Į atnaujintą modernią Kauno autobusų ar geležinkelio stotį atvykę svečiai, vos žengę į Vytauto prospektą, gali susidaryti klaidingą įspūdį apie miestą.
Neseniai pabaigus rekonstruoti vieną įspūdingiausių Kauno prospektų, perklojus kelio ir grindinio dangą, pasodinus naujus medžius gatvė atgavo savo didybę ir grožį.
Atliekant prospekto atnaujinimo darbus ėmė gražėti ir čia esantys pastatai. Neliko net dalies apleistų turgaus kioskų, kurie darkė vaizdą.
Tačiau du pirmieji mūriniai triaukščiai Vytauto prospekto pastatai vis dar bado akis. Viename šiokia tokia veikla plėtojama, tačiau namo fasadas gana apleistas.
Kitas atrodo dar tragiškiau. Ant stogo auga aukšta žolė, viršutiniuose namo aukštuose langų stiklai išdaužyti. Balkonai byra. Pirmajame aukšte patalpas nuomojantys smulkieji verslininkai dirba nepavydėtinomis sąlygomis.
Kauniečiai stebisi, kad du tarpukariu pastatyti įdomios architektūros pastatai iki šiol stovi lyg vaiduokliai.
Paaiškėjo, kad yra vilčių, jog situacija pasikeis. Vienas statinys parduodamas, kitą visai neseniai įsigijo vilniečiai verslininkai.
Pastatas vis labiau griūva
Vytauto prospekto 1-uoju numeriu pažymėtas namas buvo pastatytas 1928 metais. Įspūdingas trijų aukštų statinys priklausė geležinkelininko – Vakarų apygardos vagonų depo inžinieriaus Romo Ofsejaus šeimai.
Pirmajame aukšte veikė parduotuvės, antrajame ir trečiajame buvo butai.
Dabar iš buvusios didybės likę apgailėtini trupiniai. Du viršutiniai aukštai visiškai apleisti. Ant stogo auga žolė. Balkonai aptrupėję. Du iš jų dėl praeivių saugumo net aptraukti tinklu.
Kai kurie pastato langai išdaužyti ir per juos į pirmąjį aukštą skverbiasi šaltis bei drėgmė.
Visas namo fasadas apleistas, nešvarus, vietomis nuo sienų trupa tinkas.
Įėjus pro atviras pagrindines pastato duris koridoriuje matyti vis dar išlikusių gipsinių lubų lipdinių, įspūdingų medinių durų. Tačiau visos šios vertybės taip pat niekam nerūpi.
Jau du dešimtmečius niekas nesikeičia ir pastatas vis labiau griūva ir darko Vytauto prospekto vaizdą.
Nuo lubų krinta tinkas
Gyvybę pastate palaiko tik pirmajame aukšte įsikūrę smulkieji verslininkai. Čia veikia ūkinių prekių, vaikų drabužių, antkapių, indų, akinių parduotuvės. Taip pat įsikūrusi ir nedidelė kirpykla.
Pravėrę sutrešusias firmų duris iš karto pajutome, kad visose patalpose šalta. Susigūžusios pardavėjos glaudėsi prie elektrinių šildytuvų. Patalpų lubos sudrėkusios, kai kur nuo jų byra tinkas. Verslininkai savo jėgomis bando pagražinti aplinką, tačiau matyti, kad daug investuoti į nuomojamas patalpas nenori.
Šiame pastate dirbanti Olga Gudonienė prisipažino, kad pastato jai gaila.
„Galėtų būti gražus statinys. Tačiau juo niekas nesirūpina. Centrinis šildymas išjungtas, todėl patys šildomės patalpas. Drėkstančias lubas, kad atrodytų gražiau, uždengėme plokštėmis. Daugiau investuoti neapsimoka“, – sakė moteris.
Kitos parduotuvės pardavėja sakė, kad čia dirba tik todėl, kad nuomos kainos labai palankios. Vytauto prospekte už 1 kvadratinį nuomojamų komercinių patalpų metrą prašoma vidutiniškai 4–9 eurų per mėnesį. Čia dėl prastos pastato būkles nuoma nesiekia 3 eurų.
Parduotuvėje nuo lubų jau byra tinkas, todėl moteris tikino, kad dirbti nėra labai saugu. Tačiau palikti darbo vietos ji nenori, nes klientų lankosi ne taip ir mažai.
Priklausė geležinkelininkui
Pastate ne vienus metus dirbantis Vytautas pasakojo, kad sovietams okupavus Lietuvą pastatas iš savininko buvo atimtas. Sovietmečiu jame įsikūrė geležinkelininkai. Pirmajame aukšte veikė specializuotos parduotuvės. Antrajame buvo geležinkelio ryšininkų, trečiajame – kelininkų kabinetai.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę pastatas buvo grąžintas savininkui. Jam tada jau buvo 90 metų ir vyras netrukus mirė. Turtą paveldėjo sūnus. Tačiau jis išsikraustė gyventi į Rusiją, todėl namą pardavė.
