Pastatai siaubūnai – nuo vaizdų ir istorijų pašiurpsta oda

Šį apleistą pastatą tikriausiai žino kas antras rusas. Neprižiūrima ligoninė stovi 2,4 ha teritorijoje. Paties pastato plotas – 100 tūkst. kv. metrų.

Ligoninę pradėjo statyti dar 1980 metais. Tam nusausino aplink buvusias pelkes, o nedidelį upelį, tekantį pro pat statinį, pakišo po žeme – dabar jis teka vamzdžiu. Būtent dėl nesėkmingos melioracijos 1985-aisiais ir buvo sustabdytos ligoninės statybos: konstrukcijas paplovė vanduo, todėl jos ėmė griūti.

Po kelių mėginimų pastatą reanimuoti, 1992 m. jį nuspręsta visiškai įšaldyti.

Apleistos ligoninės teritorijoje buvo įvykdytos kelios žmogžudystės, būta ir savižudžių. Ši vieta kaip medus traukia nuotykių ieškančius paauglius. Vis dėlto kelis sykius mėginus objektą parduoti, miesto valdžia apsisprendė jį nugriauti. Jau šiais metais ligoninės neturėtų likti nė žymės, o 2020-aisiais vietoj jos numatyta pastatyti naują mikrorajoną, į kurį persikels Maskvos renovacijos programoje dalyvaujantys žmonės.

Sankt Peterburgo centre stovi prabangus, visiškai įrengtas ir turtingai apstatytas viešbutis, kuris nedirbo nė vienos dienos, rašo realty.mail.ru.

„Šiaurės karūnos“ vardu pavadinto viešbučio statybos pradėtos 1988 metais. Manyta, kad 1995 m. šis penkių žvaigždučių viešbutis pradės veikti. Tačiau baigtas statyti pastatas, kuriame ir sumontuoti liftai, ir baigta visa apdaila, kelis sykius pakeitė šeimininkus, o veiklos taip ir nepradėjo.

Patekti į „Šiaurės karūną“ nėra paprasta – ją vis dar saugo apsaugininkai. Vis dėlto kalbama, jog netrukus saugoti nebebus ko, nes pastatą ruošiamasi išardyti, o jo vietoje pastatyti prabangų gyvenamąjį kompleksą.

Ant Achuno kalno Sočyje 1937 m. pastatė restoraną. Tiems laikams lengvas, grakštus pastatas su balto akmens kolonomis buvo nebūdingas. Rodėsi, tūkstančio kvadratinių metrų ploto pastatas 700 m virš jūros lygio aukštyje, iš kur atsiveria puikūs vaizdai, taps įžymybe.

Taip ir atsitiko, tik kiek kita prasme nei tikėtasi.

Restoranas veikė vos vieną sezoną. Kalbama, kad čia kilo gaisras, per kurį žuvo žmonių. Kiti teigė, kad atidaryti įstaigos nepavyko dėl gausybės sanitarinių pažeidimų.

Po daugybės metų vaikščiojant tarp apleisto pastato kolonų apima keistas jausmas. Vietiniai kalba, jog čia pasirodo gaisre žuvusiųjų vaiduokliai ir nuotaka, kuri netoli nuo šios vietos 2000-aisiais žuvo su visa palyda.

Vis dėlto sklypą, ant kurio stovi restoranas, siūloma pirkti.

Kazanės širdyje stovi didingas pasažas. Kai jį statė 1880-1883 m. pirklio Aleksandrovo užsakymu, statinys išsiskyrė iš tuometės architektūros stiklinėmis lubomis, apšvietimu elektra (tam iš Vokietijos atgabentas generatorius), liftais, įspūdingu laikrodžiu kampiniame bokšte.

Dabar šis pastatas jau daugiau nei 20 metų uždarytas, čia nevyksta jokia veikla. Jo būklė avarinė – po pamatais smenga gruntas, o pasažas traukia paskui. Tačiau paskalas mėgstančių miestiečių toks paaiškinimas netenkina. Jie pasakoja, kad čia vaidenasi per name kilusį gaisrą žuvusi moteris, kuri nieko kito į pasažą neįsileidžia.

