Iš surinktų aukų bus tvarkoma ne tik pastato išorė, bet ir itin blogos būklės šventyklos vidus.
Jau beveik dešimtmetį Kauno mečetė turi valstybės saugomo kultūros paveldo objekto statusą. Tačiau musulmonų religinė bendruomenė paraiškos paveldo tvarkos programos finansavimui gauti nepateikė.
Pastarąjį kartą mečetė kapitališkai suremontuota buvo prieš dešimtmetį.
Šalta, ant sienų – pelėsis
Musulmonų bendruomenės pirmininkas Anicetas Maxime’as Sofianas Okatas pasakojo, kad nuo to laiko išryškėjo daug problemų: „Dėl nesandarių langų bei pamatų mečetėje nuolat šalta, dėl blogos ventiliacijos ir besikaupiančios drėgmės jos sienas gadina pelėsis.“
Be būtiniausių darbų, viduje dar bus įrengtas grindų šildymas, pakeista kiliminė danga, atnaujinti kiti religinėms apeigoms reikalingi elementai.
Daug metų neremontuotai maldos namų išorei taip pat reikia pokyčių. Numatoma išvalyti mečetės kupolą, sutvarkyti stogą, atlikti pamatų hidroizoliaciją. Taip pat bus restauruoti visi šventovės langai ir nudažytas fasadas.
Darbai vykdomi bendradarbiaujant su religinių pastatų restauravimo specialistais iš Italijos. A.M.S.Okatas vylėsi, kad pasitelkus profesionalus pavyks sukurti autentiškam mečetės vaizdui artimą rezultatą: „Tikimės, kad bus galima pamatyti to laikotarpio architektūrą, puošybą.“
Lėšas rinko dvejus metus
Bendruomenės pirmininkas pasakojo, kad pagrindinis jų finansinis šaltinis – surinktos aukos. Tačiau vykdant techninius projektus, tokius kaip remontas ar restauracija, suaukotų lėšų nebepakanka: „Ieškome rėmėjų ne tik Lietuvoje, priimame paramą ir iš musulmoniškų šalių vyriausybinių institucijų.“
Per dvejus metus bendruomenei pagaliau pavyko surinkti pakankamai lėšų restauravimo darbams. Stipriausiu projekto rėmėju A.M.S.Okatas įvardijo TIKA (Turkijos bendradarbiavimo ir plėtros agentūra).
„Tikimės, kad jos parama patenkins mūsų poreikius ir užsimegs glaudesni tarpvalstybiniai ryšiai“, – vylėsi jis.
Jau beveik dešimtmetį Kauno mečetė turi valstybės saugomo kultūros paveldo objekto statusą. Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė pažymėjo, kad religinė bendruomenė turi teisę teikti paraišką paveldotvarkos programos finansavimui gauti.
„Departamento direktoriaus įsakymu sudaryta komisija svarstytų pateiktą paraišką“, – teigė inspektorė. Pasak jos, musulmonų religinė bendruomenė tokios paraiškos neteikė.
Išlikę sovietmečio padarinių
Kauno mečetės istorija prasidėjo 1847 metais, kai miesto senųjų kapinių teritorija buvo suskirstyta sklypais.
Atsižvelgiant į religinę gyventojų priklausomybę, sklypai buvo padalinti katalikams, stačiatikiams, liuteronams ir musulmonams. Nors teritorija buvo skirta laidoti, joje nebuvo draudžiama statyti – 1860 metais iškilo medinė mečetė ir dar du mediniai namai.
Didžiausias virsmas vyko 1930 metais, kai vietoj medinės iškilo rytietiško stiliaus mūrinė šventykla. Baltijos šalyse ji iki šiol yra vienintelė mūrinė mečetė.
Beveik dvidešimt metų mečetėje vyko bendruomenės religinės apeigos, kol 1947 metais tuometė sovietų valdžia nacionalizavo šį religinės paskirties pastatą ir naudojo jį visai kitoms reikmėms: joje veikė cirkas, biblioteka, muziejaus sandėlis.
„Mečetė buvo stipriai pakeista ir suniokota. Daug pastato detalių prarado savo originalumą, autentiškumą“, – apgailestavo A.M.S.Okatas.
Musulmonų bendruomenei mečetė buvo grąžinta tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Religinis žmonių gyvenimas atsigavo, o dabar religinės bendruomenės pirmininkas teigė, kad didžiausias jų tikslas yra išsaugoti šį pastatą.
„Norime, kad jis tenkintų visų Kauno musulmonų ir svečių religinius poreikius ir gražintų miestą“, – tikino jis.
Mečetės svarba neabejojo ir A.Naureckaitė: „Miestui šventykla turi visapusiškai didelę reikšmę: tiek kultūrinę, tiek istorinę, tiek architektūrinę.“
Maldos laikinai skambės palapinėje
Mečetės restauravimo darbus planuojama baigti per 4–6 mėnesius. Tuo metu maldos namai neveiks, bet musulmonai kviečiami į laikiną palapinę, įrengtą šalia jos. Ten atliekamos kasdienės religinės apeigos ir vyksta bendruomenės susitikimai.
Atnaujinimo darbams pasiekus finišą bus planuojamas mečetės atidarymas.
Visi, prisidėję prie projekto įgyvendinimo, bus kviečiami iš arti pamatyti, kokie darbai buvo atlikti, o kauniečius bendruomenė pakvies pasigrožėti pasikeitusia mečete.
