„Nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę“, – tokio nurodymo sulaukę iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) Vilniaus departamento Architektų gatvės daugiabučio gyventojai iš pradžių nesuprato – juoktis ar verkti.
Juk iš valstybės išsinuomoję sklypą ir jį apsitvėrę tvora gyventojai tikėjosi, kad gyvens ramiau, patys tvarkysis kieme, pagaliau pasijus esą jo šeimininkai.
Plastikiniai langai nekliūva
Tačiau pasirodo, kad VTPSI nejuokavo – tvorai nugriauti terminas išseko prieš kelias dienas ir jis tik vieną kartą buvo pratęstas trims mėnesiams. Daugiau inspektoriai nenuolaidžiaus.
Mat visi Lazdynai – didelė nekilnojamoji kultūros vertybė, be to, tverdami tvorą daugiabučio gyventojai nepaprašė kaimynų leidimo.
Be to, visi Lazdynai tebėra įtraukti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, tad prieš remontuodami butą gyventojai turėtų parengti projektą ir derinti jį su paveldosaugininkais, prašyti leidimų.
O apie plastikinius langus nė kalbos negalėtų būti. Gerai, kad paveldo saugotojai supranta, koks tai absurdas, ir nė vieno Lazdynų gyventojo nenubaudė. Bet tvora užkliuvo. Ir tokių absurdų Vilniuje yra ne vienas.
Tikrintojai surašė aktą
VTPSI atstovė Toma Kaveckienė tvirtino, kad inspektoriai patikrinimą pradėjo gavę keturis skundus dėl galimai savavališkai statomos tvoros aplink Architektų gatvės 212-ąjį namą.
Mojuodami statybos techniniu reglamentu tikrintojai pareiškė, kad tvora pastatyta savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento. Tad 493-iajai daugiabučio savininkų bendrijai (DNSB) surašė savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą iki kovo 22-osios nugriauti tvorą ir sutvarkyti statybvietę.
Vis dėlto bendrijai pavyko išprašyti tvoros griovimo terminą pratęsti iki birželio 20-osios.
493-iosios DNSB pirmininkas Ričardas Kudžma sakė kol kas norintis ramiai pavalgyti, tik po to įvertins nuostolius, kuriuos patirs bendrija, kai netrukus teks tą tvorą nugriauti.
Skunde piktinosi ženklu
Iš tiesų nėra mieste daug senų daugiabučių, kurių gyventojai griebtųsi iniciatyvos apsitverti savo kiemą.
Tačiau darbus pradėję praėjusį rudenį Architektų gatvės 212-ojo namo gyventojai susidūrė su priešiškumu, nes per jų kiemą yra įvažiavimas į darželį-mokyklą „Svaja“.
Tad pirmiausia užkliuvo kartu su tvora atsiradęs ženklas, kad kiemas yra privati valda ir pašaliniams eismas draudžiamas. Tirti skundą ėmęsi savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai nustatė, kad sklype yra nustatytas kelio servitutas, todėl namo gyventojai privalo leisti darželį-mokyklą aptarnaujančiam transportui naudotis 580 kvadratinių metrų žemės sklypo dalimi.
Pareigūnai paaiškino, kad į aptarnaujančio transporto sąvoką tėvų, atvežančių vaikus į ugdymo įstaigą, automobiliai nepakliūva. Tad lentelėje prie įvažiavimo į kiemą tekstas buvo pakeistas. Dabar nurodoma, kad įvažiuoti gali tik bendrijos nariai ir ugdymo įstaigą aptarnaujantis transportas.
Sklypą išsinuomojo ilgam
Gyventojams tvoros prireikė būtent dėl automobilių, atvežančių vaikus į darželį-mokyklą.
Kažkas suskaičiavo, kad rytais per valandą mokyklos link ir atgal nuvažiuoja maždaug šimtas transporto priemonių.