„Namas pastaruosius 20 metų priklausė vienam asmeniui. Su juo teko bendrauti. Jis gailėjosi investavęs. Sakė, kad pakliuvo į spąstus.
Pastatas – paveldo objektas, todėl norint jį tvarkyti reikia laikytis daugybės reikalavimų ir turėti daug pinigų. Taip pat yra tik kelios vietos automobiliams, todėl komercinę veiklą čia sunku vykdyti. Dėl šių priežasčių pastatas ir tapo apleistas“, – aiškino vyras.
Nuomininkai žino tik gandus
Kaunietis pasakojo, kad apleistuose statinio aukštuose vis bando įsikurti benamiai.
„Čia per ilgus metus buvo rasti du mirę žmonės. Taip pat prieš kelerius metus benamiai sukėlė gaisrą. Nudegė lopinys stogo.
Po to įvykio kiemo pusėje esantys langai buvo užmūryti. Tačiau benamiai ir iš vaikų globos namų pasprukę paaugliai sugeba išversti net plytas ir patekti į namą“, – kalbėjo pašnekovas.
Vytautas teigė, kad namo savininkas prieš kiek laiko bandė bent jau nuo namo stogo nuplėšti sužėlusią žolę.
„Tačiau ją ėmus plėšti pradėjo byrėti sena stogo pakraščius rėminanti skarda ir stogo danga. Nenorint stogui dar labiau pakenkti darbų teko atsisakyti“, – aiškino vyras.
Nei namo istorijos žinovas, nei kiti darbuotojai nežino, kiek dar galės dirbti pastate, kas jo laukia. Yra girdėję gandų, kad pastatas parduodamas
Pastatą žada gaivinti
„Lietuvos rytui“ pavyko sužinoti, kad šio namo vis dėlto laukia permainos. Daugiau kaip 2 tūkstančių kvadratinių metrų ploto pastatas turi naujus savininkus.
Pernai rugsėjo mėnesį varžytynėse jį įsigijo nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „IREC Baltic“.
Bendrovės direktorius Šarūnas Breivė sakė, kad namas buvo areštuotas 2014 metais ir ankstesniu jo savininku bei tuo, kas jam nutiko, nesidomėjo.
„Namas buvo parduodamas varžytynėse. 2017 metų rugsėjį mūsų įmonė jį nusipirko. Praėjo dar labai nedaug laiko, todėl kas bus name ir kada jis bus suremontuotas, pasakyti negaliu. Dėl to dar tarsimės. Tačiau žinoma, kad pirkome jį galvodami apie ateitį, apie tai, kad jis atgims“, – sakė Š.Breivė.
Vilniečių valdoma bendrovė įsigijo ne pirmą apleistą objektą.
Kaune, Kalniečių gyvenamajame rajone, įmonė baigė statyti daugiabutį „Korio namą“ ir jame įrengė butus.
Pernai pavasarį Vilniuje įsigijo kitą nebaigtą statyti daugiabutį „Arfa“ ir jį taip pat kelia naujam gyvenimui.
„IREC Baltic“ komercijos direktorius Saulius Kulvietis yra sakęs, kad bendrovės stilius yra būtent toks – paimti kažkieno nebaigtą spręsti problemą ir ją išspręsti iki galo.
Turi išlikti vertingos fasado detalės
Saulius Rimas
Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas
„Vytauto prospekto 1-uoju numeriu pažymėtas pastatas nėra pripažintas kaip kultūros paveldo objektas.
Jis tik stovi nekilnojamųjų kultūros vertybių saugomoje teritorijoje.
Šis tarpukario pastatas nėra kuo nors labai ypatingas. Todėl rekonstruojant jį savininkai privalo išsaugoti tik vertingąsias fasado detales. Pastato viduje gali vykti bet kokios rekonstrukcijos.
Nors namas ir nėra saugomas paveldo specialistų, jo savininkai gali kreiptis į savivaldybę ir dalyvauti programoje, iš kurios iš dalies finansuojamas istorinių ar paveldo saugomose teritorijose esančių pastatų fasado tvarkybos darbai.“
dėl prastos pastato būkles nuoma nesiekia 3 eurų.
Parduotuvėje nuo lubų jau byra tinkas, todėl moteris tikino, kad dirbti nėra labai saugu. Tačiau palikti darbo vietos ji nenori, nes klientų lankosi ne taip ir mažai.
Priklausė geležinkelininkui
Pastate ne vienus metus dirbantis Vytautas pasakojo, kad sovietams okupavus Lietuvą pastatas iš savininko buvo atimtas. Sovietmečiu jame įsikūrė geležinkelininkai. Pirmajame aukšte veikė specializuotos parduotuvės. Antrajame buvo geležinkelio ryšininkų, trečiajame – kelininkų kabinetai.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę pastatas buvo grąžintas savininkui. Jam tada jau buvo 90 metų ir vyras netrukus mirė. Turtą paveldėjo sūnus. Tačiau jis išsikraustė gyventi į Rusiją, todėl namą pardavė.
