Grunto deformacijos, srovės išplautos tuštumos. Tai – grėsmingi žodžiai apie Neries krantinių bėdas iš 2014-ųjų statinio būklės ekspertizės.
Kai po poros metų prasidėjo krantinių rekonstrukcija, valdžia kažkodėl užmiršo apie jų avarinę būklę.
Nekreipė dėmesio į išvadas
O kai per tarybos posėdį meras Remigijus Šimašius pristatydamas savo veiklos ataskaitą ėmė girtis sutvarkytomis Neries krantinėmis, jo nuolatinis kritikas tarybos narys Artūras Zuokas neišlaikęs tėkštelėjo: „Kas šiais laikais keistų namo stogo čerpes nesutvarkęs pamatų?“
Jau prieš ketverius metus buvo aišku, kad krantinių poliai yra susidėvėję ir avarinės būklės, jiems verkiant reikėjo kapitalinio remonto.
Tačiau R.Šimašius nekreipė dėmesio į ekspertų išvadas ir liepė atlikti tik kosmetinius krantinių tvarkymo darbus.
Bendrovės „Darbasta“ specialistų atliktoje ekspertizėje nurodyta, kad kai kurios gelžbetoninės krantinių plokštės dėl grunto deformacijų kitų plokščių atžvilgiu įsmukusios 10–35 centrimetrus.
Pastebėjo daugybę įgriuvų
Ekspertai nustatė, kad po plokštėmis yra išplautos tuštumos. Jie įspėjo, kad apžiūros metu nustatytus defektus reikia kuo skubiau pašalinti.
„Būtina likviduoti įgriuvas, susiformavusias įgriuvus krantinės dangos plokštėms, ir patikrinti pagrindų būklę aplink įgriuvas“, – tokias išvadas, išdėstytas 161 puslapyje, pateikė specialistai.
Negana to, anot ekspertų, dėl to, kad krantinių pagrindai sėda, susiformavę daugybė išplovų tarp polių, atsiranda naujų įgriuvų rizika.
„Įvertinus krantinės konstrukcijų pažeidimus ir susidėvėjimą, matyti, kad jos neužtikrina statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo, todėl tolesnė krantinės eksploatacija nėra saugi“, – dar 2014 metais nuosprendį krantinėms buvo parašę specialistai.
Vienai kadencijai užteks
Tokios grėsmingos išvados dabartinės valdžios neprivertė sunerimti.
Tad krantinių rekonstrukcijos darbų dokumentuose apie statinio avarinę būklę užuominų beveik nėra.
Paminėta tiktai tiek, kad prieš 40 metų įrengtose ir neremontuotose krantinėse buvo daug kur ištrupėjęs betonas, išlindusi armatūra, o per nesandarias konstrukcijas patekęs upės vanduo išplovė gruntą. Todėl po krantinių pagrindu formavosi tuštumos, atsirado įgriuvų.
Pradėjus rekonstrukcijos darbus buvo nuimtos senosios gelžbetoninės plokštės, atkasti poliai. Bet tik iki vandens lygio.
Plyšiai tarp polių buvo užtaisyti specialiu hidrotechniniu betonu. Esą vanduo grunto nebeplaus. A.Zuoko nuomone, atlikta krantinių rekonstrukcija – tik keletui metų.
„Be abejo, gražu, kad yra naujos plokštės. Aišku, mero kadencijai jų užteks“, – atsiduso buvęs sostinės vadovas, pasakęs, kad ant R.Šimašiaus darbo stalo tikrai gulėjo krantinių avarinės būklės analizė.
Kenkia net vasaros liūtys
Paklaustas, kodėl rekonstruotose krantinėse jau atsirado deformacijų, savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojas Arūnas Visockas tai mėgino pateisinti sudėtingomis eksploatavimo sąlygomis.
Esą krantinėms kenkia ledonešiai, pavasario potvyniai, upės vandens lygio svyravimai ir net vasaros liūtys. Tačiau atsiradusios deformacijos tvarkomos.
Ar prieš pradedant rekonstrukciją buvo atliekama ekspertizė, ar nustatyti konstrukcijų pažeidimai ir susidėvėjimas?
A.Visockas paminėjo tik 2014 metų Neries krantinių ekspertizę. Anot departamento direktoriaus pavaduotojo, jos metu buvo įvertinta krantinių būklė ir atlikti geotechniniai tyrimai.
Kaltė – nelygiems poliams
Vis dėlto A.Visockas pripažino – ekspertai, įvertinę krantinių konstrukcijų pažeidimus ir susidėvėjimą, konstatavo, kad konstrukcijos neužtikrina statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo, todėl tolesnė krantinių eksploatacija nėra saugi.
Rengiant rekonstrukcijos projektą krantinių būklė įvertinta nuimant senas plokštes.
„Vertinant pažeidimus ir susidėvėjimus nustatytas viršutinės plokštumos darbų brokas. Po vertinimo buvo parengtas projektas ir gautas statybos darbų leidimas“, – dėstė A.Visockas.
Per krantinių rekonstrukciją išmontavus senąsias dangos plokštes pastebėtos išplovos esą buvo sutvarkytos.
Jų rasta tose vietose, kur buvo nelygiai sukalti poliai, o tarp jų netinkamai betonu užtaisytos vietos ištrupėjo.
Architektai piešia patrauklų vaizdą – siekiama upę atverti miestui
Krantinių rekonstrukcijos darbų garantinis terminas yra 5 metai. O sutvarkyti visas krantines numatyta iki 2020-ųjų.
Krantinių atnaujinimo projektą rengę architektai Lolita Vileikienė, Paulius Jonys, kraštovaizdžio architektė Ramunė Sanderson ir kiti specialistai konstatavo, kad jose daug tinkamai nepanaudojamo ploto, trūksta nusileidimų prie upės, pakrantės ne visur lengvai prieinamos, yra nepatrauklios.
Pagal parengtą viziją buvo norima atverti upę miestui, leisti vilniečiams ją jausti, matyti ir aktyviai ja naudotis.
Todėl buvo projektuojami dviračių ir pėsčiųjų takai, sporto ir lauko gimnastikos aikštynai, vaikų žaidimo aikštelės, laiptai ir terasos šlaituose.
Architektai tikėjosi, kad įgyvendinus parengtą viziją atgis ir bus geriau panaudojama dešiniojo Neries kranto krantinės erdvė prie Baltojo tilto, o ties Energetikos ir technikos muziejumi atsiras ne tik patogus priėjimas prie vandens, bet ir renginių amfiteatras, ekspozicijų, kavinių zonos.
Jie planavo, kad senųjų žydų kapinių teritorijoje ties buvusiais Koncertų ir sporto rūmais krantinė įgis patrauklų vaizdą, bus patogu prieiti prie vandens. Iš čia, kaip ir nuo muziejaus terasos, bus patogu apžvelgti Senamiestį.
Tuo metu ties Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu terasa bus atverta aplinkinių namų gyventojams, paplatės dviračių ir pėsčiųjų takas. Čia siūloma įrengti papildomus objektus – vadinamąją uolinėjimo sieną, valčių laikymo vietą, ledonešio nepasiekiamą kavinę, treniruoklių zoną.
