„Gjensidige“ duomenimis, šiltuoju sezonu tokių įvykių skaičius išauga daugiau nei dvigubai, o žalos siekia kelis šimtus tūkstančių eurų. Draudikai įspėja, kad statybose dažniausiai nelaimes sukelia ugnis, gamtos stichijos, nuostolius taip pat atneša neprofesionaliai atliekami statybos darbai.
„Draudžiamųjų įvykių skaičiaus augimas prasideda jau dabar, o daugiausia nelaimingų įvykių atliekant statybos darbus nutinka liepą. Statistika rodo, kad liepos mėnesį draudimo išmokos taip pat yra pačios didžiausios, iki kelių šimtų tūkstančių eurų. Vasaros liūtys ir audros padaro daugiausiai nuostolių vykdomiems statybos darbams. Šios aplinkybės nulemia ir didžiausius nuostolius statybose, ypač, jei statybos darbai yra atliekami aplaidžiai: statinio elementai netinkamai pritvirtinami, neužtikrinamas rekonstruojamo ar remontuojamo statinio sandarumas, ilgesniam laikotarpiui paliekamas neuždengtas stogas ir neapsaugotos kiaurymės sienose“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ komercinio turto draudimo produktų vadovė Simona Lenkutytė.
Nuo 2017 m. Lietuvoje yra įsigaliojęs privalomasis statybų draudimas. „Statybas mūsų šalyje reikia drausti. Tai yra privaloma. Draudimas turi būti įgyjamas prieš pradedant statybos darbus. Neįsigijus statybų draudimo darbai negali būti pradedami“, – aiškino S.Lenkutytė.
Ji atkreipė dėmesį, kad net 60 proc. visų draudžiamųjų įvykių sudaro atvejai, kai nukenčia vykdomi statybų darbai, 40 proc. atvejų – civilinės atsakomybės įvykiai, kai žala padaroma kitiems asmenims. „Privačių namų ar verslo objektų statytojai nuo praėjusių metų statomus objektus turi apdrausti privalomuoju statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimu. Įvykių procentinis pasiskirstymas yra įrodymas, kad į privalomojo draudimo apimtį įtraukus statybos darbus yra geriau apsaugomi statytojo ir rangovo turtiniai interesai“, – sakė draudikė.
„Gjensidige“ statistika rodo, kad statybos darbų nuostoliams atlyginti po draudžiamojo įvykio bendrovė 81 proc. išmokų išmoka statybos darbų nuostoliams kompensuoti, tik 19 proc. – tretiesiems asmenims, dėl statybos darbų patyrusiems nuostolius.
Didžiausi priešai
Aplaidus elgesys vykdant darbus dažnai būna priežastimi, dėl kurios patiriami nuostoliai. „Dėl neatsargumo neretai sugadinami jau atlikti darbai – subraižoma, nuverčiama, sudaužoma. Kuomet nesilaikoma priešgaisrinės saugos taisyklių, nuostoliai būna nepalyginamai didesni“, – pabrėžė S.Lenkutytė.
Nelaimės su ugnimi statybose tyko atliekant „karštuosius“ darbus. „Fiksuojame draudžiamuosius įvykius, kai vykdant suvirinimo darbus nebūna tinkamai uždengtos degios konstrukcijos. Jos įsiliepsnoja ir sukelia gaisrą“, – teigė draudimo ekspertė.
Draudimo bendrovės atstovė atkreipė dėmesį į gamtinių stichijų įtaką statyboms: audros metu ar pučiant stipriam vėjui neretai apgadinamas keičiamas ar statomas stogas. „Jeigu stogo danga dengiama segmentais, pro paliktą neuždengtą segmentą įsiveržia vėjo gūsis ir nuplėšo jau sumontuotą stogo dangą. Taip pat dėl stipraus vėjo būna sugadinami netinkamai pritvirtinti statinio elementai – jie sulaužomi arba išvis nupučiami. Tuo tarpu užklupus liūtims pastato rekonstrukcijos ar remonto metu neretai pro atvertas ir netinkamai apsaugotas kiaurymes sienose arba stoge apliejamas pastato viduje esantis turtas bei paplaunami atkasti nesutvirtinti pamatai“, – pasakojo S.Lenkutytė.
(Ne)privalomas draudimas?
Pasak S.Lenkutytės, nors privalomasis statybų draudimas įsigaliojo daugiau nei prieš metus, statytojams dažnai kyla klausimų, todėl svarbu pabrėžti, kad statybos darbus drausti yra būtina. „Nereikia drausti tik tokių statinių, kurie yra priskirti nesudėtingo statinio kategorijai. Pavyzdžiui, gyvenamojo namo plotas neviršija 80 kv. m , o jo aukštis nesiekia 8,5 metro. Taip pat nebūtina drausti, kai atliekamas paprastasis remontas – neremontuojamos ir nerekonstruojamos laikančiosios konstrukcijos bei nekeičiami statinio išorės parametrai“, – kalbėjo draudikė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad daliai darbų, kai vykdomi tik griovimo darbai, privalomas tik civilinės atsakomybės draudimas.
Vykdant statybos darbus kiekvienas statinys draudžiamas atskirai. Jei tokie darbai atliekami neapsidraudus, toks pažeidimas prilyginamas veiklos vykdymui neturint teisės verstis šia veikla ir gresia baudomis iki 8,7 tūkst. eurų.