Lukiškių aikštė atsinaujinusi, bet vaizdas joje dar keisis. Atsiras vaikų žaidimo aikštelė, fontanas, kavinė, pavėsinė šachmatininkams, bus naujų želdynų. Tai prižadėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ vadovė Jurga Šimeliūnė.
O aikštės planuotojų sumanymą pamatysime tik po kelių dešimtmečių, kai suaugs pasodinti medžiai, krūmai.
Vis dėlto ne viską pavyko padaryti taip, kaip buvo sumanyta. Joje dėl medžių gynėjų užgaidų liko liepos, kurios sovietiniais laikais Lenino paminklą atskyrė nuo šventovės mūrų.
Veja greitai įsišaknys
Lukiškių aikštėje poilsiaujantys vilniečiai ir miesto svečiai jau įvertino veją, ant kurios galima prisėsti ar net prigulti. Jeigu ji būtų sėjama, ant jos tikrai dar nebūtų galima pailsėti.
Lukiškių aikštėje veja buvo klojama kaip futbolo stadionuose. Tad aikštė vos per kelias dienas atsinaujino, atgimė, tapo patogesnė ir žalesnė.
J.Šimeliūnė aiškino, kad taip klojant veją buvo siekiama užtikrinto rezultato.
Be to, tokia veja puikiai prigyja, nors ne vienas praeivis pyktelėjo, kai laistant purkštukai vandens srovę nukreipdavo ir ant pėsčiųjų takų.
„Veja greitai įsišaknys, o ir vaizdas visai kitas. Įprastu būdu sodinant žolės būtų tekę laukti pusantro mėnesio“, – tikino „Vilniaus plano“ vadovė.
Liepų pasodins dar daugiau
Medžių, krūmų, augalų rūšių suderinimas – kraštovaizdžio architektų nuopelnas.
Tiesa, aikštėje dar likę plikų plotų, kai kurie želdynai neišlaikė permainingos žiemos. Juos teks atsodinti.
Anot J.Šimeliūnės, ypač centrinės aikštės dalies koncepcija labai aiški. Yra išlikusios senosios liepos, bet joms jau reikia auginti pamainą. To reikia siekiant užtikrinti aikštės geometriją, vienodumą.
Todėl pirmosios dvi eilės naujų liepų pasodintos siekiant sumažinti problemą, kai senosios liepos baigs savo gyvenimą.
Tie, kuriems aikštės centre yra per daug saulės, netrukus galės džiaugtis didesniu pavėsiu, nes kelios trinkelės bus išimtos ir pasodintos liepos. Kodėl taip elgiamasi?
Anot J.Šimeliūnės, vadinamojoje kietoje dangoje liepoms reikia sudaryti tokias pat sąlygas kaip pasodintoms minkštoje dangoje. Kad vėliau jos augtų vienodu tempu, kad jų lajos būtų vienodos spalvos.
Dėl to pirmą kartą Lietuvoje bus panaudota šaknų orinimo sistema. Žemė aplink tas liepas nebus suspausta, šaknys galės laisvai augti.
Tiesa, Europoje tokia sistema ne naujiena, ji įdiegta ir Rygoje.
„Žinoma, tai papildomos investicijos, bet kartu ir į gražius medžius“, – aiškino architektė.
Kvadratinių lajų nebeliks
J.Šimeliūnei šypseną kelia vilniečių pastabos dėl kvadratinių liepų lajų.
Esą taip žalojami medžiai, jie atrodo nenatūraliai: „Tos lajos suaugs į vientisą masyvą, jos sudarys vieną didelę žalią lają. Galima sakyti, bus žalias stogas.“
Dabar kvadratinės lajos paaugs iki šešių metrų aukščio.
Šie medžiai bus žalias rėmas galutinei aikštės želdynų šiaurinei daliai.