Tas pat kartojasi ir po pietų. Beje, tėvai, atvežantys vaikus į darželį automobiliais, gali vykti pro prekybos centrą „Iki“.
Taip pat galima automobilius palikti Architektų gatvėje ir vaikus į darželį nuvesti pėsčiomis. Juk tai netoli.
Tačiau vaikų tėvai ir Architektų gatvės 212-ojo namo kaimynai permainas vertino neigiamai: „Aptvertas šaligatvis, nebėra tako į darželį-mokyklą „Svaja“, vežantiems į jį vaikus tėvams gyventojai grasina, kad iškvies policiją, nes tai privati valda.“
Vis dėlto savivaldybė daugiabučio gyventojams priekaištų dėl sklypo naudojimo neturėjo.
Nacionalinė žemės tarnyba suformavo žemės sklypą, jis yra įregistruotas Registrų centre, tad žemės nuomos klausimai išspręsti daugiau nei prieš dešimt metų.
Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojas Arūnas Visockas aiškino, kad jei tvora yra ne aukštesnė kaip 1,8 metro, jai leidimo ir suderinimų nereikia.
Net Rusijoje taip nėra
VTPSI atstovai manė kitaip – išsitraukę 1993 metų dokumentą jie aiškino, kad dar nuo tų laikų visi Lazdynai įtraukti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą. Dėl to architektai jau seniai karčiai juokauja – taip Lazdynai saugomi nuo naujų statybų. Pasirodo, tai tiesa. Čia net tvorą draudžiama tverti.
„Vakarų šalys dar tik svarsto, ar reikia taip saugoti praėjusio amžiaus antrosios pusės statinius. Rusijoje stalininė architektūra iki šiol nesaugoma.
Todėl keista, kad mes į registrą įtraukėme septintajame ar netgi devintajame dešimtmetyje statytus pastatus.
Jie turi sulaukti bent penkiasdešimties metų, o tada pelnyti apsaugą“, – svarstė architektas Liutauras Nekrošius.
Jo nuomone, Lazdynuose būtina išsaugoti tai, kas vertinga. Bet tuo pat metu rajonas turi atitikti šiandienos poreikius ir reikalavimus.
„Tai ne muziejus. Čia gyvena žmonės. Jeigu Lazdynus paliksime tokius, kokie yra, po 10–20 metų šis rajonas visiškai ištuštės“, – prognozavo L.Nekrošius.
Per 40 metų Lazdynuose sukurta vienintelė viešoji erdvė – Eugenijos Šimkūnaitės skveras. Nyksta visuomeniniai pastatai, rekonstruojami tik pavieniai, o naujos statybos stichiškos.
Architekto manymu, gyvybės rajonui įpūstų atnaujintos viešosios erdvės ir transporto sistemos, visuomeniniai centrai.
„Tada ir gyventojai susizgribtų tvarkyti savo daugiabučius“, – įsitikinęs L.Nekrošius.
Komisijai tai – niekai
Paveldosaugininkai jau prieš penkerius metus buvo raginami atsisakyti Lazdynų apsaugos rūpesčių.
Savivaldybės Nekilnojamojo turto paveldo vertinimo komisija sprendė, ar palikti Lazdynų, studentų miestelio Saulėtekio alėjoje, Žirmūnų ir Vilniaus centrinės universalinės parduotuvės teisinę apsaugą.
Dėl Žirmūnų ir universalinės parduotuvės sutarta greitai. Tai ne architektūros vertybė ir teisinė šių teritorijų bei statinių apsauga panaikinta.
O štai studentų miestelio Saulėtekio alėjoje 9-ojo ir 11-ojo pastatų bei Vladimiro Lenino premija sovietmečiu apdovanoto Lazdynų rajono apsaugos statusas išliko.
Buvo kreiptasi į Kultūros paveldo departamentą (KPD), prašoma, kad paveldo sargai sudarytų komisiją ir nustatytų, kas yra vertingo Saulėtekyje ir Lazdynuose, kokios turėtų būti saugomos teritorijos ribos, ar iš viso ten yra ką saugoti.
