Juk „Neringos“ sienos, lubos, grindys buvo prikaišiotos KGB klausymosi, sekimo aparatūros, kuri išlikusi iki šių dienų.
Bet dabar likusi tik „Neringos“ fasado siena, o jau kitąmet, užmiršę istoriją, klientai džiaugsis atjaunėjusiu pastatu.
Neišlupo iš sienų ir lubų
Seimo narys istorikas Arvydas Anušauskas apgailestavo, kad padirbėjus statybininkams dabar „Neringoje“ galima rasti nebent KGB laikus menančių laidų.
„Aišku, kad reikėjo patalpas ištirti specialistams. Manau, kad jie būtų radę daug įdomaus“, – įsitikinęs A.Anušauskas.
Tiesa, sovietmečiu užsieniečiams sekti naudoti telefonų aparatai viešbučio kambariuose buvo pakeisti, tačiau daug ko iš sienų ir lubų iki rekonstrukcijos nepavyko išlupti.
A.Anušausko manymu, buvo likę ir mobiliosios klausymosi technikos, kuria garsėjo „Neringa“, detalių.
Seimo narys prisiminė, kad, KGB rūmus prie Lukiškių aikštės perdavus teismams, lygiai taip pat 1992–1993 metais buvo sunaikinta daugybė sovietinės slaptosios tarnybos įrangos, kuri galėjo tapti puikiais muziejų eksponatais.
A.Anušauskas savo akimis regėjo ne tik išskirtinę aparatūrą, bet ir baldus, interjero detalių, kurias buvo būtina išsaugoti.
Tiesa, kai kurią sovietinių šnipų įrangą nepriklausomybės pradžioje ir iš „Neringos“, ir iš KGB rūmų perėmė Lietuvos saugumiečiai, tačiau kur ji dabar?
Priminė Talino pavyzdį
Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus vadovas Eugenijus Peikštenis sakė, kad pas juos saugomi tik KGB dokumentai, kuriuose užfiksuota, kokia klausymosi ir sekimo įranga buvo sumontuota „Neringoje“.
Ar KGB darbuotojai spėjo patys išmontuoti aparatūrą? Ar rekonstrukciją vykdantys darbininkai būtų pranešę apie rastą įrangą? E.Peikštenio žodžiais, visa tai – tik spėlionės.
Jis priminė Estijos sostinės Talino pavyzdį, kur viešbučio „Viru“ viršutiniame, 23-iajame, aukšte, buvusiose KGB patalpose, prieš kelerius metus atidarytas muziejus, sulaukiantis didžiulio lankytojų dėmesio.
Ten galima pamatyti, kaip sovietmečiu saugumiečiai sekė viešbučio svečius.
Sumanymas atidaryti muziejų brendo ilgai, nes viešbučio lankytojus domino apleistos patalpos ir su jomis susijusios istorijos. Tačiau Talino pavyzdžiu vilniečiai nepasekė.
Sekdavo ne tik kambariuose
Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje saugoma 1981 metų KGB pažyma apie „Neringos“ viešbutyje įrengtą sekimo aparatūrą.
Joje nurodyta, kad viešbutyje, skirtame užsienio diplomatams ir žurnalistams bei jų šeimoms, priemonė „T-50“ buvo įrengta 19 numerių (tarp jų ir visuose 5 liukso, 4 dviviečiuose, 10 vienviečių kambarių), priemonė „O-50“ – 4 numeriuose, o „Laz“ – viename.
„Neringos“ restorane, kur rinkdavosi Lietuvos inteligentija, užsienio svečiai, ambasadoriai, klausymosi įranga buvo sumontuota prie 11 keturviečių staliukų, 5 klausymosi prietaisai buvo įrengti bufete, 6 – vadinamuosiuose boksuose.
Tie 6 boksai buvo likę iki pat rekonstrukcijos 2017 metais pradžios, tad, E.Peikštenio žodžiais, „Neringoje“ buvo sekama beveik visur.
Saugumiečiai naudojo moderniausią to meto įrangą. Muziejuje yra išlikę klausymuisi naudotos įrangos eksponatų, kurie pagaminti Lenkijoje. Tik jie – ne iš „Neringos“.
Vykdavo operacija „Zakaz“
KGB veiklą Lietuvoje tyrinėjantis A.Anušauskas priminė, kad du dešimtmečius į „Neringos“ viešbutį ir restoraną įeinantys žmonės buvo filmuojami specialiai įrengta kamera. Iš čia buvo nuolat tiesiogiai transliuojama į KGB rūmus.
„Neringoje“ dažnai buvo naudojama operacija, KGB terminologija vadinta „Zakaz“ (užsakymas). Nors prie stalo sėdintys neprašydavo, padavėjas atnešdavo duonos.
Restorano lankytojas nerūkydavo, tačiau padėdavo peleninę. Klausymosi įrangos galėjo būti bet kur, net gėlių vazelėje.
Nors prie kiekvieno stalo buvo sumontuota stacionari klausymosi įranga, papildomai mobiliosios prireikdavo, nes iškildavo garso kokybės problema.
Tarkim, kuris nors pašnekovas užsidengdavo burną ranka, kalbėdavo negarsiai, grodavo muzika.
Tokiais atvejais ir vykdavo operacija „Zakaz“.
