Pasak O.Viliūnienės, nuo šių metų pastatai turės būti dar mažiau pralaidūs šilumai, sandaresni, bet geriau vėdinami ir naudoti kuo mažiau energijos.
- Kokie pagrindiniai A ir A+ kategorijų pokyčiai? – paklausėme specialistės.
- Palyginimui galima paminėti, kad A ir A+ energinio naudingumo klasės pastatų ar jų dalių atitvarų šilumos perdavimo koeficientas vidutiniškai skirsis apie 10 procentų. Pavyzdžiui, jei A klasės gyvenamojo pastato stogo koeficientas buvo 0,1, tai dabar jis mažėja iki 0,09. Langų koeficientas buvo lygus 1, todėl norint pasiekti A+ klasę, reikės montuoti langus su 0,85 koeficientu. Šie koeficientai skiriasi ir nuo pastato paskirties.
Taip pat skiriasi reikalavimai pastatų sandarumui. Gyvenamosios, administracinės, mokslo ir gydymo paskirties pastatams A klasės reikalavimai oro apykaitai buvo 1 l/h, o A+ klasėms jau 0,6 l/h. Maitinimo, prekybos, kultūros, viešbučių, paslaugų, sporto, transporto, specialios ir poilsio paskirties pastatams sandarumo reikalavimai A klasės pastatui buvo 1,5 l/h, o A + klasės bus jau 1 l/h.
Visgi norint užtikrinti gerą atmosferą mažai energijos naudojančiuose pastatuose, būtina tinkamai įrengti vėdinimo sistemą, kuri užtikrintų gryno oro tekėjimo ir pastovios temperatūros pastato viduje palaikymą. Tam neišvengiamai reikės galingesnių, bet mažiau energijos vartojančių rekuperatorių.
Svarbiu kriterijumi taps ir energijos vartojimo efektyvumo rodikliai, t.y., energijos kiekis patalpų bei vandens pašildymui ir kitoms sistemoms.
Daugiau reikšmės projektuojant turės ir pastato forma, orientacija pasaulio šalių atžvilgiu, langų dydis, rūsių ir balkonų įrengimas, šiluminiai tilteliai ir kiti sprendimai.
- Prieš įvedant A klasę buvo daug gąsdinimų, kad kils statybos kainos. Ar buvo jaučiamas kilimas ir ar tai vėl pasikartos įvedus A+ klasę?
- Tikriausiai visiems suprantama, kad kuo aukštesnė namo klasė, tuo didesnė jo kaina. Mūsų skaičiavimais, A klasės gyvenamo namo statybos išlaidos yra maždaug 10-15 proc. didesnės nei B klasės namų.
Projektuojant A klasės pastatus, naudojamos termoizoliaciniu požiūriu efektyvesnės medžiagos, įrenginiai, taip pat pabrangsta pats projektas, nes atsiranda tam tikros dalys, kurios yra privalomos: sandarumo užtikrinimas, priverstinis vėdinimas, reikalavimai kokybei.
Tad šis scenarijus vėl neišvengiamai kartosis, tik šį kartą ne taip skausmingai. Prognozuojama, kad A+ klasės namo statybos išlaidos, lyginant su šiuo metu statomų A klasės namų, išaugs maždaug 3-5 procentais.
Tačiau reikia nepamiršti, kad tokie pastatai sunaudoja kur kas mažiau energijos ir didesnė investicija pačioje pradžioje gana greitai atsiperka.
- Kokie didžiausi iššūkiai laukia projektuojant aukštesnės energetinės klasės namus?
- Didžiausias iššūkis tenka projektuotojams, nes jie turi gilintis tiek į medžiagas, tiek į išplanavimą, nuolat sekti rinkoje esančius produktus. Įsigilinti į skaičiavimo pasikeitimus, sertifikavimo reikalavimus, surinkti informaciją ir pasiruošti tinkamą modelį.
Deja, vis dar pasitaiko projektuotojų, kurie nėra įsigilinę į pastatų energinio naudingumo skaičiavimo subtilybes. Pavyzdžiui, vietoje projektinio šilumos laidumo koeficiento naudoja deklaruojamą šilumos laidumą, ar daro neatidžias klaidas skaičiuodami. Jaučiamas ir specialistų, kurie galėtų apskaičiuoti ilginių šilumos tiltelių šilumos perdavimo koeficientus, trūkumas. Jų tenka gerokai paieškoti.
Šį augantį poreikį kažkiek užpildo studentai. KTU Statybos ir architektūros fakulteto studentai dar studijų metu imasi realiuose projektuose modeliuoti būsimus šilumos nuostolius, yra mokomi apie pastatų energetines klases ir dalis dar neatsiėmę diplomo jau dirba, rengdami šiuos projektus. Jie į darbo rinką ateina jau galvodami apie šios klasės reikalavimus.
- Kokie moksliniai laimėjimai ir technologiniai proveržiai labiausiai prisideda prie pastatų energetinės klasės gerinimo ir kėlimo?
– Tenka pastebėti, kad šiai sričiai naujovių netrūksta, svarbu tik tai, jog statytojai būtų pasiryžę jas diegti ir išdrįstų aktyviau statyti pasyvius namus, kurių, beje, jau turime ir Lietuvoje. Tik norinčių jų statyti šiandien dar nėra daug, bet situacija turėtų keistis.
Lietuvoje turėtume daugiau dėmesio skirti modernizuojamiems pastatams. Būtent šioje srityje reikalingas naujovių proveržis. Modernizuojami pastatai, atnaujinti prieš kelis metus, jau neatitinka keliamų reikalavimų, o po kelių metų jie taps pasenę energetiniu požiūriu, vėl reikalaujantys modernizavimo.
