Šios idėjos pristatytos sostinės Rotušėje ketvirtadienį, po tarptautinių studentų dirbtuvių. Jose drauge dirbo akademinis jaunimas, profesoriai, praktikuojantys paveldosaugos, urbanistikos, architektūros, komunikacijos, muziejininkystės specialistai iš Lietuvos kartu su kolegomis iš Izraelio, Lenkijos, Latvijos, Švedijos, Vokietijos, Ukrainos.
Dauguma autorių siūlė atidengti senamiesčio Žydų gatvėje buvusios Didžiosios sinagogos pamatus, skirti erdves žydų istorijos, tradicinių amatų, paveldo pristatymui.
Projekto „Dialogų sodas“ autoriai siūlo atverti, konservuoti ir išsaugoti sinagogos pamatus, viešai eksponuoti archeologų radinius, vadinamuosius „istorinius įrodymus“, žyminčius Holokausto tragediją. Buvusiame sinagogos kieme siūloma interaktyviai pristatyti žydų gyvenimo kasdienybę.
Taip pat raginama čia atkurti garsųjį YIVO instituto bibliotekos archyvą.
Komandos nuomone, sovietmečiu sugriautos Didžiosios sinagogos kieme turėtų būti įrengti vieši sodai, skirti tiek laisvalaikiui, tiek pokalbiams, maldai, taip pat pagal viziją turėtų atsirasti naujas vaikų darželis, Žydų meno galerija ir tradicinės dirbtuvės: kepyklėlė, siuvykla, spaustuvė. Kartu būtų siekiama išsaugoti ir dalį sovietmečiu ant sinagogos griuvėsių pastatyto vaikų darželio fragmentų.
Projekto „Litos labirintas“ autoriai taip pat siūlo atidengti dalį po žeme likusių sinagogos liekanų, rengti žydų istorijai skirtus spektaklius, dirbtuves, paskaitas, diskusijas, muzikinius ir paveldui skirtus renginius.
Teritoriją sudarytų dirbtinai sukurtas labirintas, į kurį būtų integruoti ir archeologų atkasti anksčiau naudoti takai. Taip pat būtų siekiama išsaugoti sovietinio darželio dalis, taip, autorių nuomone, kartu su paroda galėtų būti pristatyta ir Sinagogos nugriovimo istorija. Dalis ekspozicijų ir veiklų galėtų vykti po žeme.
Idėjos „Vieta, į kurią grįžta gyvybė“, autoriai akcentuoja, jog buvusiame Sinagogos kieme būtų eksponuojamos archeologų atidengtos komplekso dalys – ritualinės pirtys, sinagogos altorius. Vieta būtų padalinta į septynias erdves: interaktyvią, skirtą multimedijai, kitoje vietoje būtų pristatomi archeologiniai kasinėjimai, būtų atkurta viešoji Mato Strašiūno žydų biblioteka. Taip pat būtų eksponuojama istorijos paroda, veiktų dirbtuvių erdvė, atviras žaliasis skveras. Be įvairių dirbtuvių, amatų mokyklėlių siūloma čia žmonėms dalyvauti ruošiant tradicinės litvakų virtuvės valgius, užsiėmimuose spaustuvėje būtų rengiamos šiuolaikinės parodos, sukurta galimybė apžiūrėti virtualioje realybėje atkurtą sinagogą.
Projekto „Gyvenimo sodas“ atstovai siūlo pusę erdvės skirti skulptūrų sodui, taip pat mokymo centras, kur būtų pristatomos žydų bendruomenės tradicijos ir istorija, vyktų užsiėmimai, kiti renginiai. Dalį pastato – cilindro formos inkliuzą – siūloma sukurti iš permatomų medžiagų siekiant „sugauti šviesą“.
Taip pat siūloma palikti ir atviroms diskusijoms skirtą susirinkimų vietą. Sinagogos teritorijoje atsirastų ir gyvosios skulptūros, simbolizuojančios geto gyventojus, kurių čia „seniai nebėra“.
Sumanymo „Grąžinti sinagogai gyvybę“ autoriai norėtų sukurti uždarą sodą, kuriame būtų eksponuojami sinagogos pamatai, veiktų meno galerija. Čia veiktų tradicinių žydų amatų turgus, viešbutis ir košerinis restoranas, kavinė su parduotuvėle. Vyktų dirbtuvės, paskaitos, istorinė paroda, įsikurtų tyrimų centras, kuriame būtų vykdomi genealoginiai tyrimai.
Idėjos „Refleksijos“ sumanytojai esminiu akcentu pasirinko žydų religijai reikšmingą vandenį. Jie siūlo konservuoti ir eksponuoti ritualinių pirčių – mikvų liekanas uždengiant jas stikliniais takais, viršuje būtų įrengtas stogas veidrodinėmis lubomis, kuris, anot projekto autorių, leistų matyti turistams „save istorijoje“. Dalis aikštės būtų užlieta vandeniu kelių centimetrų gyliu, jis tekėtų ir kaskadomis, greta atsirastų sodas. Šalia memorialo autoriai siūlo įrengti ir stiklinį iš trijų sujungtų arkų susidedančius masyvius vartus – simbolinį įėjimą į sinagogos teritoriją.
Konferencijos, skirtos sinagogos paveldo įamžinimui, metu taip pat pristatytas ir atkurtas iš Izraelio atkeliavęs sinagogos maketas – jame atkurta ne tik sinagogos išorė, bet ir vidaus interjeras.
Svarstymai įamžinti buvusią Didžiąją sinagogą kilo prieš du dešimtmečius.
Mūrinė renesanso-baroko stiliaus Vilniaus Didžioji sinagoga pastatyta XVII amžiuje iki tol čia stovėjusios medinės sinagogos vietoje.
Vilniaus Didžioji sinagoga buvo vienas iš svarbiausių žydų centrų nuo XVI amžiaus pabaigos iki Antrojo pasaulinio karo.
Naciai sinagogą sudegino, o apgriautą šventovę šeštajame dešimtmetyje su žeme sulygino sovietų režimas, ant jos pastatyta mokykla.
Sinagogos tyrinėjimai vyksta nuo 2011 metų, darbai iš dalies finansuojami Geros valios fondo, į kurį Lietuva lėšas perveda kaip kompensaciją už nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą.
Šią vasarą sinagogos vietoje dirbę archeologai rado vieną iš svarbiausių jos dalių – bima vadinamą sakyklą.
