Gali gyventi
Ant prie statybvietės stovinčio namo sienos gyventojai iškėlė raudoną plakatą „Skyla sienos! Gelbėkit!!!”.
Pagalbos prisišaukė: savivaldybės Būsto administravimo skyrius patikrino daugiabučių gyvenamųjų Gedimino pr. 46 ir 48 būklę. Patikrinime dalyvavo „Eikos“, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovas, pastatų Gedimino pr. 46 ir 48 techninis prižiūrėtojas UAB „Servico“ bei gyventojų atstovai.
„Minėti pastatai yra 1940 metų statybos, todėl matyti, kad kai kurie pastato sienų įtrūkimai seni ir atsiradę ne dėl šalia vykdomų statybų. Yra ir nežymių įtrūkimų, kurie, gali būti, atsirado neseniai. Jų atsiradimo priežastį turi nustatyti ekspertai. Apžiūros metu buvo užfiksuota, kad pastatų būklė pavojaus gyventojams nekelia”, – kalbėjo Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio vedėjas Tauras Varenbergas.
Jis pridūrė, kad patikrinimo metu teisės aktų pažeidimų nenustatyta, statybos darbai vykdomi pagal suderintų projektų sprendinius.
„Eika“ nurodė, kad prieš pradėdami darbus Dainavos g. 3 ir Dainavos g. 5 sklypuose jie įvertino gretimų pastatų būklę. Tačiau, kadangi tai – privati nuosavybė, duomenų viešinti negalėjo.
Statybose taip jau būna
Kaip portalui lrytas.lt sakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto verslo vadybos fakulteto profesorius Sigitas Mitkus, jei pastatas kyla greta kito, natūralu, kad sienos ima skilinėti.
„Statybose taip jau būna. Pavyzdžiui, techniniai reikalavimai išlaikyti, viskas daroma teisėtai, tačiau vibracijų nepavyksta išvengti. Arba pasikasama po pamatais – to nereikėtų suprasti tiesiogiai. Sakoma, jog pasikasė po pamatais, jei iškasama gilesnė duobė nei greta stovinčio namai pamatai. Tokiu atveju gali būti, kad atsiras įtrūkių ir pamatai sės“, – aiškino profesorius.
Todėl nė vienas statytojas negali būti tikras, kad, pradėjus darbus, jokio poveikio gretimiems pastatams nebus. Tačiau minimizuoti riziką – gali. Pavyzdžiui, jų valioje pasirinkti kitokią techniką.
Tačiau sienos skilti gali ne tik Senamiestyje. Nors tam tikra prasme ši zona – padidintos rizikos. S.Mitkus žino pavyzdžių, kai Gedimino pr. senas namas stovėjo ant pamatų, kurie į žemę buvo įkasti vos keliasdešimt centimetrų.
„Anksčiau nedarydavo tvirtų pamatų, – aiškino profesorius. – O ir sienos jau senos. Gali būti, kad tiek ir tetrūksta, kad jos įtrūktų“.
Ne stato, o rekonstruoja
„Eikos“ atstovė Jorūnė Juodžbalytė pabrėžė, kad šiuo atveju, kaip kad nurodo reglamentas, prieš pradėdamas darbus statytojas su antstoliais aplinkiniuose namuose fiksavo būstų ir namo būklę.
Įprasta, kad, prasidėjus statyboms, esant nusiskundimams statytojo atstovai apsilanko vietoje, užfiksuoja galimus pakitimus, su būsto savininku aptaria, kaip bus stebimi pakitimai: gali būti klijuojamas specialus popierius, kartkartėmis fotografuojama, idealu, jei prie trūkio pridedama liniuotė.
Prireikus pasitelkiami ekspertai, kurie vertina visą surinktą medžiagą ir pateikia išvadas, kiek kaimyninės statybos galėjo turėti įtakos atsiradusiems pakitimams.
„Esant teigiamoms išvadoms pakitimai šalinami statytojo lėšomis“, – komentavo J.Juodžbalytė.
Ji aiškino, kad šiuo metu šalia esančių pastatų administratorius būstuose, kurių savininkai pastebėjo pakitimus galimai atsiradusius dėl šalia vykstančių statybų ir apie tai pranešė, yra sudėjęs gipso žyminius ir stebi situaciją, kad ji būtų įvertinta objektyviai.
„Eikos“ atstovė atmetė ir gyventojų priekaištus dėl per arti, pažeidžiant nurodymą išlaikyti 3 metrų atstumą tarp namų, kylančius statinius.
Pasak J.Juodžbalytės, kadangi žemės sklype pastatai anksčiau jau buvo, numatytas būtent jų rekonstravimas. O rekonstruojamiems pastatams netaikoma 3 metrų atitraukimo taisyklė, jei nėra aukštinama rekonstruojamo pastato besiribojanti dalis.
Kaip Niujorke, taip ir pas mus
„Kadangi pastaruoju metu daugėja projektų tokiose teritorijose kaip Senamiestis, kur teritorijos – tankiai apgyvendintos, stovi namai, kuriuose daugybę metų niekas nevyko, o dabar prasidėjo plėtra, natūralu, jog šiam klausimui skiriamas padidintas dėmesys“, – lrytas.lt sakė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.
NT vystytojams dažnai tenka susidurti, kai kaimynai nepasitenkinimą reiškia dėl triukšmo, pasikeitusios aplinkos, kai sumažėja saulės šviesos, kai vietoje, kur stovėdavo jų automobiliai, dabar vyksta statybos.
„Tačiau taip statomi namai Niujorke, taip statomi ir pas mus“, – sakė LNTPA vadovas.
Jo teigimu, paprastai NT vystytojai dar prieš pradėdami darbus susitinka su aplinkinėmis bendruomenėmis ir išaiškina, kokie darbai ir kiek truks, paprašo leisti įvertinti ir užfiksuoti patalpų būklę, kad, kilus nesutarimams, būtų įrodymų.
„Labai tikėtina, kad daugiau nei dvidešimt metų rinkoje veikianti „Eika“ padarė tiek, kiek galėjo, ir dar daugiau. Be to, reikia turėti omenyje, kad greta namo, kurio sienos trūkinėja, eina Gedimino prospektas – eismo gatvė. Todėl tikėtina, kad per laiką trūkiai atsirado nuo transporto vibracijų“, – svarstė M.Statulevičius.
