nedideliais prancūziško tipo balkonais.
Tačiau yra ir iki šiol išlikusių labai įdomių balkonų su metalinėmis detalėmis, pastato savininko inicialais ar tam laikui modernių betoninių balkonų su išskirtiniais puošybos elementais.
Architektūros istorikė Jolita Kančienė sakė, kad žvelgiant į tarpukariu statytų namų balkonus galima pamatyti įvairiais laikotarpiais vyravusias madas ir spręsti apie ekonominę to meto kauniečių padėtį.
Buvo per didelė prabanga
Kad istorinio pastato su prašmatniu balkonu remontas kainuoja nemažai pinigų, patvirtino kaunietis keramikas Gediminas Šibonis. Jam priklauso butas su balkonu, kuriame gyveno Kauno burmistras Jonas Vileišis.
Architektūros paveldo tyrinėtoja Ingrida Veiliutė pasakojo, kad tarpukariu plačiai paplito mediniai dviaukščiai nuomojami namai, kuriuose būdavo po 4 arba daugiau nuomai skirtų butų.
Tokie namai buvo statomi Žaliakalnyje, Šančiuose, Panemunėje, Vilijampolėje.
Jų išvaizda paprasta – stačiakampės formos pastatai būdavo dengti dvišlaičiu stogu, sienos – iš rąstų arba karkasinės, apkaltos lentelėmis. Tokių namų fasadų puošyba dažniausiai būdavo minimali. Tik kartais pasitaikydavo įstiklintų galerijų, balkonų.
Tokią retą išimtį galima užtikti K.Jankaus gatvėje. Vienas priešais kitą stovi du mediniai namai, turintys nedidelius prancūziško tipo balkonus su mediniais turėklais.
Architektūros istorikė J.Kančienė pasakojo, kad balkonams reikėjo papildomų lėšų, todėl tik vienas kitas savininkas, nusižiūrėjęs architektūros madas užsienyje, įrengdavo juos nedidelius medinius.
Buvo skirti grožėtis
„Balkonai būdavo įrengiami, jei iš namo atsiverdavo gražus vaizdas. Į juos buvo patenkama iš svetainių arba miegamojo, kad gyventojai galėtų ilsėtis gryname ore ir mėgautis vaizdais“, – pasakojo J.Kančienė.
Tokį namą galima aptikti Antakalnio gatvėje. 17 numeriu pažymėtas medinukas stovi ant kalno šlaito, nuo kurio matyti dabartinė Veiverių gatvė. Tačiau šlaitas dabar apaugęs medžiais, o medinukas rekonstruotas panaudojant nebrangias statybines medžiagas.
Medinis balkonas dar išlikęs, tačiau gali būti, kad supus.
„Gaila, bet tokių pavyzdžių mieste gausu“, – sakė J.Kančienė.
Remontui pristigo pinigų?
Jei tarpukariu statytuose namuose balkonas būdavo įrengiamas, jo tvorelės dažniausiai gamintos iš metalo. Jos nebuvo įmantrių formų, naudoti tiesiog horizontaliai ar vertikaliai sulituoti strypai.
Tačiau Aleksote, Aukštojoje gatvėje, stovi išskirtinis 10-asis pastatas. Pirmasis jo aukštas mūrinis, pastato architektūra solidi, paradinis įėjimas į namą – su iš dviejų pusių vedančiais laiptais.
Antrasis aukštas jau medinis, tačiau balkonas taip pat betoninis ir apsuptas ažūrine metaline tvorele. Balkono apačioje galima pamatyti išmūrytas dvi raides KK.
J.Kančienė spėjo, kad greičiausiai šis medinis namas buvo pastatytas praėjusio amžiaus pradžioje. Kiek vėliau rekonstruotas apmūrijant pirmąjį aukštą, įrengiant balkoną.
„Smulki ažūrinė balkono ornamentika byloja, kad namas galėjo būti rekonstruojamas apie 1920–1925 metus, nes tuo laikotarpiu šis stilius buvo madingas. Metalinė balkono tvorelė ne kalinėta, o lieta.
