„Matome, kad yra didėjantis mažųjų namų judėjimo konceptas, paskolos būstui įsigyti tampa norma, todėl norime pasiūlyti alternatyvą ar bent jau mažesnę finansinę naštą – suteikti vartotojui alternatyvų tradiciniam būstui. Be to, konkursas yra puiki galimybė užgimti įdomiems, išskirtiniams projektams, o taip pat paskata jėgas išbandyti jauniems architektams”, – apie tradiciškai organizuojamą konkursą sakė lietuvių bendrovės „Ryterna modul“ vadovas Andrius Orlovas.
Galima gyventi be komunikacinių tinklų
Konkurso dalyviams buvo keliami uždaviniai sukurti 25 kv. metrų ploto būstą iš modulinių konstrukcijų, kuris būtų pritaikytas gyventi dviems žmonėms dvi savaites neprisijungus prie jokių komunikacinių tinklų, išskyrus elektros. Taip pat sąlygose numatyta, kad jame būtų virtuvė, sanitarinė, miegamoji ir gyvenamoji zonos, būste būtų galima gyventi ištisus metus. Nedidelis namas suprojektuotas taip, kad jį būtų galima pagaminti iš medinių sienų su izoliacinėmis medžiagomis ir medine apkrova, modulio apatinė dalis – metalinė konstrukcija.
Architektų komisija pirmąją vietą konkurse skyrė projektui iš Irano, pavadinimu „Bangos namas“ (angl. Wave House), autorius Abdolrahmanas Kadkhodasalehi. Antrąją vietą laimėjo Stasas Kaptur ir Julia Kaptur su projektu „Tarii House“ iš Rusijos, o trečioji vieta iškeliavo į Indoneziją Williamui Saminui už projektą „TM 0301“.
Būstas pakabintas virš upelio ar šlaito
Pasak projektus vertinusios architektų komisijos, pirmosios vietos laimėtojų projektas pastebimas iš tolo vos tik pamačius. Toliau kyla jausmas, kad būtinai turi prieiti ir iš arti pamatyti. Specialistai pastebi, kad viskas čia apgalvota – šis būstas išsiskiria savo tūrine idėja, kuri pasižymi originalia architektūrinės formos, funkcijos ir inžinerinių sistemų sinteze.
„Lenkta namelio forma sukuria ne tik išskirtinį namelio siluetą, bet ir padeda surinkti lietaus vandenį, kuris toliau gali būti panaudojamas buityje. Pakėlus svetainės ir miegamojo grindis nuo žemės, gaunami geresni vaizdai į gamtą, sukuriamas vidaus erdvių privatumas. Pakelti namelio galai užtikrina minimalų tūrio kontaktą su aplinka, o konsolinės dalys leidžia namelį pritaikyti skirtingame kontekste, pvz.: namelio galus galima pakabinti virš upelio, ežero, pievos arba virš šlaito, kiekvienu atveju išgaunant skirtingą ir unikalią vidaus erdvę. Per įgilintą įėjimo holą sukuriamas netiesioginis svetainės ir miegamojo erdvių tęstinumas, neprarandant atskirų zonų privatumo”, – vardijo pivalumus konkurso darbus vertinęs architektas Donatas Cesiulis.
Nesudėtinga realizuoti ir daug estetinių variacijų
Antrosios vietos laimėtojai, kaip pastebi architektas Kęstutis Vaikšnoras, suprojektavo funkciškai saugų, aiškų būsto projektą. Tačiau ne viskas taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Įdomu tai, kad nors vietos name nedaug, bet būstas nėra uždaras. Interjeras sukuria atvirumo, erdvumo įspūdį. Projektas turi daug estetinių variacijų.
Kolegai pritarė ir architektas D.Cesiulis, pastebėdamas, kad šis projektas pasižymi labai aiškiu ir stipriu namelio interjero ir eksterjero estetiniu sprendiniu.
„Tūrio ir interjero struktūros lakoniškumas pabrėžia namelio tektoniškumą. Vitrina per visą fasadą sukuria vizualinį ryšį su gamta, ir tuo pačiu kuria išskirtinę vidaus erdvę. Nepaisant to, kad atskiros zonos sudalintos pertvaromis, namelis išlieka erdvus, jaučiamas vidaus erdvės tęstinumas. Namelio projektas išspręstas racionaliai, be to, taikomi standartiniai sprendimai, taigi jį būtų nesudėtinga realizuoti išlaikant jo estetinę stilistiką”, – pastebėjo architektas D.Cesiulis.
Vienu pjūvių namas tampa dviaukštis
Trečiosios vietos laimėtojų darbas, kaip teigė K. Vaikšnoras, lengvai gali būti vadinamas skulptūriniu. Ir tai padaroma vienu pjūviu, dėl to atsiranda galimybė transformuoti būstą.
„Šį veiksmą atlikti nėra paprasta, prireiks krano. Tačiau jeigu nuspręsite, kad norite miegamojo antrajame aukšte, o gal vaizdo į slėnį, tai galėsite jį ir turėti. Trečios vietos laimėtojai būsto projektą kuria iš dviejų skersai perpjautų elementų: viename gale svetaine, kitame miegamasis, o per vidurį sanitarinis mazgas. Tačiau yra vienas išskirtinumas – jis yra per vidurį perpjautas. Dėl to jūsų būstą galima statyti keliais būdais: vieną ant kito arba vieną prie kito. Taip yra kaip žaidimas”, – sakė architektas I.Uogintas.
Architektas D.Cesiulis atkreipė dėmesį, kad namelį galima pritaikyti skirtingame gamtiniame kontekste. Namelio forma atraktyvi, juodos spalvos tūrio siluetas dera gamtinėje aplinkoje. Atveriamos į lauką plokštumos dar labiau praplatina namelio transformavimo galimybių spektrą.
Konkurso tema aktuali Lietuvai
D.Cesiulis, pastebi, kad mažųjų namų (angl. tiny house) tema yra aktuali, atsižvelgiant į modulinių namų galimybes ir privalumus, lyginant juos su tradicinės statybos namais.
„Moduliniai namai gali būti gaminami ir pilnai įrengiami gamykloje, todėl jie yra nebrangūs ir greitai įrengiami. Kadangi nameliai yra mobilūs ir jiems nebūtini pamatai, juos galima pritaikyti įvairiose vietose, o esant poreikiui praplėsti ar netgi pritaikyti kitokiai funkcijai, – sakė D.Cesiulis. Jeigu žiūrėti nedidelio namelio gamtoje tema, tuomet, manau, yra aktuali Lietuvos kontekste dėl kelių priežasčių. Pirma – Lietuva pasižymi kokybišku ir unikaliu gamtiniu kraštovaizdžiu, todėl nesunku rasti tinkamų vietų rekreacijai. Antra – Lietuvos miestai nėra dideli, todėl gyventojams pasiekti gamtą yra paprasta”.
Komisijos narys K.Vaikšnoras sakė, kad laikas, kada lietuviai norėjo didelių trijų aukštų namų, nes kaimynas turi, praėjo. Šiandien kiekvienas planuoja pagal savo gyvenimo būdą. Pavyzdžiui, jeigu daug keliauji, namie būni mažai, tai didelis būstas tik sąnaudos, o gal priešingai – mėgsti sodinti rododendrus ir visas tavo gyvenimas prabėga sode, tuomet tas pačias sąnaudas vertini kitaip.
Konkursui architektus iš viso pasaulio subūrė lietuvių bendrovė „Ryterna modul“, vykdanti veiklą modulinių pastatų, konteinerių ir mobiliųjų statinių gamyboje.
