Išmanyti, ar tinkamai išvalomos nuotėkos – ne „moterų reikalas“. O ką daryti, jei užsimaniau namų, o ne gyvenamojo ploto sostinėje iškeptame daugiabutyje? Vadinasi, teks iki dienų galo jais ir rūpintis.
Kiek tai kainuoja per mėnesį?
Su tuo rūpesčiu susiję iššūkiai būna labai paprasti. Sakyčiau, kasdieniai. Tačiau net ir juos įveikiant nepavyksta išsiversti be emocijų.
Pavyzdžiui, elektros skaitiklis vasarį prisuko tiek kilovatvalandžių, kad už elektros energiją teko pakloti 90 eurų. Daug ir pikta?
„Ramiai ramiai“, – suskanta aiškinti protas ir ima dėlioti skaičius.
Mokestis už elektrą gyvenant name, kuriame nėra nei dujų, nei kieto kuro krosnies, yra vienintelis „komunalinis mokestis“.
Nes tai „elektrinis“ namas: elektra maitina siurblį arteziniame vandens gręžinyje, šildo vandenį boileryje, vonioje – gyvatuką bei grindis, prieškambaryje – taip pat.
Infraredinė grindų šildymo plėvelę, įrengtą dviejuose 12 kv. metrų ploto kambariuose, taip pat maitina elektra.
Jos šiek tiek reikia ir vėdinimo sistemai (rekuperatoriui), ir šilumos siurbliui oras – oras, kuris šildo 40 kv. metrų virtuvės ir svetainės erdvę.
Elektrą „geria“ skalbimo mašina, elektrinė kaitlentė, orkaitė, lygintuvas...
Taigi tas 90 eurų siekiantis 80 kv. metrų ploto namų išlaikymo mokestis per mėnesį, ypač Vilniuje, nėra didelis. Juk šio miesto gyventojai vien už šilumą 54-60 kv. metrų bute vasarį mokėjo apie 60 eurų, o visi būsto išlaikymo mokesčiai sudarė apie 130 eurų.
Ir vis tiek kirba mintis, kad mano namuose yra tai, kas gerte geria elektrą. Vandens šildytuvas - boileris? O gal vonios gyvatukas? Tai, smarkiai nenirštant, ir teks išsiaiškinti.
Žinot, tos moterys...
„Žinote, tos moterys, – ko gero meistras iš puikios įmonės, pernai rudenį sumontavęs vandens nugeležinimo filtrus, pasakė tai nieko bloga negalvodamas. – Joms patinka prisileisti iš krano karšto vandens, o paskui sako, kad jis – neskanus“.
Bet neskanus yra ne boileryje iškaitintas, bet iš gręžinio pakeltas ir išfiltruotas šaltas vanduo. Su smėlio prieskoniu. Iš pradžių toks nebuvo.
Vargu, ar „moters kvailybė“ dėl to kalta. Greičiausiai, cheminė vandens sudėtis, kuriame ko gero atsirado tai, ko neturėtų būti. Ko? Rudenį atlikti vandens tyrimai liudijo, kad kone visi jo sudėties rodikliai buvo geri, išskyrus tai, kad per daug buvo geležies.
Tad kas ėmė dabar gadinti jo skonį? To dar nepavyko išsiaiškinti. Juoba kad meistras, apčiupinėjęs filtrų įrenginius, patikino, kad viskas su jais gerai, o visa kita tėra „skonio reikalas“.
Tenka klausytis ir klausti
Kiekvieni namai yra skonio reikalas, dėl kurio nesiginčijama. Tačiau imantis jų statybos apima ir kitų patirties alkis.
Pernai birželį, kai greta Vilniaus esančioje sodininkų bendrijoje buvo pradėti kloti mano namo pamatai, pati neapžiojau klausimų kiekio ir nuolat turėjau konsultuotis.
Užtat dabar puikiai suprantu žmones, kurie nutaria statytis namus ir dar daug kuo abejoja. Kodėl tad nepasidalinus su jais patirtimi, nors ji – menka ir labai asmeniška?
„Kai ilgėliau pagyvensite, pasakykite, koks gi jausmas, kai grindys šildomos „infraredu?“ – paprašė vienas iš namą statant dirbusių meistrų, skardininkas. Pažadėjau.
