Šalia – juoda ir balta
Stumbriškyje stovi namas, galintis tapti juodo ir balto gyvenimo simboliu. Tai buvęs Lelių šeimos mūrinukas, pastatytas atgavus Nepriklausomybę.
Dabar jau aiškiai matyti, kad namas turi du šeimininkus. Vienoje pusėje švarūs, tvarkingi, gražiomis užuolaidomis pridengti langai, naujutėlis rudas stogas, o kitoje – viskas apėję voratinkliais, apsilaupę mediniai langų rėmai, nubrizgusios užuolaidos.
Lygiai tas pats ir su žemės sklypu. Vieno savininko pusėje išravėti daržai, nušienauta žolė, išgenėti vaismedžiai, kito – piktžolės iki palangių.
Suprantame, kad gražioji pusė likusi Lelių šeimos nuosavybe. Būtent jie mus pakvietė šaukdami SOS.
„Gelbėkit nuo kačių! Negalime miegoti, naktimis jos drasko sieną, be to, iš anos namo pusės eina klaiki smarvė, visus reikalus gyvūnai daro namuose, nes į lauką jų niekas neleidžia“, – paskambinęs į redakciją aimanavo Pušaloto seniūnijos gyventojas 46 metų Vidmantas Lelys. Jam antrino 77 metų motina Genovaitė Lelienė.
Išmatų maišus – į ūkinį
Vyras pasakojo, kad gyvenimas virto pragaru prieš dvi savaites, kai į namą atsikraustė nauja bendrasavininkė.
Naujoji gyventoja pirmiausia atsivežė kelias kates ir uždarė jas į kambarius. Pati ji įsigytame būste nepasilikusi nakvoti.
Po dienos kitos atvažiavo su taksi ir atsivežė dar keletą narvelių su miauksinčiais gyvūnais. Dar po kelių dienų vėl atvežė partiją rainių.
Dalį kačių keistoji moteris suleido į ūkinį pastatą ir jas ten užrakino.
O kaip ji su savo augintinėmis tvarkosi?
V.Lelys tvirtino, kad moteris neturi nei tualeto, nei šiukšlių konteinerio, tad kačių išmatas pila į plastikinius maišus, o šiuos štabeliuoja garaže. Iš ten jau irgi eina dvokas.
Leliams belieka tik spėlioti, kur pati kartais ilgėliau čia užtrunkanti naujakurė atlieka gamtinius reikalus, mat name sanitarinės patalpos nėra, o ir lauke išvietės ji nepasistatė.
Pasakojo, ką regi pro langus
Sūnus ir motina kviečia į vidų. Tenka praeiti pro apleistos namo pusės langus, nes kelias bendras. Pro atvirą orlaidę tvoksteli troški smarvė.
Švarutėliuose ir tvarkinguose Lelių kambariuose jau irgi justi specifinis gyvūnų išmatų tvaikas.
Beldžiame į duris, už kurių miauksi katės. Viduje žmogaus negirdėti, durų niekas neatveria.
Vyras atremia į sieną kopetėles, pasilypėja iki vietos, kur ne iki galo užtraukta užuolaida, ir informuoja, ką mato: katės guli ant sofos, po kambarį laksto krūva mažų kačiukų. Kita katė, esą atrodo, kad ligota, reikalus atlieka dėželėje, bet šalia dėžės driekiasi išmatų takas.
Pažiūrėjęs pro kitą langą V.Lelys sako matąs tą patį: kačių išmatų dėželes, šiukšlių maišus ir po patalpą lakstančius gyvūnus.
Vyras mus veda prie buvusios pirties, ten irgi sėdi įkalintos katės. Pro stiklo blokelių langą išties matyti baltakailis gyvūnas.
Su svetima moterimi į namus įžengė košmaras
V.Lelys neslepia, kad prieš naują gyventoją iš karto buvo nusiteikęs priešiškai, jai atsikrausčius neišėjo pasilabinti, nebandė niekaip užkalbinti.
„O kaip jūs elgtumėtės, kai į jūsų namus atsikraustytų svetimi?“ – V.Leliui sunku įsisąmoninti, kad po tėvų skyrybų namas buvo padalintas pusiau.
Pasidomėjęs, kas ta naujakurė, V.Lelys sužinojo tik tiek, kad gyventoja yra 40-metė moteris mergautine pavarde.
Greit abu Leliai suvokė, kad svetimas žmogus – mažiausia bėda, visa problema – koks tas žmogus. O kad kaimynė jų gyvenimą pavers košmaru, paaiškėjo greit.
G.Lelienė ima aiškinti, kad pasirodžius naujai gyventojai jos šiltnamyje staiga ėmė dingti pomidorai. Esą iš vakaro kabo keli prisirpę, o ryte, žiūrėk, jų jau nebėra.
Motinai antrina ir V.Lelys, esą neaišku, kas dar iš daržo dingsta, aviečių ir slyvų ant medžių juk nesuskaičiuosi.
