Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė majorė Miglė Kasnauskaitė pranešė, kad nuo praėjusių metų gruodžio iki šių metų vasario vidurio Kaune daugiabučiuose ir individualiuose namuose kilo 173 gaisrai. Didesnė dalis jų – privačiuose namuose. Gaisruose žuvo 5 žmonės, dar 5 patyrė įvairias traumas.
Pasak specialistės, gaisrų padaugėja, kai lauke ima spausti šaltis ir gyventojai intensyviau šildo savo namus. Mediniai namai įsiliepsnoja greičiau, todėl ir nuostoliai paprastai būna didesni.
Gryžuvos gatvėje gaisras kilo nuo name įrengto katilo. Raudondvario plente – nuo veikiančio elektrinio šildytuvo.
„Žmonės, besišildantys namus kietuoju kuru, malkas neretai laiko lauke. Norėdami, kad jos išdžiūtų, atsineša į namus, sukrauna prie katilų, krosnių ar ant jų. Taip pat greta karštų įrenginių palieka ir plastikinius kibirus pelenams. Dėl šių dalykų kyla didelė gaisrų tikimybė“, – pasakojo pareigūnė.
Neretai gaisrai kyla ir dėl to, kad gyventojai nevalo savo krosnių ir katilų dūmtraukių.
„Senuose namuose tarp pastato perdangų būdavo pilamos pjuvenos, spaliai. Šios medžiagos buvo pigios, bet degios. Tokius namus paveldėję žmonės paprastai namuose pasidaro kosmetinius remontus, atnaujina interjerą, tačiau nesigilina, kas dedasi po perdangomis“, – pasakojo M.Kasnauskaitė.
Ilgainiui tarp perdangų atsiranda įtrūkių, plyšių. Jei dūmtraukiai dar ir nevalomi, dūmai ieško kur prasibrauti ir, kai namas intensyviai šildomas, gali kilti gaisras.
„Net jei name ir yra priešgaisrinė signalizacija, ji ne visada gali padėti. Pavyzdžiui, jei jutikliai įrengti ant pirmojo aukšto kambario lubų, o dūmai ima pirmiausia rūkti namo palėpėje, jutikliai į aukščiau besiveržiančius dūmus sureaguoja ne iš karto“, – aiškino M.Kasnauskaitė.
Brokas prišaukia nelaimes
Taupydami ar priešgaisrinės saugos taisyklių neišmanydami kauniečiai padaro nemažai klaidų, kurios gali kainuoti brangiai.
„Taisyklės, kaip reikia įsirengti krosnis ar židinius, yra. Tačiau ar jie tikrai įrengti tinkamai, niekas netikrina. Kartais pasamdyti meistrai darbus atlieka nekokybiškai. Jei kas nors atlikta blogai, brokas paprastai išryškėja po 10–15 metų, kai kyla gaisrai“, – pasakojo M.Kasnauskaitė.
Ugniagesiai sako pastebėję, jog pradėjus aiškintis gaisrų priežastis atskleidžiama, kad žmonės samdė tuos pačius meistrus, apie juos sužino vienas iš kito.
Tačiau jei nuo darbų atlikimo yra praėję 10 metų, net ir suradus brokdarius jų patraukti atsakomybėn nebegalima, nes yra suėjęs senaties terminas.
Kiti gyventojai klaidų daro net suvokdami, kad namai gali sudegti.
„Buvo atvejis, kai žmogui atrodė negražu virš stogo išvestas apvalus metalinis dūmtraukis. Jis jį apkalė kvadratiniu mediniu karkasu. Šis, žinoma, kartą užsidegė ir namas nukentėjo“, – pasakojo specialistė.
Neretai problemų kyla dėl to, kad name gyvena keli savininkai. Pavyzdžiui, vienu atveju pirmame aukšte gyvenantys žmonės įsirengė židinį su apvaliu dūmtraukiu, o antrojo aukšto gyventojai pasirinko kvadratinės formos dūmtraukį.
„Tarp aukštų perdangų sujungimas buvo padarytas prastai ir tai taip pat sukėlė gaisrą“, – įvykį prisiminė M.Kasnauskaitė.
Pamėgo elektrines antklodes
Paprastai senuose namuose yra ir sena elektros instaliacija.
„Pakeisti visą instaliaciją brangu, todėl gyventojai sujunginėdami senus nutrūkusius laidus juos tarpusavyje susuka, o tai pavojinga,“ – įspėjo M.Kasnauskaitė.
Daugumoje senų namų vis dar yra senų kamštinių elektros saugiklių. Jie atgyvenę, ir jei elektros instaliacijoje atsiranda gedimas, taip pat gali kilti gaisras.
Gaisrus sukelia ir savadarbiai elektriniai šildytuvai ar seni šildytuvai su nesaugiais laidais.
„Žiemą žmonės mėgsta naudoti elektrines šildomąsias antklodes bei pagalves. Ant jų dar užkloja paklodę. Nuo trinties elektrinių antklodžių ar pagalvių izoliacija nusitrina, pradyla. Jei tokios elektrinės antklodės veikia valandų valandas, taip pat gali kilti gaisras“, – sakė M.Kasnauskaitė.
