Kauną galima vadinti ne tik laikinąja, bet ir išskirtinių sparnuočių – čiurlių sostine. Eigulių ir kaimyninės Dainavos seniūnijos yra ypatingos tuo, kad čia esančių daugiabučių pastogių angose kas vasarą peri ir jauniklius augina viena didžiausių čiurlių populiacijų Lietuvoje.
Praėjusią savaitę pradėjus atnaujinti P.Plechavičiaus gatvės 5-u numeriu pažymėtą daugiabutį viena jo fasado dalis buvo uždengta statybiniu tinklu. Paukščiai negalėjo patekti į savo lizdus ir tik suko ratus aplink namo sieną.
Jautresnės sielos kauniečiai susirūpino, kad uždengtose angose likę paukščiai, o gal ir jų jaunikliai žus, ir kreipėsi į įvairias instancijas pagalbos.
Ornitologai apžiūrėjo namą ir įsitikino, kad angose jau padėta kiaušinių. Jauniklių čiurliai dar nebuvo spėję išperėti. Šį kartą paukščiai nežuvo, tik neteko savo lizdų.
O štai kaunietis medikas Vidas Pilvinis iškovojo, kad angos čiurliams liktų ne tik atnaujinto daugiabučio, kuriame gyvena, pastogėje. Jo pastangomis tokie pat darbai buvo atlikti ir dar 5 daugiabučiuose.
Siekiant, kad čiurliai ir toliau gyventų mieste, jiems pradėti kurti nauji namai. Pirmas toks neseniai pastatytas būtent Kaune.
Paukščiai baugiai blaškėsi
P.Plechavičiaus gatvės penktasis daugiabutis pradėtas atnaujinti prieš dvi savaites. 9 aukštų namą ėmė supti statybininkų pastoliai. Ant vienos sienos iki pat stogo buvo užtrauktas statybinis tinklas.
Praėjusios savaitės pabaigoje gyventojai pastebėjo neįprastą vaizdą.
„Šioje Eigulių rajono vietoje gyvenu 30 metų. Daugelio daugiaaukščių fasadų sienose netoli stogų yra apvalios ventiliacijos angos. Per jas į pastoges patenka čiurliai, suka ten lizdus ir peri jauniklius. Čiurliai, išskridę iš lizdaviečių, nardo padebesiais, gaudo vabzdžius, čirškauja.
Daugeliui gyventojų malonu matyti, kad greta gyvena šie paukščiai“, – pasakojo kaunietė Rasa Masiokaitė.
Tačiau penktadienio vakarą moteris pastebėjo, kad prie atnaujinamo ir tinklu uždengto daugiabučio atskridę čiurliai nebepatenka į ventiliacijos angas. Jie sukosi ir blaškėsi aplink daugiabutį, bandė patekti į savo namus, tačiau veltui.
„Toks vaizdas sujaudino. Manau, kad namo pastogėje esančiuose lizduose jau gali būti padėta kiaušinių, gal net paukščiukai išperėti. Taip pat už tinklų lizduose galėjo likti ir suaugusių paukščių. Tinklus ties angomis reikėtų kuo greičiau prakirpti, kad paukščiai nežūtų“, – kalbėjo moteris.
Remonto darbų stabdyti nenori
Atnaujinamo devynaukščio gyventojai į paukščius, ieškančius landų pastogėje, reagavo ramiau.
„Net nepastebime, kas ten pastogėje gyvena, nes mūsų butas antrajame aukšte. Matome tik karvelius, kurie teršia, bando lizdus sukti balkonuose, o atsikratyti jų sunku“, – sakė P.Plechavičiaus gatvės penktojo namo gyventoja Regina.
Namo bendrijos pirmininkė Vanda Adomavičienė pasakojo, kad daugiabutis statytas 1976 metais. Jame yra 54 butai. Gyventojai norėjo, kad jis būtų atnaujintas.
„Pasamdėme puikius darbininkus, kurie labai greitai atlieka darbus. Visą namą atnaujinti mums kainuos 608 tūkstančius eurų. Tai dideli pinigai. Todėl dėl kažkokių paukščių renovacijos tikrai nestabdysime“, – pareiškė V.Adomavičienė.