Prikaišiodavo retų žodžių
Apie 1959 metais atidarytą „Neringos“ restoraną prirašyta šūsnys atsiminimų, neseniai išleista Neringos Jonušaitės knyga „Neringos“ kavinė: sugrįžimas į legendą“. Joje atspindėti auksiniai šios menininkų užeigos metai – praėjusio amžiaus 7–8 dešimtmečiai.
Inteligentai čia ateidavo ne tik valgyti ar išgerti, bet ir diskutuoti apie meną, kultūrą, mokslą. Politikuota netiesiogiai – Ezopo kalba.
Mat jau tais laikais lankytojai žinojo, kad kiekvieno žodžio klausosi KGB agentai.
Jiems nelengva būdavo suprasti intelektualų pokalbius, į kuriuos pastarieji, žinodami apie klausymąsi, prikaišiodavo retai vartojamų žodžių.
Paklaustas, ar juto saugumo dėmesį, Amsterdame gyvenantis buvęs „Neringos“ lankytojas rašytojas Feliksas Kaplanas sakė, kad tais laikais daugelį buvo apsėdusi paranoja dėl sekimo.
Jis prisiminė, kad kartą jį „Neringoje“ nesislapstydamas „Minox“ kamera filmavo saugumietis. Paklaustas, kodėl taip daro, atsakė, kad kamera tuščia.
Antradieniais buvo uždaryta
Antradieniais „Neringa“ būdavo uždaryta, restorano darbuotojai neateidavo į darbą. Oficialiai tai buvo sanitarinė diena, tačiau nuolatiniai restorano lankytojai žinojo, kad tą dieną KGB darbuotojai tikrindavo ir remontuodavo įrangą, rinkdavo jos sukauptą informaciją.
Vis dėlto pasitaikydavo, kad vakaro įkarštyje imdavo švilpti saugumiečių klausymuisi naudojami mikrofonai. Tada susirinkusieji juokdavosi, kad technika sugedo.
Dirigentas Donatas Katkus prisiminė tai, ką jam pasakojo saksofonininkas Petras Vyšniauskas. Jis kurį laiką „Neringoje“ grojo džiazą.
Kartą P.Vyšniauskas restorane pamiršo saksofoną ir jo pasiimti atėjo antradienį. Patekęs į patalpas jis pamatė apverstus stalus ir išraizgytus laidus.
Berlyne – ne vienas muziejus
Kitaip negu Vilniuje, kitur siekiama išsaugoti istorijos paveldą. Ir taip elgiamasi ne tik Taline.
Štai Berlyne buvusioje Saugumo ministerijoje įrengtas muziejus, kuriame yra ekspozicija apie „Stasi“ veiklą ir Rytų Vokietijos istoriją.
Buvusiame „Stasi“ kalėjime – Hohenšionhauzeno memorialinis muziejus.
Lankytojai gali sužinoti, kaip dirbo kalėjimas, kokiomis sąlygomis gyveno kaliniai.
Išlikęs ir Čarlio patikros punktas. Tai buvo vienintelis patikros punktas tarp Rytų ir Vakarų Berlyno keliaujantiems pareigūnams ir užsieniečiams.
Čarlio kontrolės punkto vietoje įrengta reprodukcija, atkurianti prabėgusių dienų realijas. Tai įspūdinga pabėgimų ir pabėgėlių iš Rytų į Vakarų Berlyną istorijų kolekcija.
Berlyne įsikūręs ir muziejus, pasakojantis apie Rytų Vokietijos kasdienybę ir subtilybes.
Jame galima pamatyti ir legendinį šioje šalyje gamintą automobilį „Trabant“, anų laikų būstą ir daugybę daiktų, susijusių su gyvenimu anapus Berlyno sienos.
Tuo metu Energetikos ir technikos muziejuje Vilniuje – tiktai nedidelė ekspozicija apie gyvenimą sovietiniais laikais, o šalia pradėjus viešbučio statybas anų laikų automobiliams vietos nebeliko.
Pasakojimais apie lankytojų sekimą, jų pokalbių klausymąsi apipintas legendinis „Neringos“ restoranas ir viešbutis rekonstruojami, tačiau niekas taip ir nepasirūpino, kad apie KGB siautėjimą primenantys eksponatai papildytų muziejų kolekcijas.
Įrangos prikaišiojo ir viešbutyje „Lietuva“
Vykdydami užduotis KGB darbuotojai palaikė oficialius kontaktus ne tik su „Neringos“, bet ir su viešbučių „Inturistas“, „Gintaras“, „Vilnius“, „Narutis“, „Lietuva“ administracija.
Tarkim, statant „Lietuvos“ (dabar „Radisson Blu Hotel“) viešbutį 1972 metais KGB kruopščiai suplanavo sekimo ir klausymosi technikos išdėstymą kambariuose, restoranuose ir kavinėse.
1986 metais „Lietuvos“ viešbutyje, kuriame daugiausia buvo apgyvendinami užsienio turistai, buvo įrengtos priemonės „T-50“ 41 kambaryje.
15 numerių buvo aprūpinti priemone „O-50“, buvo įrengta 10 anteninių stiprintuvų „MAK-75s“ priemonei „Zakaz“.
Darbai vyks dar metus
Gedimino prospekte įsikūręs viešbutis „Neringa“ bus rekonstruojamas įrengiant naują korpusą. Padidės kambarių skaičius, atsiras konferencijų salių, požeminė automobilių stovėjimo aikštelė.
Pagrindinis darbas bus atskirti dvi pastato dalis – viešbutį ir restoraną.
Atnaujintos „Neringos“ atidarymas numatytas 2019 metais.
