„Prašymai pradėti priiminėti rugsėjo 1 dieną, o pirminė valstybės biudžete numatyta lėšų suma – 2 mln. eurų – jau buvo padengta prašymų, pateiktų per pirmąsias 3 valandas. Kitiems prašymams tenkinti Vyriausybė turės ieškoti papildomų lėšų ir tai numatyti arba keičiant šių metų, arba planuojant kitų metų valstybės biudžetą. Tačiau pats prašymų skaičius rodo, kad naujoji programa pagaliau atkreipė dėmesį į valstybės ilgus metus pamirštą problemą – paramą įsikuriant jaunoms šeimoms“, – sakė T. Tomilinas.
Planuojama, kad papildomų lėšų skyrimo pirmojo būsto programai klausimas Seimo darbotvarkėje atsiras jau kitą savaitę.
Dėl subsidijos jaunoms šeimoms pirmam būstui regionuose, antradienio duomenimis, kreipėsi 840 jaunų šeimų. 120 prašymų atmesta.
Iš visų pateiktų prašymų 46 proc. prašymų buvo iš jaunų šeimų su vienu vaiku, 27 proc. – iš šeimų su dviem vaikais, 23 proc. – iš šeimų be vaikų ir 4 proc. – iš šeimų su trimis ar daugiau vaikų, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
111 prašymų pateikta Kauno rajono savivaldybėje, 73 prašymai – Klaipėdos rajono savivaldybėje, 67 prašymai – Vilniaus rajono savivaldybėje, Panevėžio miesto savivaldybėje – 47, likę 542 – kitose savivaldybėse. Prašymų negauta Ignalinos rajono, Pagėgių ir Visagino savivaldybėse.
Iš 840 prašymų jau priimti 185 prašymai, patenkinta – 27, atmesta – 120, apdorojama – 508.
Kaip Eltą informavo ministerija, dažniausiai prašymai buvo atmesti dėl šeimos sudėties neatitikimo.
„Jaunos šeimos buvo labai aktyvios, ir tai akivaizdžiai liudija mūsų pasiūlytos priemonės svarbą. Iš pirminių skaičių matome, kad regionuose egzistuoja didelis būsto poreikis, nes net 542 prašymai pateikti norint įsigyti būstą ne prie didmiesčių. Šiuo metu matome tikrąjį poreikį ir Vyriausybėje bei Seime ieškosime galimybių patenkinti jaunų šeimų poreikį į būstą“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Nuo rugsėjo 1 dienos įsigaliojo Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas, kuris sudaro sąlygas jaunoms šeimoms gauti subsidiją, skirtą pirmojo šeimos būsto kredito daliai apmokėti arba pradiniam įnašui padengti.
Pretenduoti į finansinę paskatą gali jaunos šeimos, kuriose abu sutuoktiniai arba vienas vaikus auginantis tėvas ar mama nėra vyresni nei 35 metų. Jaunos šeimos nariai turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių žmonių apskaitą.
Finansinė paskata teikiama jaunoms šeimoms pirmajam būstui pirkti ar statyti. Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų. Sklypo įsigijimui, kuriame jauna šeima planuoja statyti būstą, gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 proc. būsto kredito sumos.
Jaunoms šeimoms teikiamos subsidijos: neauginančioms vaikų – 15 proc.; auginančioms 1 vaiką – 20 proc.; auginančioms 2 vaikus – 25 proc.; auginančioms 3 ir daugiau vaikų – 30 proc.
Gimus daugiau vaikų galima kreiptis dėl papildomos subsidijos. Kreipimosi metu jaunos šeimos nariai negali būti vyresni nei 35 metų, išskyrus atvejus, kai šeima susilaukia trečio ir daugiau vaikų, – tuomet šeimos nariai negali būti vyresni nei 40 metų.
Pavyzdžiui, jeigu jaunai šeimai su dviem vaikais buvo skirta 25 proc. subsidija, gimus trečiajam vaikui, subsidijos dydis padidės iki 30 proc., tai yra papildomai bus skirta 5 proc. subsidija.
Finansinėms paskatoms pirmajam jaunų šeimų būstui šiais metais numatyta 2 mln. eurų, 2019 m. – 4 mln., 2020 m. – 4 mln. eurų, 2021 m. – 4 mln. eurų. Tačiau numatytos lėšos bus koreguojamos įvertinus realų jaunų šeimų poreikį į būstą regionuose ir valstybės biudžeto galimybes.
