Apsukrieji nesnaudžia, perka būstus ir išnuomoja. Kai kurie net ima paskolą būstui, jį įrengia ir išnuomoja. Yra ir tokių pirkėjų, kurie platina skelbimus, kad pirktų ir išnuomotą būstą. Apie tai pasakoja „Lietuvos ryto“ televizijos reporteriai Kristina Ragauskienė ir Arturas Paknys.
Susidomi vos pamatę skelbimą
Kone keturiasdešimties metų senumo daugiabutyje, vieno kambario bute netrukus apsigyvens nuomininkai. Raktai jau – jų rankose. Mat šis vakarinėje Panevėžio miesto dalyje antrame daugiabučio aukšte esantis būstas susidomėjimo sulaukė vos pasirodžius skelbimui apie jo nuomą.
Jame buvo rašoma, kad butas – labai šiltas, antrasis aukštas – patogus gyventi, nes nereikia aukštai laipioti.
Šeimininkai beveik 34 kvadratinių metrų butą pirko specialiai tam, kad galėtų jį išnuomoti. Per mėnesį už jį prašo pusantro šimto eurų.
„Tai – investicinis butas. Kadangi jo šeimininkai patys turi kur gyventi, šis būstas jiems yra papildomas pajamų šaltinis“, – sakė nekilnojamojo turto agentūros „Remax“ atstovė Kristina Pranckėtytė.
O štai čia dviejų kambarių pilnai įrengto, 60 kv. metrų buto, esančio Panevėžio centre, nuoma per mėnesį kainuoja 450 eurų. Be to, nuomininkams juk reikia sumokėti ir komunalinius mokesčius.
Pasak „Remax“ vadovo Vaido Šukio, taip būsto savininkai gauna vadinamųjų pasyviųjų pajamų. 450 eurų už buto nuomą – tai jau minimali alga.
Nuomos kainos – aukštumose
Taigi būsto nuomos kainos Panevėžyje kyla nuo 150 iki 700 eurų.
Ilgai tuščias neužbuvo ir šio miesto centre esančiame daugiabutyje nuomojamas 3 kambarių butas. Už jo nuomą per mėnesį prašoma 700 eurų.
„Už tuos pinigus nuomininkai gaus viską, ko reikia gyvenant būste, pradedant buitine technika, baldais, patalyne, baigiant stalo įrankiais.
Dažniausiai tokio būsto nuomininkai būna verslininkai ar tokie žmonės, kuriuos įmonės atsiunčia padirbti į Panevėžį ir kurie turi nuomai finansų“, – sakė nekilnojamojo turto agentūros „Capital“ tarpininkė Rasa Timinskaitė.
Kitoje tos pačios gatvės pusėje yra išnuomojamas butas už 400 eurų. Jame taip pat netrukus įsikurs nuomininkai.
Pasak R.Timinskaitės, stebina tai, kad dabar, kai nuomos bei pardavimo kainos yra smarkiai pakilusios, vis tiek atsiranda ir nuomininkų, ir pirkėjų.
Pavyzdžiui, miegamajame Panevėžio rajone sunku būtų rasti nuomai 1 kambario butą pigiau nei už 150 eurų.
Populiariausių – 2 kambarių butų – nuomos kaina svyruoja apie 200 – 300 eurų.
Panašiai už tiek pat 2 kambarių butą galima išsinuomoti ir sostinės kuriame nors miegamajame rajone. Tačiau Vilniuje nupirkti panašų butą kaip Panevėžyje kainuoja 2 – 3 kartus brangiau.
Vilniuje – didesnė pasiūla
Pasak nekilnojamojo turto agentūros „Ober Haus“ Panevėžio skyriaus vadovo Romualdo Paulausko, Vilniaus butų nuomos rinka yra daug didesnė – juk ir miestas didesnis, o gyvenamieji rajonai – skirtingi.
„Tarkim, niekada Panevėžio centro būsto kainos nepasivys kainų Vilniaus Senamiestyje, kuriame yra išskirtiniai prabangūs ir tikrai brangūs butai.
Tačiau gyvenamuosiuose sostinės rajonuose kainos gali būt tokios pat kaip ir Panevėžyje“, – sakė R.Paulauskas.
Kainos vis dar kyla
Pasak nekilnojamojo turto tarpininkų, nesunku suskaičiuoti, kad per kelerius metus būsto nuomos Panevėžyje kaina šoktelėjo mažiausiai kelis kartus. Kiek buvo prašoma litais, tiek pat dabar — eurais. Daugėja imančių paskolas ir perkančių butus specialiai nuomai.
Anot V.Šukio, nuomos kainos pastaruoju metu kilo daug greičiau nei pardavimo kainos, dėl to ir atsirado daugiau norinčių išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tai tapo normalia investicine grąža, kokią anksčiau galėjo pasiūlyti tik sostinė.
Perka apgyvendintus butus
Pasak V.Šukio, pirkėjai būstą gali nupirkti net per parą. Jie nebijo pirkti net išnuomotų butų, kuriuose gyvena žmonės. Kartais net pasitaiko, kad sumoka brangiau, jei butas išnuomotas. Nes tada nebereikia ieškoti nuomininkų, ir įsigytas būstas iš karto garantuoja įplaukas už nuomą.
Pagrindinė priežastis, kodėl Panevėžyje brangi nuoma – nėra daug nuomojamų butų, o naujų daugiabučių nestatoma.
Specialistų teigimu, dažniausiai būstą nuomojasi negalintys gauti paskolos ir jį įsigyti žmonės. Kita grupė nuomininkų – tai laikinai atvykę į miestą padirbėti, trečia – tai jauni žmonės, kurie dar nenusprendė, kuriame mieste kurs ateitį.
Kainas augina pasiūlos stygius
Jūratė Cvilkienė,
„Swedbank“ finansų instituto vadovė
„Vertinant iš ekonominės pusės, tai labai paprasta: jeigu trūksta būsto, tai jo kaina ir kyla.
Jeigu Vilniuje, Kaune arba Klaipėdoje būsto nuomos istorija yra gana sena, nes šiuose miestuose studentai jau yra įpratę nuomotis būstą, tai regionuose – Šiauliuose ar Panevėžyje – būsto nuoma ilga laiką neturėjo paklausos. Tikėtina, kad tai yra geras ženklas, tačiau, kalbant apie finansus, reikia labai gerai pagalvoti. Nes nuoma, palyginant su visais kitais pasirinkimais, yra vienas brangiausių būdų gyventi.
Jeigu tos nuomos kainos yra neadekvačios gaunamoms pajamoms, o provincijoje žmonės labai dažnai dirba už minimalų atlyginimą, tuomet toms šeimoms gana sunku gyventi. Nes joms nelieka laisvų lėšų, ir tai tikrai neskatina ekonomikos. Visas pajamas jiems tenka išleisti nuomai, būtinosioms išlaidoms, mokesčiams, maistui bei transportui.“