Žada tartis su ornitologais
Čiurlių gerove Lietuvoje rūpinasi Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) narė Birutė Stukė. Ji drauge su kolegomis apsilankė P.Plechavičiaus gatvės daugiabutyje. Ornitologams vadovaujant darbininkai pastoliais pasiekė pastogę ir patikrino uždengtas ventiliacijos angas.
„Čiurliai į Lietuvą iš Afrikos grįžta gegužės mėnesio pradžioje. Jie visada įsikuria senuose savo lizduose. Kiaušinius deda birželio pradžioje ir juos peri 3 savaites. Grįžę į savo senas lizdavietes šiame name paukščiai, matyt, pastebėjo statybininkus, jie juos išgąsdino, todėl pastogėje radome padėtus tik kelis kiaušinius. Negyvų paukščių neaptikome“, – pasakojo B.Stukė.
Specialistė pridūrė, kad dalis namo statybine plėvele dar neuždengta, čiurliai gali būti įsikūrę kol kas neremontuojamo fasado angose. Todėl dabar uždengti jo jokiu būdu nereikėtų. Tai būtų galima daryti rugpjūčio mėnesį, kai čiurliai išskris žiemoti į Afriką.
Namo naujinimo darbus atliekančios bendrovės „Rūdupis“ atstovai teigė, kad su tokiu atveju, kai gyventojai susirūpina čiurlių gyvenimu namo pastogėje, susidūrė pirmą kartą.
Nors namo atnaujinimo projekto keisti neketinama, nes to nenori ir patys gyventojai, kada ir kaip uždengti likusias namo sienas, tarsis su ornitologais.
Sumedžioja daugybę uodų
Ornitologė B.Stukė apgailestavo, kad tokių atvejų, kai gyventojams paukščiai nerūpi, yra nemažai.
„Labai gaila, nes būtent Kaune Eigulių ir kaimyninės Dainavos seniūnijos yra ypatingos tuo, kad čia kiekvieną vasarą peri viena didžiausių čiurlių populiacijų Lietuvoje. Dėl nuolat didėjančio renovacijos tempo čiurliai sparčiai netenka savo lizdaviečių, dėl to šiems paukščiams kyla vis didesnė grėsmė“, – pasakojo LOD narė.
Čiurliai – išskirtiniai paukščiai. Mokslininkai yra įrodę, kad ore nenusileisdami jie gali praleisti 10 mėnesių ir ilgiau. Skrisdami jie maitinasi, geria, tvarkosi plunksnas, poruojasi.
Į Lietuvą grįžta trumpam, keliems mėnesiams, kad galėtų išperėti ir užauginti jauniklius.
„Žmonės dažnai nežino apie šių paukščių gyvenimo būdą. Mano, kad jie mieste parazituoja. Nekalbant apie tai, kad turime tausoti visą biologinę įvairovę, šie paukščiai yra naudingi. Jie minta smulkiais vabzdžiais, vorais, kurių per parą vienas čiurlys sugauna net iki 20 tūkstančių. Todėl vietovėse, kuriose čiurliai gyvena, yra ir kur kas mažiau uodų“, – pasakojo B.Stukė.
Kertasi dvi teisės normos
Čiurliai kenčia ne tik dėl žmonių nejautrumo ar nežinojimo. Problema ta, kad kertasi dvi teisės normos.
„Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas draudžia naikinti paukščių lizdus ar užkirsti kelią iki jų patekti. Tačiau pagal statybos techninį reglamentą atliekant namų renovaciją pastatai šiltinami. Todėl senos stogų ventiliacijos angos turi būti susandarintos. Apie tai, kad ten gyvena paukščiai, nepagalvota“, – sakė specialistė.
LOD narė pasakojo, kad tokia problema buvo kilusi ir Lenkijoje, kur taip pat atnaujinama daug daugiabučių. Tik visuomenei spaudžiant daugiabučių atnaujinimui keliami reikalavimai buvo pataisyti.
B.Stukė tikino, kad norint saugoti čiurlius ir jų lizdus priemonių yra ir dabar.
Prie atnaujintų daugiabučių pastogių ant namo fasado galima tvirtinti naujus medinius inkilus, jų išorę priderinus prie fasado faktūros ir spalvos. Taip elgiamasi Slovakijoje.
