„Tai taip trikdo“, – skundžiasi Michiko Park, dirbanti organizacijoje, kuri padeda vienišoms motinoms susirasti nuomojamus butus Bonoje ir Kelne bei aplink šiuos miestus. Jau kuris laikas aptikti nuomai tinkamą ir finansine prasme įkandamą būstą – milžiniškas iššūkis, ypač vienišoms motinoms.
„Kartais tokios moterys per vieną dieną išgirsta penkis neigiamus atsakymus. Tai neabejotinai paveikia psichologiją“, – pastebi Michiko Park.
Jos atstovaujamos organizacijos teikiamoje pastogėje šiuo metu glaudžiasi aštuonios motinos ir 12 vaikų. Daugelis jų – smurto artimoje aplinkoje aukos. Kai rodos, kad moterys jau pasiruošusios grįžti į normalų gyvenimą, ieškodamos naujų namų jos gauna dar vieną smūgį, rašo dw.com.
Stebuklų pasitaiko retai
M.Park prisimena vieną šeimą: motina su vaiku ilgai ieškojo buto. Jiedviem naują pastogę pavyko rasti išsyk po Kalėdų. Tačiau savininkas paprašė čia pat sumokėti 2,5 tūkst. eurų už virtuvės komplektą – daugiau, nei leido moters finansinė padėtis.
„Pagalbos kreipėmės į visuomenę. Iš tiesų atsirado žmonių, kurie padėjo. Jie sakė pamatę mūsų skelbimą laikraštyje. Tai buvo tikras Kalėdų stebuklas!” , – šis nutikimas M.Park vis dar kelia emocijas.
Pernelyg išrankūs nuomininkams
Deja, daugeliui ieškančiųjų būstų taip nepasiseka. Nors oficialiai vietos valdžia turėtų pasirūpinti pastoge tiems, kuriems to reikia labiausiai, M.Park teigia nepamenanti atvejo, kai taip iš tikrųjų nutiko. Pasak moters, vienišų motinų prašymai suteikti socialinį būstą rikiuojami į eilę, tačiau kada galima viltis apčiuopiamo rezultato, niekas negali pasakyti.
Jürgenas Schönfeldtas apie sunkumus ieškant namų žino puikiai. Šis advokatas Bonos regione dirba su nuomininkų asociacija. Jo organizacija atstovauja 22 tūkst. nuomininkų. J.Schönfeldtas tikina: šiame regione galios svertai – nekilnojamojo turto savininkų rankose. „Tai reiškia, kad nuomininkams jie pernelyg išrankūs“, – teigia advokatas.
Tačiau net ir tobulai reikalavimus atitinkantys nuomininkai turi varžytis su būriais žmonių, kurie desperatiškai ieško pastogės. „Įprasta, kad per vieną dieną tą patį butą apžiūri per 50 potencialių nuomininkų. Tai rodo, kokia dramatiška situacija“, – sako J.Schönfeldtas.
Vyras teigia, kad jo organizacija ne vieneri metai kalba apie prieinamų būstų trūkumą Vokietijoje. Tik politikai niekada nerodė rimto rūpesčio. Pasak J.Schönfeldto, savivaldybės vis aiškino, kad papildomų būstų nereikia, mat Vokietijoje gyventojų mažėja. O iš tiesų daugelyje miestų neįmanoma rasti pigaus buto. „Žmonės niršta ir nebemato reikalo eiti balsuoti, nes niekas nuo to nesikeičia“, – pastebi advokatas.
Į kaimą nenori
Berndas Viebachas dirba Bonos nekilnojamojo turto agentūroje „Kraft Immobilien“. Ji – viena didžiausių regione.
B.Viebachas sutinka, kad nuomos rinka Vokietijoje – įtempta. „Tačiau mes patys kalti dėl tokios padėties – būsto yra pakankamai, tik jis netolygiai paskirstytas“, – paaiškina vyras ir priduria, kad kaimiškose vietovėse vietą apsistoti gali rasit kiekvienas.
Tiesa, B.Viebachas pripažįsta, kad Vokietijos kaimai stovi apleisti daugelį metų. Tai reiškia, kad ten nėra tinkamos viešojo transporto infrastruktūros, plačiajuosčio interneto, trūksta mokyklų. Tad natūralu, kad vokiečiai ne itin linksta kurtis atokiau didmiesčių.
Didelę įtaką būsto kainoms Vokietijos miestuose padarė trumpalaikės nuomos platforma „Airbnb“. Vienas iš trijų butų Bonoje siūlomas trumpalaikei nuomai, Diuseldorfe – netgi pusė iš rinkoje esančių nuomos pasiūlymų.