„Namas pastaruosius 20 metų priklausė vienam asmeniui. Su juo teko bendrauti. Jis gailėjosi investavęs. Sakė, kad pakliuvo į spąstus.
Pastatas – paveldo objektas, todėl norint jį tvarkyti reikia laikytis daugybės reikalavimų ir turėti daug pinigų. Taip pat yra tik kelios vietos automobiliams, todėl komercinę veiklą čia sunku vykdyti. Dėl šių priežasčių pastatas ir tapo apleistas“, – aiškino vyras.
Nuomininkai žino tik gandus
Kaunietis pasakojo, kad apleistuose statinio aukštuose vis bando įsikurti benamiai.
„Čia per ilgus metus buvo rasti du mirę žmonės. Taip pat prieš kelerius metus benamiai sukėlė gaisrą. Nudegė lopinys stogo. Po to įvykio kiemo pusėje esantys langai buvo užmūryti. Tačiau benamiai ir iš vaikų globos namų pasprukę paaugliai sugeba išversti net plytas ir patekti į namą“, – kalbėjo pašnekovas.
Vytautas teigė, kad namo savininkas prieš kiek laiko bandė bent jau nuo namo stogo nuplėšti sužėlusią žolę.
„Tačiau ją ėmus plėšti pradėjo byrėti sena stogo pakraščius rėminanti skarda ir stogo danga. Nenorint stogui dar labiau pakenkti darbų teko atsisakyti“, – aiškino vyras.
Nei namo istorijos žinovas, nei kiti darbuotojai nežino, kiek dar galės dirbti pastate, kas jo laukia. Yra girdėję gandų, kad pastatas parduodamas.
Pastatą žada gaivinti
„Lietuvos rytui“ pavyko sužinoti, kad šio namo vis dėlto laukia permainos. Daugiau kaip 2 tūkstančių kvadratinių metrų ploto pastatas turi naujus savininkus.
Pernai rugsėjo mėnesį varžytynėse jį įsigijo nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „IREC Baltic“.
Bendrovės direktorius Šarūnas Breivė sakė, kad namas buvo areštuotas 2014 metais ir ankstesniu jo savininku bei tuo, kas jam nutiko, nesidomėjo.
„Namas buvo parduodamas varžytynėse. 2017 metų rugsėjį mūsų įmonė jį nusipirko. Praėjo dar labai nedaug laiko, todėl kas bus name ir kada jis bus suremontuotas, pasakyti negaliu. Dėl to dar tarsimės. Tačiau žinoma, kad pirkome jį galvodami apie ateitį, apie tai, kad jis atgims“, – sakė Š.Breivė.
Vilniečių valdoma bendrovė įsigijo ne pirmą apleistą objektą.
Kaune, Kalniečių gyvenamajame rajone, įmonė baigė statyti daugiabutį „Korio namą“ ir jame įrengė butus.
Pernai pavasarį Vilniuje įsigijo kitą nebaigtą statyti daugiabutį „Arfa“ ir jį taip pat kelia naujam gyvenimui.
„IREC Baltic“ komercijos direktorius Saulius Kulvietis yra sakęs, kad bendrovės stilius yra būtent toks – paimti kažkieno nebaigtą spręsti problemą ir ją išspręsti iki galo.
Legendiniu viešbučiu taip pat domimasi
Jau kuris laikas pardavinėjamas ir Vytauto prospekto 2 numeriu pažymėtas pastatas.
Jis pastatytas 1923 metais. Pastato projekto autorius architektas Edmundas Peyeris buvo šveicaras. Pirmajame aukšte veikė restoranas. Antrajame ir trečiajame – viešbutis. Iš pradžių jo pavadinimas buvo „Locarno“, vėliau pakeistas į „Lozaną“.
Viešbutis neturėjo geros reputacijos, čia paslaugas teikdavo prostitutės.
Sovietmečiu čia veikė įvairios įstaigos. Tarp jų ir milicijos pasų poskyris.
Dabar įsikūrusios įvairios firmos.
Pernai buvo paskelbta, kad pastatas parduodamas. Už 3 aukštų 1233 kvadratinių metrų ploto pastatą prašoma 670 tūkstančių eurų.
Brokerė Dalia Žemulaitienė sakė, kad besidominčių namu yra, tačiau kol kas rimtesnių pasiūlymų nesulaukė.
Pasak nekilnojamojo turto specialistės, pastatas yra nekilnojamoji kultūros vertybė, todėl šis statusas gali atbaidyti kai kuriuos pirkėjus, nes ne visi įgalėtų išsaugoti ir atkurti pastatą tokį, koks jis buvo.
