Dėl kurorto Užkanavės gatvėje pastatyto esą vienbučio, o iš tiesų daugiabučiu namu virtusio pastato teismai galutinio taško dar nebuvo padėję, tačiau didžiulis namas per mėnesį tarsi išgaravo su visais pamatais.
Keletą metų aistras kėlusio pastato vietoje dabar likusios tik dvi duobės.
Pastatas išnyko abiem pusėms pasirašius taikos sutartį, pagal kurią susitarta nutraukti visas pradėtas bylas, o ieškinius pareiškusiems asmenims nebaigtas statyti pastatas parduodamas už sutartą kainą.
Popieriai neatitiko tikrovės
Daugiabučių namų statyba Palangoje užsiimančiai bendrovei „Kauno būstai“ vienbučių ir dvibučių individualių namų kvartale ėmus statyti beveik 1000 kvadratinių metrų ploto 3 aukštų namą sukilo kaimynystėje vilas turintys gyventojai.
Tiesa, namo statyba atitiko šioje vietoje numatytą reglamentą.
Didelių pažeidimų neaptiko ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija.
Tačiau šalia namus turintiems kauniečiams buvo nesuprantama, kaip trijų sujungtų korpusų namas su atskirais įėjimais gali būti vertinamas kaip vienbutis.
Statytojai tikino, jog neva vienai šeimai skirtame name buvo numatyti keli miegamieji, erdvūs salonai, valgomieji, biblioteka, darbo kambarys ir net sporto salė.
Tačiau projekte nubraižytos patalpos statant namą iš tiesų buvo atskirtos pertvaromis ir virto butais su atskirais įėjimais.
Spėjimai, jog prisidengus individualiu namu iš tiesų statomas daugiabutis, pasitvirtino internete paskelbus, kad „Sakalo vila“ pavadintame pastate parduodami 24 dviejų kambarių butai.
Už 36–41 kv. m ploto butus prašyta nuo 244 iki 300 tūkst. litų (apie 71–87 tūkst. eurų).
Verslininkai išsigando
Greta vilą turinčio kauniečio Valdo Matulio teigimu, pastačius tokį namą jo šeima būtų praradusi privatumą, nes pirmojo aukšto langai žvelgė tiesiai į jų kiemą.
Verslininkas su siaubu įsivaizdavo, kuo pavirs poilsis prie jūros, kai ramioje kurorto vietoje greta apsistos daugiau nei 20 šeimų.
Todėl V.Matulis su savo bičiuliu Sauliumi Valunta nepabaigtą statyti namą prieš ketverius metus pasisiūlė nupirkti už pusantro milijono litų (apie 435 tūkst. eurų).
Kauniečiai jau tada neslėpė, kad šį žemės sklypą perka norėdami nugriauti jame išdygusį pastatą.
„Kauno būstai“ su pasiūlyta kaina sutiko ir jau buvo ruošiamasi sandorį patvirtinti pas notarą, tačiau paskutiniu momentu pardavėjai persigalvojo.
Sukosi teismų karuselė
Tuomet ginčas persikėlė į teismus, kuriuose buvo konstatuota, kad pastatytas namas neturi vienbučio individualaus gyvenamojo namo požymių.
Pavyzdžiui, jame nebuvo numatytas garažas automobiliui, pasikartojantis patalpų išdėstymas yra būdingas daugiabučiam namui, prie patalpų įrengti atskiri balkonai, numatyta daug tualeto kambarių.
Prieš metus Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad, patiems nepertvarkius namo pagal galiojančius reikalavimus ir jo neįteisinus, pastatytas namas turi būti gerokai sumažintas.
Tokia įsiteisėjusi teismo nutartis buvo apskųsta kasacine tvarka, tačiau netrukus S.Valunta ir V.Matulis sulaukė pasiūlymo namą pirkti ir taip baigti visus teisminius ginčus.
Kaina tenkino abi puses
Nei namo statytojai „Kauno būstai“, nei pirkėjai neatskleidė sandorio vertės, tačiau namą pardavusios įmonės vadovas P.Loda tikino, kad pasiūlyta suma jį tenkino ir nuostolių jis nepatyręs.
„Aš tą namą stačiau norėdamas jį parduoti. Aš jį ir pardaviau už man priimtiną kainą“, – tvirtino P.Loda.
Nekilnojamojo turto ekspertų vertinimu, apie 20 arų ploto žemės sklypo vertė šioje kurorto vietoje gali siekti maždaug pusę milijono eurų, bet šią kainą turėjo sumažinti numatyto pastato griovimo, bylinėjimosi išlaidos.
Anot specialistų, kiek mažiau nei pusės milijono eurų suma turėjo tenkinti ir pardavėjus, nes prieš keletą metų jiems šis sklypas kainavo gerokai mažiau negu šiandien, o pastato statybos išlaidos galėjo siekti apie 250 tūkst. eurų.
Pavadino laimėjimu
Nepageidaujamą pastatą nusipirkę ir nusigriovę Kauno verslininkai šiame sklype numatę pastatyti du individualius gyvenamuosius namus.
Tačiau, V.Matulio teigimu, jų laimėjimas yra ne tai, jog individualių namų kvartale svetimkūniu buvęs pastatas išnyko.
„Svarbiausia, kad teismuose suformuota praktika, kaip vertinti tokius daugiabučius namus, kurių statytojai, pasinaudodami įstatymo spragomis, stato prisidengdami individualiais gyvenamaisiais namais“, – teigė Palangoje savo tiesą įrodęs kaunietis.
