Tridešimtmetė Toma, baigusi psichologijos studijas Kaune, į Panevėžį gyventi atvyko prieš ketverius metus. Dabar ji koordinuoja jaunimo reikalus Panevėžio savivaldybėje. Pernai čia sukūrusi šeimą moteris planuoja pasinaudoti valstybės parama pirmam būstui regione įsigyti ir pasistatyti namą.
„Ieškojau darbo pagal specialybę. Kaune buvo didelė konkurencija, nes ten nori visi likti po studijų. O Panevėžyje buvo laisvų darbo vietų. Panevėžys bus bent jau laikina mano stotelė. Dabar jau nebe laikina turbūt“, – šypsojosi Toma Karosienė.
Seimo sprendimu regionuose jaunai šeimai be vaikų, įsigijusiai pirmą būstą, valstybė padengs 15 proc. paimto kredito, turintiems vieną vaiką – 20 proc., du – 25 proc., o tris ir daugiau – 30 proc., tai yra trečdalį paskolos, bet ne daugiau nei 87 tūkst. eurų. Jei šeima taip įsigytame būste gyvens trumpiau nei 10 metų, pinigus valstybei teks grąžinti.
„Nemanau, kad tai turėtų labai varžyti jaunus žmones“, – apie nutarusius įsikurti ne didžiuosiuose miestuose žmones sakė T.Karosienė.
Svarstoma, kad ateityje ši programa galėtų paskatinti ir pedagogus vykti dirbti į provinciją, juolab jų reikės vis daugiau.
Tačiau regionuose ši iniciatyva vertinama įvairiai.
Pavyzdžiui, Anykščių vadovai tikisi, kad priemonė padės pritraukti į pagal amžių senstantį kurortą jaunų žmonių. Zarasų rajono savivaldybės vadovai sako, kad pas juos šiuo metu trys šeimos yra pareiškusios norą gauti lengvatą būstui pirkti, tačiau abejoja, ar tai paskatins daugiau žmonių čia atvykti ir gyventi. O Utenos savivaldybė piktinasi, kad šio miesto centras nepatenka į regionų rėmimo programą, kaip ir Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir brangieji kurortai.