Ir ką gi? Paveldosaugininkai suraitė vertingųjų savybių sąrašą, beje, netrumpą. Tiesa, tokį pat raštą apie Saulėtekio alėją patingėjo surašyti. Todėl panašu, kad šio absurdo jie nė neketina panaikinti.
Jau tada KPD Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas Vitas Karčiauskas aiškino, kad tai turėtų nuspręsti vertinimo komisija, bet artimiausiu metu vargu ar ji bus sušaukta būtent dėl sovietinių rajonų.
„Mes turime rūpintis tūkstančių objektų apsauga sostinės Senamiestyje ir Naujamiestyje“, – dėstė Vilniaus paveldosaugininkų vadas.
Ir per penkerius metus jie nerado laiko išbraukti Lazdynų iš sąrašo.
Projektai kelia įtarimą
Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius įsitikinęs, kad nelikus suvaržymų Lazdynai galėtų tapti patrauklūs ir statybų bendrovėms.
Čia neblogai išplėtota socialinė infrastruktūra, šalia vakarinis aplinkkelis, priartinantis Lazdynų rajoną prie kitų miesto dalių.
„Tačiau sunkumų yra dėl konservatyvios rajono bendruomenės. Lazdynuose ir Karoliniškėse gyvena daug vyresnio amžiaus žmonių, kurie priešinasi naujoms statyboms“, – kalbėjo M.Statulevičius.
Iš tiesų Lazdynų gyventojai labiausiai priešinosi šiukšlių deginimo gamyklos statyboms, jiems atrodė įtartinas kiekvienas projektas aplinkiniuose rajonuose.
Nebeužsuka girtuokliai
O Architektų gatvės 212-ojo namo gyventojai jau buvo spėję pajusti tvoros naudą.
„Šalia prekybos centras, todėl girtuokliai į mūsų kiemą užsukdavo dažnai.
Dabar nedrįsta lipti per tvorą. Ir šiaip nežinia ko ieškančių pašalinių nebėra“, – džiaugėsi Architektų gatvės 212-ajame name gyvenanti Elvyra.
Jos kaimynas Janas prisipažino, kad iš pradžių apie tvorą galvojęs skeptiškai.
Tačiau dabar jis pastebi tą patį: girtuokliai nebedrįsta užsukti į kiemą išgerti pigaus vyno butelio, dingo šlapimo kvapas.
Vertingosios savybės – gatvės ir net takai
Kuo vertingi Lazdynai, kad visas rajonas patenka į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą?
Pasirodo, vertinama Lazdynų laisvo plano struktūra, sudaryta iš žiedinio plano dalies dešiniajame Neries krante.
Svarbi ir žiedinio plano struktūra su pagrindinėmis Architektų, Erfurto, Žėručio gatvėmis, pagrindinės susisiekimo su miesto centru magistralės Laisvės prospekto atkarpa, skirianti Lazdynus į dvi dalis, pėsčiųjų takai, viadukai.
Kaip vertingosios savybės nurodomos ir gatvės, aikštės, įvažiavimo takai Lazdynuose, net kvartalus ir pušynų masyvus kertantys takai su laiptais.
Saugotinas ir Lazdynų reljefas, tūrinės erdvinės struktūros sandara, užstatymo tipai.
Paveldo specialistai teigė, kad Lazdynai – vienas pirmųjų modernių Vilniaus rajonų, kuriame juntama pavyzdinių Suomijos, Švedijos ar Prancūzijos miestų šiuolaikiškų kvartalų įtaka. 1967 metais Lazdynuose pradėti statyti 5 ir 9 aukštų namai, 1969 metais pastatyti pirmieji dvylikos aukštų namai.
Ilgai derintas ir kritikuotas dėl novatoriškų sprendimų Lazdynų rajono projektas galiausiai 1974 metais buvo apdovanotas Lenino premija.