Tačiau tokių inkilų prie daugiabučių sienų kol kas niekas nėra įrengęs.
Angas išsaugoti pavyko
Vis dėlto Kaune yra gyventojų, kurie neabejingi čiurlių likimui. Kauno klinikų Intensyvios terapijos skyriaus vedėjas profesorius V.Pilvinis rado savitą išeitį, kad čiurliai ir toliau gyventų jo kaimynystėje.
Medikas gyvena K.Škirpos gatvės 6-ajame daugiabutyje. Tame name taip pat yra apskritos stogo ventiliacijos angos.
2010 metais vyko šio namo atnaujinimo darbai. Vyras suprato, kad angos bus susandarintos, čiurliai išguiti iš savo lizdų. Todėl jis ėmėsi žygių, kad paukščiai liktų gyventi namo pastogėje.
„Pirmiausia apie čiurlius, jų gyvenimo būdą ir naudą papasakojau statybų vadovui Gediminui. Statybininkai sakė nežinoję apie šiuos paukščius ir juos mano žodžiai sudomino. Tačiau namo atnaujinimo projekte buvo numatyta angas susandarinti. Teko kreiptis į projektą kūrusį architektą“, – prisiminė V.Pilvinis.
Jam pasisekė, kad architektas taip pat buvo gamtos mėgėjas. Jie drauge suko galvą, ką daryti.
„Kai namas atnaujinamas, ant naujo stogo įrengiami kaminai, per kuriuos pastogė ventiliuojama. Nusprendėme, kad senoji ventiliacija – angos pastogėje taip pat gali likti. Tik šių angų reikėtų kiek mažiau. Taip savotiškai apėjome statybos reikalavimus. Senosios angos buvo įformintos kaip angos, kurios būtinos namui vėdinti. Iš tikrųjų tos angos liko čiurliams įlįsti į pastogę ir ten sukti lizdus“, – pasakojo medikas.
Stebėjo, ar paukščiai grįš
Siekdamas, kad projektas tikrai būtų patvirtintas, jis įtikino ir kitus namo gyventojus, kad čiurliai turi likti.
„Kai dauguma mane išgirdo ir suprato, pritarė projekto pakeitimui. Tokio projekto pakeitimo sąmata buvo tikrai nedidelė. Kadangi darbų užsakovai buvome mes, namo gyventojai, projektas buvo patvirtintas ir darbus atlikę statybininkai nepažeidė nei įstatymų, nei paukščių gerovės. Be to, pasisekė, kad namas buvo atnaujinamas ne dengiant kokiomis nors plokštėmis, o akmens vata, todėl angas palikti buvo paprasčiau“, – sakė kaunietis.
Kitą pavasarį vyras laukė, ar čiurliai sugrįš ir ar jiems tiks atnaujinto namo pastogė.
„Kai pamačiau, kad jie vėl įsikūrė namo angose, apsiblioviau iš laimės“, – prisipažino kasdien žmonių skausmą ir viltį gyventi matantis kaunietis.
V.Pilvinis sakė, kad K.Škirpos gatvės 6-asis namas buvo pirmas Kaune, kurį atnaujinus čiurliai pastogėje liko. Vėliau jis sugebėjo įtikinti taip pat pasielgti dar 5 netoli esančių namų gyventojus. Dviejų daugiabučių žmonės jo idėjos nesuprato.
Pasirengęs patarti visiems
Kodėl medikui, profesoriui, taip svarbu, kad čiurliai gyventų miesto namų pastogėse?
„Čiurliai yra Kauno simbolis, nes čia įsikūrusi didelė jų populiacija. Vilniečiai dėl to mums pavydi. Šie paukščiai yra ir vasaros pranašai. Tai pulkais gyvenantys paukščiai, todėl jie visi drauge staiga parskrenda į savo lizdus ir užverda gyvenimas, padangėje prasideda malonus šurmulys. Rugpjūtį visi staiga dingsta – išskrenda. Vadinasi, tuoj ateis ruduo“, – romantiškai apie šiuos paukščius pasakojo kaunietis.
Šie paukščiai medikui yra ir tarsi žmonių bendruomenių atitikmuo. Jie gyvena ir medžioja būriais.