Oficialiai šis statinys vadinamas Subotinų-Šychobalovų namu – pavardėmis tų šeimų, kurioms namas priklausė iki jis tapo Samaros gubernatorių rezidencija. Daugeliui šis statinys – gražiausias visoje senojoje Samaroje. Neorenesanso stiliumi 1878-1881 m. pastatytas ištaigingi plytų rūmai daro stiprų įspūdį.

Tačiau ir apie šį statinį sklando nelinksmų istorijų. Pasakojama, kad namą pastačiusi pirklių Subotinų šeima kone bankrutavo, todėl buvo priversta rūmus parduoti praėjus vos trejiems metams nuo to laiko, kai jis iškilo. O čia gyvenusį gubernatorių Bloką sudraskė sprogmuo.

Šiandien namas stovi pramoninėje zonoje, Samaros elektromechaninės gamyklos teritorijoje, todėl į jį patekti neįmanoma. Vis dėlto pastaraisiais metais pakalbama, jog gubernatorių rezidenciją restauruos.

Krasnodare yra pastatas, kuriame telpa pačios šiurpiausios Steveno Kingo ir Alfredo Hitchcocko fantazijos. Mažai kas gali būti baisiau nei pasauliui mirę žaislai apleistose tuščiose salėse.

Šiame mieste žaislų fabriką pastatė 1959 metais. Sovietmečiu čia gamino lėles, minkštus žaislus. Praėjusio amžiaus dešimtasis dešimtmetis padarė savo – fabrikas neišgyveno.

Įėjimas į fabriką uždarytas. Teritorijoje mėtosi sulaužyti žaislai, gulintys tarp dulkių ir tinklo gabalų.

1983 m. Jekaterinburge pradėjo statyti televizijos bokštą. Buvo numatyta, kad jis bus 331 m aukščio, o jo viršutiniuose aukštuose turėjo atsirasti restoranas. Ambicingo projekto statybos gana sėkmingai vyko iki 1989-ųjų. Tačiau griuvus Tarybų Sąjungai jau1991 m. tapo akivaizdu, kad pinigų statyboms baigti neatsiras. Tais metais jos ir buvo įšaldytos. Tačiau bokštas traukia ekstremalus.

Bokštą šiemet ketinama demontuoti.

Tai – vienintelis objektas šiame sąraše, kuris šiandien ne uždarytas, o veikia. Michailovo pilis – imperatoriaus Pavelo I rezidencija. Jis šią tvirtovę pasistatė, kad galėtų jaustis saugus nuo sąmokslininkų, kurių labai bijojo. Tačiau imperatorius pilyje išgyveno vos 42 dienas: jo paties miegamajame jį nužudė dvariškis.

Šiandien statinyje įsikūręs Rusijos muziejaus filialas. Vis dėlto tai neapsaugo nuo gandų, kad kartkartėmis čia pasirodo nužudyto pilies šeimininko šmėkla, girdėti keisti garsai. Tačiau vaiduoklis – nepavojingas. Po žodžių: „Ramios nakties, Jūsų Didenybe“, pradingsta.

Užmiesčio sodyba kepėjui iš Maskvos Dmitrijui Filipovui buvo pastatyta 1804 metais. Grakštus eklektiškas pastatas, rodos, plevena virš miško, iš kitų išsiskirdamas savo grožiu ir, deja, tuo, kad jis – labai apleistas.

Vos kiek daugiau nei prieš šimtą metų čia virė gyvenimas. Ir dar koks! Pasakojama, kad šeimininkas čia, atokiai paskalų nešiotojų, apgyvendino meilužę čigonę Azą. Tačiau ji ėmė pavyduliauti kepėjo ir užėjus isteriškam pykčiui šoko nuo dvaro bokšto.