Buvęs karininkų bendrabučio pastatas – geriausias pavyzdys, kaip verslininkams gali koją pakišti įvairios kontroliuojančios institucijos.
Tik dabar, įveikus įvairias kliūtis ir iškentus teismų maratoną, bendrovė „Sapiegos apartamentai“ pradėjo rekonstrukcijos darbus, kurie, kaip tikinama informacijos stende, užtruks iki metų pabaigos.
Suklaidino sniegas
Prieš tai byla dėl pastato aukštingumo buvo pasiekusi Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, taip pat verslininkams teko įvykdyti krūvą paveldosaugininkų nurodymų.
Bet didžiausias kuriozas – dėl pastato pamatų.
Krašto apsaugos ministerija iki perduodant bendrabutį tuomečiam Valstybės turto fondui buvo užsakiusi atlikti jų ekspertizę.
Specialistai, įvertinę konstrukcijas, aiškino, kad po pastatu teka šaltinis, dėl to jis esą gali griūti. Vėliau paaiškėjo, kad apskritai šaltinio nėra, o specialistus suklaidino pavasarį tirpstantis sniegas.
Defektai – tik sienose
Ekspertizę atlikęs žinomas statybos inžinierius Arvydas Jurkša tikino, kad panikos kelti nėra dėl ko.
„Požymių, liudijančių neleistinas pastato pamatų deformacijas, nerasta. Pagrindiniai pastato pažeidimai – defektai sienose.
Tačiau atlikus sienų remonto ir stiprinimo darbus pastatas bus saugiai eksploatuojamas“, – rašė jis ataskaitoje. Geologai ekspertizės išvadas patvirtino – dėl šaltinio įsivėlė klaida.
Paaiškėjo, kad vandenys yra ne požeminiai, o antžeminiai.
Tiesiog sniegui tirpstant jie subėgdavo bendrabučio link – mat pastatas yra dauboje.
Įsikūrė benamių kolonija
Dar tada, kai bendrabutis buvo parduodamas aukcione, Kultūros paveldo departamentas pradėjo rengti Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso apsaugos specialųjį planą.
Paveldosaugininkai taip pat nesutarė: vieni aiškino, kad 1985 metais pastatytą bendrabutį reikia iš viso nugriauti, kiti tvirtino, kad užteks jį sumažinti dviem aukštais.
Tik 2012 metų viduryje, pasibaigus ginčams teisme, Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys nurodė, kad buvęs bendrabutis L.Sapiegos gatvėje yra Vilniaus senamiesčio apsaugos zonoje, todėl rengiant rekonstrukcijos projektą būtina vadovautis Kultūros vertybių registro duomenimis ir neplanuoti darbų, galinčių pakenkti Antakalnio vertingosioms savybėms.
Kol vyko ginčai, bendrabutis pavirto benamių kolonija, kurią saugojo pikti šunys.
Paskutiniai karininkai iš bendrabučio išsikėlė apie 2000-uosius. Nors šį pastatą mėginta saugoti, kelis kartus buvo užkalti langai ir durys, benamiai į jį vis tiek įsilauždavo.
Ketina kai ką nugriauti
Dabar, kai visi ginčai jau praeityje, „Sapiegų apartamentai“ rekonstruotame pastate ketina įrengti 87 butus ir 10 komercinių patalpų. Į projektą ketinama investuoti apie 10 mln. eurų.
Septynių aukštų name planuojama įrengti B energinės klasės 1–3 kambarių butus.
Buvęs bendrabutis bus išskaidytas į keturias sekcijas su atskirais įėjimais, o esamas techninis aukštas bus nugriautas.
Projekto valdymu užsiimančios bendrovės „Eriadas“ direktorė Vita Žutautaitė aiškino, kad techninis aukštas bus nugriautas siekiant sumažinti statinio aukštį ir vizualinę taršą. Būtent dėl to labiausiai kibo paveldosaugininkai.
Bendrabutis buvo 8,3 tūkst. kvadratinių metrų, būsimas daugiabutis bus kiek mažesnis – 8 tūkst. kvadratinių metrų ploto.
Taip pat planuojama nugriauti trijų aukštų kiemo korpusą, o vakarinėje sklypo dalyje įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę.
Joje numatytos 79 vietos, virš jos bus antžeminė stovėjimo aikštelė. („Sostinė“)
