Darbuotojai dar blizgina Rūmų B dalį (Valdovų rūmų vakarinis, rytinis ir šiaurės vakarų korpusas), kuri lankytojams bus atverta jau visai netrukus - liepos 6-ąją.
Suskaičiuota, kad iš viso Valdovų rūmų atkūrimas atsiėjo 106,29 mln. eurų. Nuo rangos sutarties pasirašymo pradžios čia dirbo 2,4 tūkst. statybos ir inžinerijos specialistų. „Panevėžio statybos trestui“, kuris įgyvendino atkūrimo projektą, padėjo 150 subrangovų.
Atkurtų Valdovų rūmų pastato plotas sudaro kone 13,5 tūkst. kv. metrų. Nuolatinės ekspozicijos ir kitos viešosios lankytojų erdvės iš jų užima 10,6 tūkst. kv. metrų. Pagalbinėms patalpoms skirta 2,1 tūkst. kv. metrų, tarnybinėms patalpoms – 740 kv. metrų, Didysis rūmų kiemas užima 2,5 tūkst. kv. metrų, Mažasis kiemas – 450 kv. metrų.
Nuo pat rūmų atkūrimo pradžios vienaip ar kitaip prie jų prisidėjo 70 tūkst. rėmėjų.
Po stikline danga – Bonos Sforzos laikų grindų liekanos.
Dar viena detalė iš Renesanso – Bonos Sforzos bokštas, kurio grindys – puikiai išsilaikiusios.
Architektai integravo XIX-XX a. paveldą į XVI a. kontūrus.
Rėmėjų salėje – Tūkstantmečio varpas ir Vytauto Didžiojo biustas. Ant sienų – abėcėlės tvarka išrašyti prie Valdovų rūmų atstatymo prisidėję rėmėjai. Tarp jų – ir prezidentas Algirdas Brazauskas su žmona.
Geriausiai išlikusioje XIX-XX a. pradžios salėje bus įrengta biblioteka. Nemažai čia būsiančių knygų, kuriomis galės naudotis visuomenė – vienetiniai egzemplioriai Lietuvoje.
Salė neatkurta kaip istorinis interjeras, tai – funkcinė, edukacinė erdvė.
Salėje, kurioje – Kasdienybės ekspozicija – lankytojų laukia sensacija. Pasirodo, ant kalno stovintis Gedimino bokštas – visai ne Gedimino, o Vytauto laikų. Valdovų rūmuose galima pamatyti aštuonkampio šimtų metų senesnio bokšto liekanas. Tai nebuvo gynybinis statinys – XIV a. pr. iškilęs iki 28 metrų aukščio bokštas buvo skirtas gyventi. „Esame prie valstybės ištakų“, – taip apie šią ekspoziciją sakė V.Dolinskas.
Valdovų rūmų B dalyje buvo du miegamieji. Viename jų stovi tipinė barokinė lova. Kad būtent šioje patalpoje ir anksčiau būta miegamojo, sprendžiama iš kelių momentų. Pirma – dokumentuose nurodyta, kad vakarinio korpuso gale būta miegamojo. Antra, netoliese – bokštelio-tualeto liekanos.
Manoma, kad šiame miegamajame ilsėjosi trys valdovai nuo Žygimanto Vazos laikų.
Šalia valdovo miegamojo – garderobas, kuriame valgyta. Be to, čia stovi vienas įdomiausių eksponatų – 1607 m. barzdaskučio kėdė. Baldas buvo padengtas aliejiniais dažais, tačiau sluoksnį po sluoksnio nuvalę restauratorai nustatė, kad kėdė buvusi paauksuota.
Viena Rūmų patalpa – ryškios raudonos spalvos sienomis. Tai – valdovo darbo kabinetas. Anot V.Dolinsko, sienos čia atkurtos pagal istorinius šaltinius, tačiau anksčiau jos būdavo gausiai nukabinėtos gobelenais. Šiandien dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų interjerą tenka keisti. „Apskritai Rūmuose baldų du tris kartus daugiau, nei iš tiesų būdavo būdinga tiems laikams. Tačiau mes turime rasti kompromisą, kad ir lankytojams būtų įdomu, ir išlaikytume autentiškumą“, – sakė Valdovų rūmų direktorius.
Lietuvos valdovai labai mėgo knygas – nebūtinai jas skaitė, tačiau kaupt entuziastingai kaupė. Tad nenuostabu, kad Valdovų rūmuose Žygimanto Augusto surinkta biblioteka buvo viena didžiausių to meto Vakarų Europoje. Gali būti, kad netrukus Rūmams pavyks įsigyti Žygimantui Augustui priklausiusią ir šioje bibliotekoje buvusią knygą.
Šioje salėje baldai pagaminti pagal to meto pavyzdžius. Originalus tik skaityti stačiam skirtas baldas. Salėje esantis stalas įdomus savo puošyba, kur vyrauja Zodiako ženklai. Anot V.Dolinsko, šie motyvai Jogailaičių laikais buvo labai populiarūs.
Valdovo kabinetas žaliomis sienomis vadinamas olandiškuoju, nes čia stovi olandiški baldai.
Lobynams eksponuoti skirtoje salėje lankytojai galės apžiūrėti Žygimanto Augusto sukauptus turtus. Tiesa, anksčiau jų būta kur kas daugiau, nuo lenkų slėptų brangenybių iki šių dienų ne tiek daug ir išlikę. Vis dėlto vienas eksponatas itin įspūdingas – tai vienintelė Lietuvoje likusi valdovų regalija – kalavijas, kuris rastas Aleksandro Jogailaičio kape.
Valdovų rūmuose atsirado jauki erdvė lauke – Bonos Sforzos sodelis, kuriame ji mėgusi auginti ir egzotiškus augalus, ir įvairias žoleles.
Istorija:
2002 m. gegužės 10 d. laikoma oficialia Rūmų atkūrimo statybos darbų pradžia.
2004 m. kovo 17 d. prezidentas Algirdas Brazauskas padėjo pirmąją plytą į Rūmų pamatus.
2011 m. vasarį Valstybės kontrolė suabejojo ligtolinių tikrinimų rezultatais ir paskelbė naujas kritines išvadas, Rūmų atkūrimo procesas kuriam laikui buvo sustabdytas. Po teisinių institucijų tyrimo Rūmų darbai po paskelbto naujo konkurso Rūmų atstatymo darbai galėjo būti tęsiami.
2011 m. lapkritį pasirašyta Valdovų rūmų atkūrimo A dalies būtinųjų baigiamųjų darbų statybos rangos sutartis, atkūrimo darbai atnaujinti.
2013 m. kovo 22 d. pasirašyta rangos sutartis dėl Rūmų B dalies atkūrimo darbų.
2013 m. liepos 6 d. atverta pirmoji Valdovų rūmų dalis. Po penkerių metų tą pačią dieną lankytojams bus atverta antroji Valdovų rūmų dalis – projektas baigtas.
