Dabartiniai Kalvarijų gatvės 20-ojo namo gyventojai, pasitelkę daugybę archyvinių duomenų surinkusį advokatą Andrių Chudenkovą, tvirtina, kad garsusis lietuvių kalbos puoselėtojas niekada čia negyveno.
Tačiau vienas teismas tokius teiginius atmetė, o kitas – palaikė. Teismų karuselė vėl užsisuks iš naujo.
Ginčą nagrinės iš naujo
Atrodė, jog praėjusiais metais bylą išnagrinėjęs ir nusprendęs, kad J.Jablonskis gyveno būtent Kalvarijų gatvės 20-ajame name, Vilniaus apygardos administracinis teismas galutinai šiame ginče padėjo tašką.
Tačiau prieš kelias dienas Vyriausiasis administracinis teismas į miltus sumalė šį sprendimą, pavadinęs jį nemotyvuotu ir neparemtu įrodymais.
Aukštesnysis teismas pareiškė, jog pirmosios instancijos teismo teisėjai nutartį pripažinti, kad J.Jablonskis yra gyvenęs Kalvarijų gatvės 20-ajame name, priėmė net neištyrę namo gyventojams atstovaujančio advokato pateiktų dokumentų.
Vyriausiasis administracinis teismas nutarė bylą vėl grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir nurodė ištirti advokato pateiktus įrodymus, o esant būtinybei paskirti kompleksinę ekspertizę.
Advokatas A.Chudenkovas dabar tikisi, kad bus atsižvelgta į jo kelių mėnesių darbą archyvuose po kruopelytę renkant informaciją apie anuos laikus.
Prašė neklastoti istorijos
Ginčas kilo po to, kai profesoriai Vytautas Landsbergis, Arnoldas Piročkinas, taip pat Rimutė Rimantienė ir Eglė Griciuvienė 2014 metų pabaigoje pateikė prašymą įamžinti J.Jablonskio gyvenimo vietą – Kalvarijų gatvės 20-ąjį namą.
Kaip įrodymą, kad būtent šiame name gyveno kalbininkas, jie pateikė 1906 metais jam šiuo adresu siųstus atvirlaiškius.
Tačiau tam paprieštaravo į Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžius atvykę namo gyventojai. Jie pareiškė, kad įamžinus šį pastatą bus suklastota istorija, nes kalbininkas ten negyveno.
Gyventojai sunerimo, kad namą paskelbus paveldu jame be paveldosaugininkų priežiūros nebebus galima atlikti net menkiausio remonto, ką jau kalbėti apie rimtesnę rekonstrukciją.
O jeigu ir gausi leidimą kokiems nors darbams, jie kainuos gerokai brangiau.
Gyventojai tvirtino, kad per tą laiką pasikeitė namų numeracija. Be to, tarybos nariams jie pateikė pastato, kuris tais laikais buvo pažymėtas 20-uoju numeriu, fasado nuotraukas. Šis fasadas buvo visiškai nepanašus į dabartinio Kalvarijų gatvės 20-ojo namo.
Priekaištavo gyventojams
Tarybos posėdžiuose dalyvavęs V.Landsbergis iš pradžių norėjo, kad būtų išsiaiškinta, kur iš tiesų gyveno J.Jablonskis.
„Gailiuosi, kad vaikystėje nepaprašiau tėvelio, kad jis paimtų mane už rankos ir parodytų tą namą“, – sakė V.Landsbergis, kurio giminaitis buvo garsus kalbininkas.
Tačiau jau per kitą posėdį kreipdamasis į namo gyventojus profesorius negalėjo nuslėpti susierzinimo: „Kas jūs tokie, jūs ką, prieš viešą interesą?“
Vertinimo taryba, nesiėnusi jokio išsamesnio tyrimo, pasitikėdama vien V.Landsbergio ir kitų iniciatorių liudijimu, paskelbė saugotinu Kalvarijų gatvės 20-ąjį namą, kuriame esą J.Jablonskis gyveno.
Po tokio sprendimo gyventojams atstovaujantis advokatas A.Chudenkovas ėmėsi darbo, kurį privalėjo atlikti Kultūros paveldo departamentui pavaldus Kultūros paveldo centras.
Ruošdamasis teismui jis lankėsi Vilniaus apskrities, Lietuvos istorijos ir Lietuvos centriniame valstybės archyvuose, bibliotekose kaupdamas informaciją apie Kalvarijų gatvės 20-ąjį ir aplinkinius namus.
Rėmėsi ir profesoriaus seneliu
„Iš surinktos medžiagos galima daryti patikimą išvadą – J.Jablonskio laikais Kalvarijų gatvės 20-uoju numeriu buvo pažymėti du vienos posesijos pastatai.
Tai – dabartinis Kalvarijų gatvės 18-asis namas ir už jo į posesijos gilumą stovėjęs pastatas, kurio vietoje šiuo metu įsikūręs Lietuvos teismo ekspertizės centras“, – sakė advokatas.
Kad J.Jablonskis galėjo gyventi Kalvarijų gatvės 18-ajame name, liudija ir V.Landsbergio senelio Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio atsiminimai apie J.Jablonskį, kuriuose rašoma, kad šeima buvo gavusi butą banko namuose Sergijaus (dabar Lvovo) gatvėje.
O Sergijaus (kaip ir dabar Lvovo) gatvė vinguriuoja pro namą, kuris šiuo metu pažymėtas Kalvarijų gatvės 18-uoju numeriu.
Tačiau visi šie per kelis mėnesius surinkti įrodymai Vilniaus apygardos administracinio teismo nesudomino. Teismas nusprendė, kad ieškovai nesurinko pakankamai įrodymų.
Įvertino nuveiktą darbą
Pateikęs skundą Vyriausiajam administraciniam teismui advokatas A.Chudenkovas jau nesiryžo elektroniniu būdu siųsti dokumentų – juos išspausdino spausdintuvu.
„Šio teismo posėdis vyko visai kitaip – teisėjai uždavinėjo klausimus, gilinosi į problemą.
Visai kitas lygis“, – sakė A.Chudenkovas.
Panaikinęs Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą apeliacinis teismas šį kartą netiesiogiai įvertino ir didžiulį darbą renkant įrodymus atlikusio A.Chudenkovo pastangas.
„Pažymėtina, kad pareiškėjai, be kita ko, pasirėmė informacija apie šiuo adresu esančio sklypo ir gretimų posesijų planus, šių posesijų ribų ir savininkų kaitą, sovietų nacionalizacijos metu surašytus nacionalizacijos ir inventorizacijos aktus, juose nurodytą namų numeraciją, tačiau pirmosios instancijos teismas šių įrodymų nevertino, dėl jų nepasisakė“, – teigiama teismo sprendime.