„Šiuo metu gyvenu Airijoje. O balandį meistrai pradeda mums statyti namuką Vilniuje, greta Dvarčionių esančiuose soduose, – po rašinio apie pusmetį trukusias manojo namo statybas atsivijo Audriaus laiškas iš užsienio. – Iš anksto pradėjome domėtis namo šildymo būdais, klausinėjome, gal kas turi įsirengęs infraraudonųjų spindulių grindinį šildymą, bet neradome, kas galėtų patarti.
Kokia tad patirtis? Ar pakanka šilumos? Koks jausmas šildantis? Kas ją įrengė?“
Kas gi tas „infraredas“?
Tai – ne reklama. Bet vis tiek teigiamas atsakymas tampa reklama? Tiesiog renkantis grindų dangą, o kartu – ir grindinį šildymą, mano būstą stačiusi įmonė nepaliko dingsties abejonėms.
„Norite grindų iš medinių lentų? Mes nedėsime. Teks ieškotis kitų meistrų“, – namų iš struktūrinių izoliacinių plokščių sistemos (SIPS) statybos įmonės vadovo Šarūno Latvėno humoras – subtilus. Bet jis greitai padėdavo susivokti ir apsispręsti.
Taigi infraredinė grindų šildymo sistema jau buvo numatyta tipiniame projekte, ir su statytoju net neverta buvo ginčytis. Jo logika buvo tiesiog pagrįsta fizika: storos medinės grindų lentos, kaip ir akmens masės plytelės, prastai praleidžia šilumą.
Plytelės apskritai yra inertiškos. Jos lėtai įšyla ir lėtai atvėsta.
Tuo tarpu infrarediniai spinduliai lengvai prasiskverbia per laminuotas grindų plokštes. Ir tai netrukau pajusti.
Įjungus šildymą plokštės gana greitai įšyla, išjungus – greitai atvėsta.
Patalpų temperatūrai nustatyti yra sumontuoti programuojamieji termostatai.
Žiemą ją pakeldavai iki 24 laipsnių, bet tik dieną. Nakčiai gi apskritai išjungdavau grindų šildymą, nes miegoti net ir smarkiai sumažinus šilumos temperatūrą būdavo per karšta.
Nuo kovo mėnesio gridų šildymo įjungti nė nebereikia, nes namas iš SIPS yra tarsi termosiukas, kuris gerai sulaiko šilumą. Todėl pakanka ją paskleidžiančio šilumos siurblio.
Kiek kainuoja tokio šildymo įranga? Gėda prisipažinti, bet tiksliai nežinau. Nes ji buvo įrašyta į bendrą namo "dėžutės" statybos sąmatą, kaip ir elektros instaliacija, vėdinimo sistema (rekuperacija), elektriniai grindų šildymo tinkleliai prieškambaryje bei vonioje ir šilumos siurblys.
Šis tas – apie statybas „soduose“
O štai čia – atsakymai į klausimus, kurie rūpėjo į Vilnių gyventi persikėlusiam junam uteniškiui.
Jie susiję su statybomis sodininkų bendrijose ir būtent tokiomis, kurioms nereikia leidimo.
Apie statybų leidimą
Sodininkų bendrijoje po 2017-ųjų sausio pradėtą statyti pastatytą namą tenka registruoti kaip “sodo pastatą”. Bet tik tuo atveju, jei statoma be statybų leidimo – kai pasirenkama nesudėtinga statyba iki 80 kv. metrų ploto.
Tokios statybos minusas – rinkos vertė, būstą registravus kaip “sodo pastatą”, yra mažesnė maždaug 10 proc., pliusas – jai statoma sau, ne pardavimui, tai sumažina laiko sąnaudas iš kompensuoja išlaidas, kurių prireiktų rūpinantis statybos leidimu.
Be to, statybų leidimą ir tokio dydžio namui galima gauti – jei tik nespaudžia laikas.
Mano atveju statybų leidimas būtų kainavęs 1800 eurų (tipinis projektas), sudėtingesniam projektui, ko gero, būtų prireikę kone dvigubai didesnės sumos.