Tokių metalinių gaminių mūsų verslininkai atsiveždavo iš užsienio. Visa mūrinė namo dalis, balkonas ir net inicialai ant jo byloja, kad namo savininkas turėjo didelių užmojų, tačiau baigti visos namo rekonstrukcijos, matyt, nespėjo ar baigėsi pinigai“, – pasakojo J.Kančienė.
Dar vienas pavyzdys, kaip išradingai architektai projektuodavo balkonus, yra pastatas Parodos gatvėje 8.
Balkonas paslėpė kojas
Trijų aukštų daugiabutyje pastebima istoristinės architektūros bruožų, taip pat art deco architektūrai būdingo dekoratyvumo, laužytų plokštumų.
Namą puošia stilizuoti balkonai su betoninėmis skylėtomis tvorelėmis.
J.Kančienė pasakojo, kad tokia mūrinė architektūra jau buvo būdingesnė ketvirtajam praėjusio amžiaus dešimtmečiui, kai tapo madingi modernizmo stiliaus pastatai.
Toks balkonų apipavidalinimas greičiausiai pasirinktas dėl to, jog namas pastatytas judrioje vietoje.
„Greičiausiai architektas apgalvojo ir tai, kad pro namą vyksta judėjimas. Kad gyventojai išėję į balkonus galėtų juose sėdėti, buvo sumanyta juos padaryti gana uždarus. Taip praeiviai nematydavo besiilsinčių gyventojų kojų. O kad pastatas nebūtų monotoniškas, buvo padarytos ovalios skylės“, – sakė J.Kančienė.
Praktiškesnės – terasos
J.Kančienė įsitikinusi, kad tarpukariu žmonės balkonus naudodavo poilsiui gryname ore, grožėtis vaizdais.
„Sovietmečiu ši kultūra buvo sunaikinta. Balkonai buvo paversti sandėliais, naudojami buitinėms ir ūkinėms reikmėms. Dabar architektai balkonus taip pat dažniau įstiklina ir jų, kaip išskirtinių architektūrinių pastatų akcentų, nebelieka. Mūsų dienomis madingesnės terasos, kuriose ilsėtis patogiau“, – sakė architektūros istorikė.
Pasak J.Kančienės, taip yra dėl to, kad į balkonus reikia ne tik investuoti juos įrengiant, bet ir vėliau prižiūrint.
„Mieste matome nemažai tarpukario pastatų, kurių balkonai byra, net lūžta. Žmonės nepajėgia investuoti į jų priežiūrą. Todėl šiuolaikiniai architektai labiau linkę įrenginėti terasas“, – sakė J.Kančienė.
Investavo į burmistro balkono atnaujinimą
Gediminas Šibonis
Keramikas
„Butą V.Putvinskio gatvėje 42 įsigijau 1995 metais. Šis namas pastatytas dar 1846 metais ir buvo pirmasis mūrinis pastatas šioje gatvėje. Nors jis tipinio projekto, bet gana prabangus, vadinamasis pirklių namas.
Tarpukariu nuo 1922 iki 1927 metų čia gyveno ir iš balkono žvalgėsi Kauno burmistras J.Vileišis. Pagal atrastus prisiminimus, iš balkono jis tada matė gražius vaizdus, Nemuną.
Įdomu, kad balkono viduryje pavyko aptikti storą metalinį stovą vėliavoms. Jis buvo įrengtas, kai čia gyveno J.Vileišis. Pro šalį einantys kauniečiai matydavo, kaip vėliavos plaikstosi miesto galvos balkone.
Nors statyti pastatus anais laikais darbininkai mokėjo, sovietmečiu jis buvo prastai prižiūrimas. Todėl įsigijus butą su balkonu reikėjo daug investuoti į remontus, atkurti architektūrines detales. Taip pat nemažai investuoti teko ir į balkono atnaujinimą. Jis yra 15 kvadratinių metrų ploto ir greičiausiai vienas didžiausių bent jau šioje gatvėje.
Tvarkyti tokius pastatus su balkonais nėra pigu. Daugiausia pinigų balkono remontui teko skirti man, bet prie jo priežiūros prisideda ir visi kiti namo gyventojai.“
