Seimo narys Virgilijus Poderys yra pateikęs įstatymo pataisas, kuriomis siūlo ir Lietuvoje įteisinti mažąją renovaciją.
V.Poderys mano, jog būtų protinga valstybės paramą renovuojant daugiabučius teikti ir tiems butų savininkams, kurie renkasi mažąją renovaciją. Įstatymo pataisose numatytas atvejis, kad tie būstų savininkai, kurie sykį jau pasinaudojo galimybe namui atlikti mažąją renovaciją, galėtų pretenduoti ir į paramą kompleksinei renovacijai.
„Bendrai sutariama, kad Lietuvoje reikia renovuoti apie 30 tūkst. daugiabučių. Į šį skaičių įtraukti ir tie, kurie neprijungti prie centralizuotos sistemos. Tačiau per metus pavyksta atnaujinti vos 500 daugiabučių. Panašiai toks planas bus vykdomas iki 2020-ųjų. O kas toliau, ar pakaks pinigų prisidėti prie renovacijos, valstybė tyli“, – lrytas.lt kalbėjo politikas.
Jo teigimu, dabar vieniems daugiabučiams atliekama kompleksinė renovacija, o kiti metų metais laukia ir nesulauks visai jokios renovacijos.
Esminis V.Poderio argumentas už mažąją renovaciją – pinigai. Jo skaičiavimais, mažoji renovacija dešimt kartų pigesnė nei kompleksinė, investicijos į ją atsiperka per septynerius metus, o atlikus kompleksinę renovaciją, V.Poderio teigimu, iki pinigai grįš, reikia laukti apie 20 metų.
„Jei gyventojams būtų galima rinktis ir mažąją renovaciją, valstybės pagalba atnaujinant būstą išsiskleistų žymiai didesniam gyventojų skaičiui. Neturtingiesiems gyventojams mažoji renovacija būtų žymiai patrauklesnė“, – tiki Seimo narys.
Gali susimokėti patys
Ar pataisos sulauks palaikymo Seime, dar anksti spėti. Iš renovacijos sritį kuruojančios Aplinkos ministerijos didelio susižavėjimo mažąja renovacija nėra.
„Šiuo metu vyksta diskusijos dėl mažosios renovacijos modelio įteisinimo, tačiau priimant sprendimus būtina įvertinti šio modelio duodamą efektą, administravimo sąnaudas. Kita vertus, tokie darbai priskiriami paprastojo remonto darbams, kurie gali būti atliekami gyventojų sukauptomis lėšomis“, – lrytas.lt komentavo ministerijos Būsto skyriaus vedėjas Ramūnas Šveikauskas.
„Jei būčiau užkietėjęs cinikas ir man lieptų įsisavinti pinigus, kur kas geriau būtų įgyvendint kelis stambius projektus nei kelis mažus. Aplinkos ministerija sako, kad jie pratęsia daugiabučių gyvavimą ir taupo energiją. Tačiau investicijas turime naudoti tam, kad jos greičiau atsipirktų. Čia turi būti pirmas loginis kirtis“, – savo argumentus dėstė V.Poderys.
Išgaruoja per stogą, langus ir sienas
Vis dėlto jau renovuotų daugiabučių pirmininkai labiau linksta į kompleksinę, o ne mažąją renovaciją. Tiek Danutė Vizmanaitė iš Trakų, tiek Antanas Brogelė iš Panevėžio svarstė, jog pastarasis būdas atnaujinti daugiabučius vargu ar duotų tokį efektą, kaip kompleksinė namo renovacija.
„Mažoji renovacija pigesnė, tačiau jei sienos kiauros, efekto nebus. Aišku, tai geriau nei nieko“, – kalbėjo D.Vizmanaitė.
„Jei namas senas, sienos suskilę – jas reikia tvarkyti, taip pat ir pamatus, stogą. Vien pakeitus vamzdžius namie šilčiau nebus. Be to, po kompleksinės renovacijos ir pastato, ir aplinkos estetinis vaizdas pasikeičia“, – sakė A.Brogelė.
A.Šveikauskas iš Aplinkos ministerijos aiškino, kad tam, jog daugiabučių būstų savininkai renovacijai galėtų tikėtis valstybės paramos, nustatyta sąlyga, kad įgyvendinus projektą turi būti pasiekta ne mažesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė ir šilumos energijos sąnaudos sumažintos ne mažiau kaip 40 procentų.
Kaip teigė ministerijos atstovas, tokio reguliavimo tikslas – maksimaliai išnaudoti energijos taupymo galimybes pastatuose ir taip vykdyti ES reikalavimus energijos vartojimo ir neigiamo poveikio aplinkai mažinimo srityje, veiksmingai naudoti ES ir valstybės lėšas, sudaryti sąlygas kompleksiškai sutvarkyti pastatą.
„Didesniam pastato energiniam naudingumui pasiekti reikalingos didesnės investicijos, kurios atsiperka per ilgesnį laiką, bet leidžia daugiau sutaupyti. Remiantis įgyvendintų projektų duomenimis, didžiausi šilumos energijos nuostoliai patiriami per susidėvėjusius išorinius atitvarus: sienos, stogas, langai. Šiems atitvarams, statant daugiabučius namus, priešingai nei šiuo metu, nebuvo keliami specialūs energinio naudingumo reikalavimai. Būtent šių darbų įgyvendinimas sudaro pagrindines išlaidas“, – aiškino A.Šveikauskas.
Kitos priemonės (pvz., šilumos punkto ir šildymo sistemos modernizavimas), pašnekovo teigimu, turi mažesnį energijos taupymo potencialą, santykinai mažiau kainuoja jas įgyvendinti ir jos greičiau atsiperka.
A.Šveikauskas sakė, jog nemažai šilumos punktų buvo modernizuota šilumos tiekėjų lėšomis, kai teisės aktai leido tai daryti. Tai davė tam tikrą efektą, tačiau dėl prastų atitvarų šiluminių charakteristikų ir per juos patiriamų energijos nuostolių, pasak ministerijos atstovo, ypatingų rezultatų nepasiekta.