„Kam jai tiek kačių? Ką su jom daro? Gal papjauna ir pati valgo?“ – kraupų scenarijų piešė V.Lelys.
Nenorėjo rodyti, kas viduje
„Ką daryti, kur kreiptis, į ką pavirs mūsų namai?“ – aimanuoja motina ir sūnus.
„Buvau iškvietęs seniūnijos darbuotojus ir veterinarijos tarnybą, jie gyventoją užtiko namie, tačiau toji svečių į vidų neleido, išėjo pasišnekėti į lauką, tad ir nematė, kas viduje darosi“, – kalba V.Lelys.
Jie tikėjosi, kad seniūnija imsis priemonių, tačiau seniūnė pasakiusi, kad teks susitaikyti ir gyventi kartu su kačių mylėtoja, nes nei ją iškraustyti, nei atimti gyvūnus nesą teisinio pagrindo.
„Kodėl seniūnijoj sako, kad susitaikytume su ja? Taip išeina, kad susitaikyk ir gyvenk mėšle? Gal mane suguldys su ja į lovą ir apženys?“ – karčiai juokaudamas širsta vyras.
Pavyzdingai aplinką ir būstą tvarkančiam vyrui tokios seniūnijos darbuotojų mintys ne juokais kelia baimę.
Net smarvės neužuodusios
Pušaloto seniūnei Paulynai Stravinskienei situacija Stumbriškio kaime žinoma.
Leliai pas ją tuo reikalu lankėsi ne sykį. Kai pirmą kartą pasiskundė, seniūnė atostogavo, kačių atakos aiškintis važiavo jos pavaduotoja ir socialinė darbuotoja.
Naujakurė su seniūnijos atstovėmis bendravo taikiai, tačiau į vidų neįsileido. Katės po lauką nelakstė, smarvės esą neužuodė.
Darbuotojos betgi kates matė tik pro langą.
Naujoji šeimininkė nebuvusi kalbi, pasakiusi tik tiek, kad dirba vienoje įmonėje Panevėžyje.
„Atsikrausčiusi į Stumbriškį, užsiregistruoti į seniūniją ji neatėjo, nes ir neprivalo to daryti. Negalim nei jos išvaryt iš teisėtų namų, nei kačių atimti, nes gyvūnai niekam nieko blogo nedaro“, – rankomis skėsčiojo seniūnė.
Sužeistų kačių neįžiūrėjo
Gyvūnai tai nedaro, bet ar šeimininkė neperžengia ribų?
Pasvalio maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarė inspektorė Rita Grinienė su kačių savininke taip pat bendravo tik kieme.
Veterinarijos gydytoja į vidų nebuvusi įleista.
„Dėl to, kad nenorėjo rodyti, ką viduj turi“, – paaiškino R.Grinienė.
Iš išorės veterinarė ant dviejų palangių matė po tris kates, pro atitrauktą užuolaidą buvo matyti ir ant sofos įsitaisiusi katė.
„Tarkim, kad laikau septynias“, – paklausta, kiekgi gyvūnų yra name, taip inspektorei atsakė naujakurė. Bet valdininkei susidarė įspūdis, jog miauklių viduje gali būti gerokai daugiau.
Kadangi sužeistų kačių nesimatė, esą nebuvę prielaidos kviesti policijos pareigūnus stengiantis patekti į vidų.
„Jei būstas būtų nuomojamas, savininkas nuomininkę pats iškeldintų, o dabar mes praktiškai nieko negalime padaryti“, – bejėgiškai apgailestavo R.Grinienė.
Specialistės nuomone, dviejuose kambarėliuose negali gyventi tiek daug kačių, sanitariškai būstas netinka ir žmogui, nėra šulinio, tualeto, šiukšlių konteinerio. Gyvūnai privalo būti paskiepyti, neturėti kirmėlių, o pabendravus su kačių laikytoja neatrodo, kad jais būtų mediciniškai pasirūpinta. Katės greičiausiai ir nesterilizuotos, nes moteris tam neturi lėšų. Reikia tik įsivaizduoti, kiek gyvūnų bus čia po pusmečio ar metų.
„Pagal esamą situaciją turėtume iš jos gyvūnus paimti, bet kur kates dėti? Pasvalyje juk nėra gyvūnų globos namų, o aplinkinių rajonų prieglaudos svetimų neima, nes ir taip perpildytos“, – vėlgi bejėgiškai aimanavo veterinarijos tarnybos pareigūnė.
Geraširdei kates tempia
Naujakurė inspektorę esą tikinusi, kad katėmis rūpinasi kiek gali, iš savo menko uždarbio joms perka maisto ir kraiko.
Jei būtų turėjusi pinigų, būtų įsigijusi atskirą sodybą, o kad lėšų neturi, tai išgalėjo kaime nusipirkti tik du kambarėlius. Moteris tikino, kad kartu ir ji pati gyvena.
Dar ji aiškinusi, jog kates priglaudžia iš geros širdies, visos jos įnamės yra pamestinukės. Esą žmonės, žinodami, kad ji globoja kates, jas tiesiog palieka prie jos namų.