„Tai mums, žmonėms, puikus pavyzdys, kaip būti vieninga bendruomene“, – sakė V.Pilvinis.
Medikas įsitikinęs, kad gamtoje turi būti pusiausvyra, greta turi gyventi ir žmonės, ir gyvūnai.
„Jei gyvūnus naikini, gamta atkeršija. Jei padarai gerą darbą, gamta atsidėkos. Nors čiurlių lizdaviečių Kaune neišvengiamai mažėja, reikėtų kaip įmanoma pristabdyti šį procesą. Žmonės paukščių namus dažnai naikina nesusimąstydami apie juos, iš nežinojimo.
Aš pasirengęs dalyvauti susitikimuose su kauniečiais, kurie planuoja atnaujinti savo namus, skirti tam visą savo laisvą laiką. Pasakoti apie šiuos mūsų draugus.
Nenoriu moralizuoti ar piršti savo nuomonės. Tiesiog siekiu, kad kauniečiai daugiau žinotų apie savo miesto gyventojus“, – sakė V.Pilvinis.
Dažniau skundžiasi dėl varninių paukščių
Tomas Barkauskas
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas
„P.Plechavičiaus gatvės penktojo daugiabučio situacija mums žinoma. Ornitologų prašymu ir mūsų nurodymu pastogės ventiliacijos angose atrasti kiaušiniai perkelti į kitus lizdus, kurių yra dar neatnaujinamoje namo pusėje.
Taip pat statybos įmonė įpareigota kol kas neatnaujinamos namo dalies neuždengti iki rugsėjo mėnesio.
Šiuo atveju gyventojai sureagavo laiku, ir čiurliai nenukentėjo.
Prieš keletą metų atnaujinant vienas apleistas gamybines patalpas Kaune ir darbininkams nulupus langų skardas, po jomis esančiose ertmėse taip pat buvo rasta čiurlių lizdų su kiaušiniais. Tada įmonė už padarytą žalą gamtai nubausta nebuvo, nes niekas nežinojo, kad tie kiaušiniai ten padėti.
Kauniečiai dėl čiurlių išsaugojimo atnaujinamuose daugiabučiuose nesikreipia. Dažniau skundžiasi dėl varninių šeimos paukščių, nes jų kolonijos kelia triukšmą, teršia aplinką.
Miesto seniūnijoms duodame leidimus varninius paukščius, kai jie peri kiaušinius, baidyti garsais. Jų išsigandę paukščiai palieka kiaušinius, šie atšąla. Taip mažinama varninių paukščių populiacija mieste.“
Paukščius bando vilioti į naujus inkilus
Šį pavasarį naujai statomame butų kvartale Lampėdžiuose įrengtas specialus „daugiabutis“ čiurliams. Tai pirmasis tokio pobūdžio statinys Lietuvoje, suprojektuotas specialiai šiems paukščiams, kurie pastaraisiais metais masiškai netenka lizdaviečių dėl namų renovacijos.
Statinys sukurtas remiantis užsienio šalių praktika, konsultuojantis su Lietuvos bei Didžiosios Britanijos ornitologais. Ant specialiai įrengto stulpo 4 metrų aukštyje atviroje vietoje atokiau nuo žmonių pastatytas inkilas, kuriame yra 16 vietų lizdams.
2017 metų vasarį LOD ir Tado Ivanausko ornitologų klubo komanda organizavo talką, kurios metu Kauno Eigulių seniūnijos teritorijoje iškabino 56 inkilus čiurliams.
Inkilai buvo kabinami daugiabučių žaliosiose zonose, šalia namų, kurie buvo renovuoti 2016 metais ir juose čiurlių lizdavietės buvo sunaikintos. Inkilai iškelti prie S.Žukausko gatvės 2 ir Geležinio Vilko gatvės 21 bei 21A namų.
Inkilai buvo keliami čiurliams gyventi tinkamuose medžiuose, 5-7 metrų aukštyje, ant atvirų, šakomis neuždengtų medžių kamienų.
Tokiuose inkiluose gali įsikurti ir varnėnai, paprastosios raudonuodegės, margasparnės musinukės ar didžiosios zylės, o žiemą juose galės nakvoti ir mieste žiemojantys uoksiniai paukščiai.