Apie žemės paskirtį
Žemės paskirties, statant statinį sodininkų bendrijoje, nereikia keisti.
Bet yra vienas niuansas, kurio nepatikrinau, nes to neprireikė - nežinau, ar tikrai galima sodo pastate deklaruoti gyvenamąją vietą.
Apie statybos laiką ir paskolą
Meistrai mano namo pamatus paklojo pernai birželį, o gruodžio 6-ąją jau įsikėlėme gyventi.
Tačiau yra štai tokių niuansų, apie kuriuos verta pagalvoti prieš imantis "mėgėjiškos statybos", nes gali kilti su finansavimu susijusių kliūčių.
Jei prireiks banko paskolos, bankas prašys įvertinti ir įkeisti turimą nekilnojamąjį turtą (NT). Tai padarius bus lipama paskolos didinimo laipteliais.
Jeigu pirmiausia įkeičiamas tuščias žemės sklypas – sunkumų nekils, tik tiek, kad paskolos procentas, skaičiuojamas pagal žemės vertę, yra mažokas (tiksliai nepamenu, ar tik ne 65 proc.?)
Kitas NT vertinimas bei jo įkeitimas, didinant paskolą, būtų jau pastačius “dėžutę”. Tačiau prieš kviečiant vertintojus būtina parengti kadastro bylą ir užregistruoti pradėtą statybą Registrų centre – gauti vadinamąjį unikalų NT numerį.
Matininkas bylą paruošti gali tik tada, kai gali pamatuoti pastato plotą – statant be leidimo jis gi negali viršyti 80 kv. metrų, be to, yra numatytas reikalavimas, kad iki sklypo ribų nuo namo perimetro būtų išsaugotas 3 metrų atstumas.
Man buvo kilę keblumų. Nusipirkau sklypą, skubėjau su statybomis, ir jau buvo išlieti pamatai, kai banko paprašiau paskolos.
Reikėjo įkeisti NT, o žemės sklypo, kuriame yra neregistruoti pamatai, vertintojai nevertina.
Registruoti jų neįmanoma, nes matininkas negali pradėti bylos tol, kol neaiškus statinio plotas. Juk 80 kv. metrų pamatų plotas dar nereiškia, kad, tarkim, nebus iškeltas antras aukštas.
Laimei, man pavyko susitarti su statytojais, ir jie pastatė “dėžutę”. O tada jau nebeliko kliūčių paskolai gauti.
Paskutinė jos išmoka pasiekė tada, kai Registrų centre buvo įregistruota baigta statyba.
Dėl neplanuotų išlaidų
Imantis statybų būtina pagalvoti apie neplanuotas išlaidas.
Pavyzdžiui, buvau paskaičiavusi, kad nuotėkų valymo įrenginiui pakaks 1400 eurų. Tačiau realiai tai tėra vien tik įrenginio kaina.
Arteziniam vandens gręžiniui įrengti apklausos būdu buvau pasirinkusi bendrovę “Gelmita”. Nutariau, kad bus paprasčiau, jei kartu ji įrengs ir nuotėkų valymo sistemą. O ši įmonė dirba su konkrečiu nuotėkų valymo įrangos gamintoju – “Švaiste”.
Taigi kartu su projektavimo darbais, toponuotrauka bei kitais dokumentais individuali vandentvarkos sistema kainavo apie 7 tūkst. eurų, iš jų 3 tūkst. eurų - nuotėkų valymo įrengimas.
Atlikus vandens sudėties tyrimą paaiškėjo, kad jame per daug geležies, o ji bjauroja buitinę techniką. Todėl teko pasirūpinti ir geležies filtrais, o tai – dar 700 eurų.
Tačiau namų statytojams sodininkų bendrijose yra ir palankesnių situacijų – galingesnių artezinių gręžinių sodininkų bendrijose, kuriais naudojasi 10-15 vartotojų. Jie moka tik prisijungimo mokestį, o vėliau – už elektrą, sunaudojamą siurblio.
Taigi neplanuotos išlaidos statantis individualų būstą yra realybė. O ji, anot meistrų, gali sudaryti apie 15-20 proc. visos statybų kainos.
