24 proc. šalies gyventojų gyvena nuosavame senos statybos, o 3 proc. – nuosavame naujos statybos name ar kotedže. Kas penktas respondentas gyvena šeimos nariams ar artimiesiems priklausančiame būste, o maždaug kas septintas jį nuomojasi.
Tai paaiškėjo po „Swedbank“ atlikto tyrimo. Reprezentatyvią apklausą „Swedbank“ užsakymu šių metų kovą atliko tyrimų bendrovė „Spinter“. Ji apklausė 1010 18-75 m. amžiaus gyventojus.
Labiausiai prie naujos statybos būsto sandorių augimo prisidėjo gerėjusios galimybės skolintis būstui įsigyti ir naujų kokybiškų projektų pasiūla didmiesčiuose. Vis dėlto, nepaisant aukšto būstų įperkamumo, gyventojai ir toliau daug dėmesio skiria būsto kainai. Ji svarbiausiu kriterijumi renkantis naujos statybos būstą buvo 71 proc. respondentų. Prieš dvejus metus kaina kaip svarbiausias rodiklis buvo 66 proc. apklaustųjų.
Kadangi atlyginimai šalyje auga sparčiau nei butų kainos, galimybės gyventojams įsigyti būstą šiuo laiku yra palankios.
Šių metų pradžioje butų kainų augimo tendencijos pagrindiniuose šalies miestuose išsiskyrė. Vilniuje metinis butų kainų augimas pirmąjį šių metų ketvirtį siekė net 7 procentus. Klaipėdoje kainų kilimas lėtėjo, o Kaune po beveik dvejus metus trukusio bumo kainų augimas sustojo. Įdomu tai, kad atlyginimų augimas visuose miestuose lenkė būsto kainų augimą.
Kaltininkai - nauji butai
Pagrindinis kainų augimo variklis tiek Vilniuje, tiek Klaipėdoje – nauji butai. Per pirmą ketvirtį naujų butų kainos Vilniuje pakilo 10 proc., senų butų – 3 procentais. Klaipėdoje vyrauja panašios tendencijos. Kaunas išsiskyrė – čia naujų butų kainos smuko. Kol kas pasakyti, kodėl taip nutiko, sudėtinga.
„Dėl stagnavusio butų kainų augimo ir sparčiai augusių pajamų, galimybės įsigyti būstą labiausiai išaugo Kaune. Kauniečių šeima, kurios pajamos siekia 1,5 vidutinio atlyginimo, pirmąjį šių metų ketvirtį galėjo įpirkti 114,3 kv. m butą arba 7 kv. m didesnį nei prieš metus. Klaipėdiečiai šių metų pradžioje galėjo įpirkti 106,2 kv. m butą arba 3 kv. m didesnį nei prieš metus“, – tyrimą komentavo „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė.
Pasak jos, nors vilniečių vidutinis atlyginimas per metus padidėjo 9,2 proc., tačiau to nepakako, kad būtų kompensuotos išaugusios būstų kainos ir palūkanų normos. Dėl to būsto įperkamumo indeksas susitraukė 1,5 punkto. Nepaisant to, jis vis tiek buvo artimas visų laikų aukštumoms. Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius sostinės gyventojai galėjo įpirkti 73,2 kv. m butą. Palyginimui, Rygoje (Latvija) ir Taline (Estija) šie skaičiai atitinkamai buvo 100 ir 83,6 kv. metro.
Atsigavo, bet ar ilgam?
Vis dėlto antrąjį ketvirtį rinka suaktyvėjo: balandį Vilniuje ir Kaune parduota atitinkamai 28 ir 10 proc. daugiau butų nei prieš metus. Gegužę šios tendencijos išsilaikė, ypač pagyvėjo naujos statybos butų pardavimai. Tarkime, jau žinoma, kad šių metų gegužę, palyginti su pernai metų tuo pačiu mėnesiu, Vilniuje fiksuotas įspūdingas – 41 proc. – sandorių augimas. Tik L.Galdikienė itin optimistiškai šio rodiklio nevertina, mat tai susiję su pernai metais sudarytomis sutartimis, kurios šiemet tebuvo realizuotos.
Tačiau ekonomistė spėja, kad aktyvumas rinkoje ilgai nesilaikys. „Nors darbo užmokestis auga sparčiai ir būsto įperkamumas laikosi aukštame lygyje, šalyje vis labiau ryškėja neigiamos demografinės tendencijos: 25-34 m. amžiaus asmenų, kurie paprastai būna pirmojo būsto pirkėjai, Vilniuje ir Kaune jau ėmė mažėti“, – įžvalgomis dalijosi banko atstovė.
ES statistikos agentūra „Eurostat“ prognozuoja, kad per artimiausią dešimtmetį minėtos gyventojų grupės narių skaičius Lietuvoje sumažės beveik trečdaliu.
„Swedbank“ vyresniosios ekonomistės teigimu, tikėtina, kad būsto rinkos aktyvumą slopins ir dėl griežtėsiančios Europos centrinio banko pinigų politikos kilsianti skolinimosi kaina. Vilniuje būstas taptų nebeįperkamas, jei dabar 2,3 proc. siekianti palūkanų norma siektų 5 procentus. Kol kas pradiniam įnašui būstui Vilniuje taupoma 34 mėnesius, Rygoje – 23,6 mėnesio, Taline – 28,5 mėnesio. Taip yra, nes Vilniuje atlyginimai – mažiausi iš Baltijos šalių sostinių, o nekilnojamojo turto kainos – didžiausios. Pirmąjį šių metų ketvirtį butų kainos Vilniuje kilo greičiausiai iš visų Baltijos šalių – 7 proc., kai Taline – apie 5 proc., o Rygoje – apie 2 procentus.
Dar vienas veiksnys, kuris paveiks būsto rinką – Vyriausybės planai apmokestinti antrąjį ir paskesnį būstą.
Rinktis yra iš ko
O butų pasiūla vis dar lieka gana aukšta. Pavyzdžiui, Vilniuje neparduotų butų skaičius atitinka panašiai vienų metų pardavimus. Nors leistų statyti butų skaičius šių metų pradžioje tiek Vilniuje, tiek Kaune sumažėjo, tikėtina, kad būtų pasiūla kurį laiką dar viršys paklausą.
„Esant tokiam pasiūlos ir paklausos balansui, derybinė galia greičiausia bus pirkėjų rankose, todėl pardavėjai neturės galimybių sparčiai didinti kainų. Tad tikėtina, kad butų kainos nekils greičiau nei gyventojų pajamos“, – kalbėjo L.Galdikienė.