Čia, matyt, ji galvoje turėjo būstą, kuriame anksčiau gyveno, nes prie namo Stumbriškyje dar niekas kačių nepalikinėja.
Atvykėlė taip pat prasitarė, kad jau anksčiau dėl savo globotinių yra turėjusi problemų, spauda rašiusi.
Bandys įkalbinėti gražiuoju
„Žmogus savo valdoje gyvūnų gali laikyti kiek tik nori, skaičius įstatymu neapibrėžtas, yra tik rekomendacinio pobūdžio nurodymai, kad 10-ies kvadratinių metrų uždaroje patalpoje galėtų gyventi viena katė, o jei narvas lauke, gyvūnui užtektų ir 4 kvadratų. Daugiabučiuose kas kita, reikia visos laiptinės gyventojų sutikimo“, – aiškino Pasvalio maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Vygantas Bružas.
Betgi čia katės trukdo gyventi žmonėms. Baisiau negu trukdo.
Tuomet valdininkas pasakė, kad dėl situacijos Stumbriškio kaime jų tarnyba sprendimo dar nepriėmė.
„Bandysime kalbėti gražiuoju, bet jei bus užsispyrusi, galvosim ir apie baudas“, – sakė vadovas.
Baudos už gyvūnų nepriežiūrą yra nuo 30 iki 1200 eurų. Jas galėtų skirti Pasvalio savivaldybės administracinė komisija, jei gautų iš seniūnės raštą apie daromus pažeidimus.
Jau iš daug kur išmesta
„Panevėžio kraštas“ išsiaiškino, kad į Stumbriškį kates vežtis pradėjusi naujakurė jau iškraustyta iš daugelio vietų. Kitur valdininkai vis dėlto surado būdų stabdyti tokį manijos siaubą.
Iš pradžių moteris su pulku kačių gyveno Vilniuje, ten migravo iš buto į butą. Dėl nuolatinių gyventojų skundų jai teko ieškotis būsto kitur.
Prieš kelerius metus kačių mylėtoja apsistojo Pakruojyje.
Pakruojo maisto ir veterinarijos tarnybai ji buvo įgrisusi iki gyvo kaulo.
Tarnybos viršininkas Algirdas Tepelis sakė, kad kačių globėją jie net 4 kartus iškrapštė iš įvairių vietų, kol galiausiai moteris pasipustė padus ir su savo gyvuoju turtu išmovė į Pasvalio rajoną.
„Ne kartą jos kates buvome surinkę ir išvežę, bet per porą savaičių ji vėl prisirenka naujų“, – pasakojo A.Tepelis.
Atkakusi į Pakruojį didžioji kačių draugė iš pradžių okupavo vieną negyvenamą sodybą, įsikūrė joje be savininkų leidimo. Po savaitės kitos toje teritorijoje jau lakstė dešimtys kačių.
Netrukus ji okupavo dar vieną negyvenamą namą ir jį apleido katėmis.
Išvaryta iš ten katininkė niekur toli nenuklydo, kaime šalia Pakruojo išsinuomojo namelį, jame tradiciškai užveisė katinyną.
Veterinarai mynė ant kulnų, tikrino gyvūnų auginimo sąlygas. Kadangi katės nebuvo skiepytos, kai kurios ligotos, už gyvūnų nepriežiūrą nubaudė namo, kuriame gyvūnai buvo, savininkę. Gavusi baudą toji skubiai iškraustė nuomininkę.
Šioji su katėmis pabėgo į Žvirblonius, ten jau prasidėjo galvos skausmas Rozalimo seniūnui. Bet vietos bendruomenė maniakę kačių globėją iš savo kaimo irgi iškrapštė.
Su nelegalia prieglauda dar nesusidūrė
Ketvirtadienį Leliai dar kartą lankėsi pas Pasvalio veterinarus ir savivaldybėje, pasakojo, kad naujakurė be perstojo į namą toliau gabena kates. Pati name nenakvoja. Daugėja kačių, didėja ir smarvė.
Pasvalio maisto ir veterinarijos tarnyba kol kas ryžtingų veiksmų nesiima, sako, pagrindine kliūtimi jiems yra tai, kad kačių augintoja gyvena ne nuomojamame, o savame būste, o privačią nuosavybę esą gina įstatymas ir ten veterinarai brautis negali.
Pasiteiravus, ar veterinarai negali pasitelkti policijos, įeiti į patalpas ir apžiūrėti, gal ten yra sužeistų ar net padvėsusių gyvūnų, be to, juk ir pastato paskirtis – gyvenamasis namas, o ne gyvūnų tvartas,
R.Grinienė į tai tik tarstelėjo, jog reikėtų rašyti raštą pareigūnams.
„Kaimynai tokiomis sąlygomis gyventi tikrai negali. Mes su tuo dar nesame susidūrę, kartu su seniūnija, savivaldybe ir policija spęsime“, – vis dėlto pati save padrąsino R.Grinienė.