Ši dalis link Šv.Pilypo ir Jokūbo bažnyčios jau yra minkšta, ten sukurta augalų įvairovė. Taip siekiama peizažinio vaizdo. Išlikusios liepos aikštės rytinėje pusėje yra pačios vėlyviausios, jos mena XX amžiaus pradžią.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje vokiečiai padarė ortofotonuotraukų. Iš jų matyti, kokie želdiniai Lukiškių aikštėje atlaikė karo audras. Akivaizdu, kad rytinėje pusėje liepos yra išlikusios.
Neatkūrė ryšio su bažnyčia
J.Šimeliūnei labiausiai širdį skauda dėl liepų, kurios uždengia Šv.Pilypo ir Jokūbo bažnyčią. Jos buvo pasodintos, kai aikštėje iškilo Lenino paminklas.
Lenino paminklo fonui bažnyčia netiko, tad taip atsirado medžiai, dėl kurių per neseniai vykusią Lukiškių aikštės rekonstrukciją kilo didžiausi medžių gynėjų protestai.
Iš XX amžiaus pradžios projekto matyti, kad vaizdas buvo atvirkščias. Tada aikštė formavo vientisą erdvę su bažnyčia.
„Norėjome atkurti aikštės ryšį su bažnyčia, bet labai gaila, kad didelės žmonių emocijos to neleido. Štai ką gali padaryti virkavimai ir medžių apsikabinimai“, – atsiduso J.Šimeliūnė.
Tos dėl protestų likusios liepos nėra sveikos, kai kurių kamienai – kaip pagaliai dėl netaisyklingo genėjimo, pažeisti puvinio, drevėti.
Į botanikos sodą nepanašu
Žvelgiant į aikštę iš Gedimino prospekto jos šonuose matyti žalios spalvos geometrinės figūros, o gale – daugiau spalvų. Tokia yra aikštės sutvarkymo koncepcija.
J.Šimeliūnė nesutinka su tais, kurie Lukiškių aikštę dabar pavadina botanikos sodu: „Iš tikrųjų didelės želdynų įvairovės nėra. Tarkim, sidabrinių klevų ties Vasario 16-osios gatve pasodinti 35 medžiai. O iš viso aikštėje – tik septynios medžių rūšys. Tai nėra daug.“
Kodėl planuotojai pasirinko būtent sidabrinius klevus? Tam, kad būtų daugiau spalvų. Mat liepų lapai vienu metu sužaliuoja, vienu metu ir pagelsta. Kad aikštė rudenį nebūtų nuobodi, atsirado klevų, kurių lapai nusidažys kitokia spalva. Kad žiemą būtų šiek tiek žalumos, aikštėje pasodinta spygliuočių.
Arti gatvės pasodinti ir kalninių serbentų krūmai, kuriems nebaisi žiemą gatvėse barstoma druska, jie nesunkiai atlaiko šaltį ir sausras.
J.Šimeliūnė parodė kitą aikštės vietą, kurioje taip pat tik trys rūšys augalų.
Kad augalai būtų skirtingo aukščio, šalia pasodinta horizontaliųjų ir aukštųjų kaulenių. Prie jų – žiemės, kurios ir žiemą išlieka žalios, net nereikia vejos.
Šešėliuose jau auga sedulos ir baltai žydinčios hortenzijos. Jos tamsesnėms aikštės vietoms suteiks daugiau šviesos. O kukmedžiai suaugę atstos sieną. Tik trijų augalų kompozicija – per visą aikštės ilgį.
Trūksta suolų su atlošais
Aukštesnė gyvatvorė turėtų būti ties šachmatininkų pavėsine, kad žaidžiantiems žmonėms būtų jaukiau.
Tiesa, suaugusi gyvatvorė neužstos praeivių žvilgsnio.
Jis turėtų matyti, kad parkas jį kviečia.
Aikštės pakraščiuose ir gale dar trūksta suolų su atlošais. Be atlošų suolai liks arčiau centro. Jie neužstos aikštės vaizdo.
Mažai dar Lukiškių aikštėje ir parkams skirtų rožių. Jos bus įvairių spalvų, įvairiais laikotarpiais žydinčios, kvapios.
3,7
Tiek milijonų eurų kainavo Lukiškių aikštės rekonstrukcija.
