Baisu koją įkelti
Į redakciją kreipęsis 37 metų neįgalus panevėžietis Ernestas Marcinkevičius teigė, kad ūkininkai gyvuliams sudaro geresnes gyvenimo sąlygas, nei Panevėžio miesto savivaldybė jas siūlo žmonėms.
Vyriškis praėjusių metų gruodį iš savivaldybės gavo socialinį būstą – vieną kambarį su bendro naudojimo patalpomis Marijonų gatvės 49-ajame name – buvusiame bendrabutyje.
E.Marcinkevičiaus teigimu, kambarys buvo ganėtinai tvarkingas – su plastikiniu langu, padažytomis sienomis ir lubomis, skardinėmis durimis, tačiau į bendrus tualetus, virtuvės ar prausyklos patalpas buvo baisu koją kelti, nes ten viskas sugadinta, sulaužyta, surūdiję, nutrupėję, apipeliję. Dar sočiai visur prikrauta gyventojams nereikalingų daiktų, prausyklos lango stiklas perskilęs ir vos laikosi rėme, daug kur nėra elektros, koridoriuje kabo įvairūs kone pliki laidai.
Vietoj draugų – priešai
E.Marcinkevičius neslėpė, kad su bendrabučio senbuviais iš pat pradžių nesibičiuliavo.
Perspėjęs juos koridoriuje nerūkyti, tvarkytis bendro naudojimo patalpose, nevartoti narkotikų, netriukšmauti, vyras ne tik nesusirado draugų, bet dar ir priešų įsigijo.
Nuomininkas pasakojo, kad pirmiausia kaimynai suniokojo ir sulankstė jo kambario duris.
Vyras tada pareikalavo, kad savivaldybė jas pakeistų.
Vėliau, kaip teigė pašnekovas, dar išsireikalavo atskiro rakinamo tualeto, nes anksčiau kaimynai bendruose pridergdavę ir išmatų net nenupildavę vandeniu.
„Būčiau atsisakęs šito būsto, taip ir galėjau padaryti, tačiau niekas gi nežino, kiek laiko būtų tekę laukti kito pasiūlymo. Kol kas ir baldų nestačiau, nes nežinau, kaip toliau bus“, – taip nuomininkas paaiškino, kodėl sutiko apsigyventi tokiomis sąlygomis.
Istorinė tupykla
Nuvykę į gana stipriai nugyventą sovietinių laikų daugiabutį korespondentai įsitikino, kad E.Marcinkevičius neperdėjo nė per nago juodymą.
Į akis krito tik virš lauko durų sumontuotas naujas į judesį reaguojantis šviestuvas ir tai, kad daugiabutis statybininkų rankų nematė ne vieną dešimtmetį. Visur – nuo pamatų nukritęs tinkas, apsilupusios sienos, vos besilaikančios durys.
Tualeto patalpoje, kurioje yra kelios uždaros kabinos, kaip ir virtuve bei prausykla vadinamose patalpose, elektros nėra, tačiau visur tvyro aštri šlapimo, išmatų ir dar kažkokia smarvė.
Nuomininkas atvynioja grandinę ir atrakina vienos kabinos duris: parodo senovinę tupyklą, kurią norint pasiekti reikia palipti keliais aptrupėjusiais laipteliais aukštyn.
Bakelis, kaip senovėje, kabo ant sienos. Nors jame yra vandens, tačiau nėra plūdės ir norint, kad jis prisipildytų, reikia atsukti vandens ventilį, o paskui užsukti.
Apie švarą ar kitus higienos reikalavimus čia negali būti nė kalbos.
Nesiprausia ir neverda
Prausyklos patalpoje yra surūdijusi plautuvė, tačiau atsisuka tik šiltas vanduo, o jau sienų, lubų, grindų, surūdijusių vamzdžių baisumą sunku apsakyti.
Per lubas teka vanduo. Apie kokias nors vonias ar dušus galima tik pasvajoti. Dar yra apskretusi kojų plautuvė, tačiau ji niekur neprijungta.
Virtuvėje, arba toje patalpoje, kas iš jos liko, akivaizdu, kad niekas valgio negamina. Yra plautuvė, tačiau sulaužytas nutekėjimo vamzdis, yra užplombuotas gamtinių dujų vamzdis, tačiau jokios viryklės, net sulūžusios, nėra nė kvapo. Nėra ten ir spintelių, puodų, samčių, kitokių indų.
Šitas būstas – laikinas
Pasidomėjus socialinio būsto skyrimo peripetijomis, savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus Socialinių paslaugų poskyrio vyriausioji specialistė Rasa Rimšienė „Panevėžio kraštui“ sakė, kad savivaldybė turi 177 socialinius būstus, o jų laukia dar 323 šeimos arba asmenys. Pernai buvo skirta tik 18 socialinių būstų.
Prakalbus apie bendrabučius, valdininkė atsakė, jog kambariai bendrabučiuose yra visai ne socialinis, o laikinasis būstas, jis skiriamas pagal atskirą eilę.
Tuomet pašnekovė perdavė telefono ragelį kitai darbuotojai – Rimai Čiurlienei.
Pastaroji pranešė, jog savivaldybė turi 190 laikinųjų būstų (kambarių bendrabučiuose), o jų laukia dar apie 80 našlaičių arba turinčiųjų mažesnį kaip 40 proc. darbingumą asmenų.
E.Marcinkevičiui kaip tik ir nustatytas 40 procentų darbingumas.
Turi tartis kaimynai
Pasiteiravus, kokie reikalavimai keliami laikinam būstui, R.Čiurlienė atsakė, kad jokių didelių reikalavimų nekeliama.
Ji atkreipė dėmesį, kad pastarojo bendrabučio pirmo aukšto dalyje 9 kambariai yra privatizuoti, o 4 priklauso savivaldybei, todėl bendro naudojimo patalpos proporcingai yra tiek savininkų, tiek savivaldybės nuosavybė.
„Savivaldybė negali tvarkyti svetimo turto. Nuomininkai ir savininkai turėtų susitarti dėl bendro naudojimo patalpų remonto, atlikti darbus, o tada savivaldybė apmokėtų proporcingai savo turimo turto daliai. Priversti savininkų tvarkytis ar remontuoti tam tikrą patalpų dalį savivaldybė irgi negali“, – aiškino R.Čiurlienė.
Rūpinasi tik pagrindinėmis konstrukcijomis
Bendrabutį administruojančios savivaldybės įmonės „Panevėžio būstas“ direktorė Virginija Čiurlienė pirmiausia pabrėžė, kad laikino būsto žmonės gali bet kada atsisakyti.
Anot jos, Marijonų gatvės 49-ajame name daugiau kaip 100 kambarių yra privatizuoti, o 24-iais – disponuoja savivaldybė.
V.Čiurlienė taip pat nurodė, jog kaip administruojanti įmonė „Panevėžio būstas“ rūpinasi tik pagrindinėmis pastato konstrukcijomis, pagrindiniais vamzdynais – stovais, tačiau ne bendro naudojimo patalpomis, kurios yra kambarių savininkų ir savivaldybės nuosavybė.
