Kaip spaudos konferencijos metu sakė LNDT generalinis direktorius Martynas Budraitis, nors teatras užsidaro, jo veikla nesustos. Net ir rekonstrukcijos laikotarpiu LNDT pristatys premjeras, tiesa, šiek tiek mažiau nei įprastai, taip pat didžiuosius spektaklius išleidžia į turus po Lietuvą. Pirmoji 79 sezono premjera „Durys“, kurią stato garsus Norvegijos choreografas ir režisierius Jo Strømgrenas, įvyks vienoje LNDT rezidencijų – Anykščių kultūros centre. Vėliau „Durys“ bus rodomos Kaune ir Alytuje ir net Osle.
Po rekonstrukcijos teatras žiūrovus pakvies į naują modernią ir didesnę už dabartinę Mažąją salę, kurią naujai pastatyti planuojama vidiniame teatro kieme, ir į naują, taip pat didesnę Studiją, skirtą teatro eksperimentiniams darbams ir jauniems kūrėjams. Nauja Mažoji salė talpins 350 žiūrovų, o Studija – 100. Įėjimas į visas teatro erdves bus vienas – iš Gedimino prospekto, tad žiūrovams nereiks eiti iki Odminių gatvės, kaip iki šiol, bus kur kas patogiau. Į visas teatro sales bus patenkama per centrinį įėjimą. Žiūrovų patogumui bus suprojektuota nauja kavinė, kuri veiks ne tik spektaklių metu, o visą dieną. Šioje erdvėje bus organizuojamos diskusijos apie teatrą ir kiti susitikimai. Taip pat bus sutvarkyta teatro rūbinė, fojė, tualetai ir kitos žiūrovų erdvės.
Teatro interjerą bus siekiama išsaugoti tokį, kokį sukūrė architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai, jis yra saugomo paveldo dalis, tad kai kurias detales, kurios per 40 metų buvo pakeistos (bufetas, fojė krėslų apmušalai) bus siekiama atkurti, kad būtų kuo artimesni pirminei idėjai. Tiek Stanislovo Kuzmos skulptūra „Mūzų šventė“ puošianti pagrindinį įėjimą, tiek prie fojė baseinėlio esanti jo skulptūra „Versmė“ liks, taip pat ir visi Lietuvos dailininkų paveikslai, esantys fojė.
Įgyvendinus energetinio efektyvumo projektą, salėse bus galima užtikrinti tinkamą šildymą žiemą bei vėdinimą vasaros metu. Atnaujinus teatrą bus teikiamos kokybiškesnės žiūrovų aptarnavimo paslaugos, įdiegtos šiuolaikinės technologijos spektaklių kūrimui, pagerintos darbo sąlygos aktoriams, sutaupyta lėšų, skiriamų šilumos energijai.
Visi šie darbai ir veiklos pagyvins ne tik teatro, bet ir Gedimino prospekto gyvenimą – teatro erdvė taps atvira vilniečiams ir miesto svečiams dieną ir vakarą, ne tik spektaklių metu. Naujos erdvės pasitarnaus ir kitiems teatrams ir renginiams – šiuo metu Vilniuje itin trūksta salės, kuri būtų skirta 300–400 žiūrovų. Tikimasi, kad po teatro rekonstrukcijos teatro erdves bus galima dažniau atverti kitų kultūros renginių organizatoriams ir kultūrinis miesto gyvenimas dar labiau intensyvės ir įvairės.
Šį sezoną, kurį Lietuvos nacionalinis dramos teatras pavadino „Už teatrą!“ akcentuojama tai, kad nors teatro kaip pastato laikinai nelieka ir atrodo, kad teatro nėra, bet iš tiesų jis yra visur – persikelia į daug įvairių Lietuvos vietų, taip pat suplanuotos gastrolės užsienyje.
Kaip sezoną pristatančiame tekste rašo LNDT generalinis direktorius Martynas Budraitis: „Teatras, kurio nėra niekur, yra ir visur. Teatras, kurio pastatas uždaromas rekonstruoti, neišnyksta, jis tampa teatru be sienų. 79-asis Lietuvos nacionalinio dramos teatro sezonas – tai rekonstrukcijos pradžia. Rekonstruojant teatro pastatą, norisi rekonstruoti ir Nacionalinio teatro sąvoką, pabrėžiant, kad pirmiausia tai – ne pastatas, o savo šaliai ir pasauliui neabejingų asmenybių bendruomenė, kurią sudaro teatro meno kūrėjai (įskaitant teatro meną serginčius rūbininkus ir budėtojus) ir žiūrovai. Rekonstrukcija – tai taip pat galimybė teatrą iškelti iš sostinės, išskleisti po regionus, pasiekti kitus miestus ir miestelius, įkurdinti scenos meną ne tik scenoje, bet ir griuvėsiuose, arenose, mokyklų aktų salėse ir viešosiose erdvėse. Arčiau žmonių.“
