Jau daugiau nei du dešimtmečius Poltrona Frau atstovauja Vilniuje įsikūręs ir garsiausius itališkus baldų gamintojus atstovaujantis interjero salonas „IDN HOME“.
„Poltrona Frau vizitinė kortelė – aukščiausios kokybės odiniai baldai. Baldams gaminti naudojama itin plona – 1,2-1,4 milimetro – oda. Šitokiam gaminiui išdirbti reikia kur kas daugiau laiko ir meistriškumo. Baldams aptraukti naudojamas tik viršutinis odos sluoksnis, kaip itin kokybiška medžiaga, kuri, laikui bėgant, tampa sodresnė, gražesnė, su savos istorijos įrašais.
Poltrona Frau kuria ne tik baldus namams, bet “ yra įrengęs ir per 60 teatrų ir 270 auditorijų, tarp kurių – vos prieš mėnesį, lapkričio viduryje, atidarytas „Louvre“ muziejus Abu Dabyje, Britų muziejus, Walto Disney koncertų salė Los Andžele ir Oslo Snohetto operos rūmai, bendradarbiauja su garsiausiais automobilių gamintojais, prestižinėmis oro linijomis, kaip Singapūro oro linijos, įrengia privačių jachtų interjerus, VIP klasės traukinių salonus.
Nepasendina ir šimtas metų
Šiandien visame pasaulyje žinomos odinių baldų gamintojų lyderės įkūrėjas – Lorenzo Frau, dar vadinamas „Renzo“. Kaljaryje, Sardinijos uostamiestyje, gimęs vaikinas gimtinę paliko dėl karinės tarnybos. O sutikęs Saviną Pisati, su kuria sukūrė šeimą, apsistojo viename Italijos kultūros centrų – Turine.
Čia ir prasidėjo L.Frau ateitį nulėmusios pažintys bei patirtys. Gyvendamas Turine L.Frau pradėjo dirbti „Gribaudi“ pardavimų atstovu, vėliau sukosi dirbtinę odą gaminusioje bendrovėje „Dermoide Patent“. Darbo reikalais nuvykęs į Didžiąją Britaniją L.Frau atrado „Chesterfield“ krėslų modelį. Šis gaminys patraukė vyro akį, todėl jis pasirūpino, kad „Chesterfield“ pasiektų jo gimtąją Italiją. Estetikos pojūčio nestokojusiam L.Frau buvo įdomūs ir Prancūzijos bei centrinės Europos baldžių kurti krėslai.
„Poltrona Frau“ baldų gamintojų žemėlapyje atsirado 1912 metais. Tačiau pirmieji salonai nebuvo tiesiog prekybos vietos. Čia susitikdavo menininkai ir intelektualai. Siekdamas stiprinti rafinuoto prabangaus prekės ženklo įvaizdį, L.Frau šiuos ryšius saugojo.
Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui L.Frau teko eiti kariauti. Tuo metu rūpestį verslu perėmė žmona, o visiškai jos žinion „Poltrona Frau“ perėjo 1926-aisiais. Tie metai Renzo buvo lemtingi: sulaukęs vos 45-erių vyras mirė. Našlei liko didelis archyvas projektų, dėl kurio ji galėjo tęsti vyro pradėtą darbą, jo puoselėtą ideologiją. 1926-ieji buvo įsiminti ir gerąja prasme: tais metais „Poltrona Frau“ tapo oficialiu Savojos karališkųjų rūmų baldų tiekėju.
Vėliau, nors savininkai keitėsi, įsigyti tokie prekės ženklai kaip „Cassina“, „Gebrüder Thonet Vienna“, tačiau įmonės filosofija liko tvirta. Štai dėl ko prabangių ir kokybiškų odinių baldų gamintojo modeliai paklausūs ir po šimto metų.
„Poltrona Frau“ geba suderinti pagarbą tradicijoms ir šiuolaikišką požiūrį. Praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje įmonė pasitelkė garsių dizainerių išmonę, kad šie kolekcijoms įkvėptų naujų idėjų. Tąsyk prie „Poltrona Frau“ komandos prisidėjo Gio Ponti, Marco Zanuso ir Ferdinandas Porsche.
Nuo dešimtojo dešimtmečio odos dizaino namai ir baldų gamintojas dirba su tokiais architektais, kaip Renzo Piano, Santiago Calatrava bei „Herzog & de Meuron“.
Kuriant baldus daug prisidėjo ir pats įmonės įkūrėjas L.Frau. Jis sumanė ikoniniais tapusius krėslų modelius: „Chester“, kuriam pagaminti reikia 55 valandų kruopštaus rankų darbo, „Lyra“, „Tabarin“, „1919“, „Fumoir“, „Vanity Fair“.
„Poltrona Frau“ – ir prabangiame automobilyje
Investuodama į medžiagų tyrimus, „Poltrona Frau“ pasiekė, kad jos meistrų išdirbta oda – plonesnė, tačiau tarnaujanti kur kas ilgiau nei įprasta šiai medžiagai. Italų odos gaminių specialistų apdirbtų krėslų galima rasti prabangiuose traukiniuose, lėktuvuose, tokiuose kaip „Etihad Airways”, privačiame lėktuve „Piaggio P180 Avanti Evo”, Singapūro oro linijų lėktuvuose, sraigtasparniuose, jachtose bei, žinoma, automobiliuose.
1984-aisiais „Lancia Thema 8:32“ pasirodė su ištaigingu odiniu salonu, prie kurio savo profesionalią ranką pridėjo „Poltrona Frau“ specialistai. Nuo to meto odinis salonas tapo būtinu prabangių automobilių atributu. Tai tebuvo pradžia.
1998-aisiais įmonės „Poltrona Frau“ paprašyta sukurti apmušalus elegantiškajam „Ferrari“ 456M. O kai 2000-aisiais nustojo veikti produktyvi britų kompanija „Connolly Leather“, italams atsivėrė naujos galimybės: „Lancia“, „Fiat“, „Maserati“, „Alfa Romeo“, BMW, „Mercedes“, „Jaguar“, „Land Rover“ ir „Bugatti“ – netrukus visi jie ėmė bendradarbiauti su „Poltrona Frau“.
Palyginti su oda, kuri naudojama gaminant kėdes ir sofas, sėdynėms automobiliuose renkamasi gerokai tvirtesnė ir storesnė medžiaga. „Poltrona Frau“ savo laboratorijoje odą nuolat išbando, kad įsitikintų, jog net ir po 300 valandų saulėkaitoje ir po 200 tūkst. judesių ji nepraras spalvos bei nesusiraukšlės.
Sujungė bitlus ir romėnų gyvenimo stilių
Šių metų įmonės pasididžiavimas – sofos modelis “Let it be”, 2017-ųjų „Archiproducts“ dizaino apdovanojimuose baldų kategorijoje pripažintas geriausiu. „Let it Be“ komisijai įtiko dėl dizaino kokybės, estetikos, simbolizmo ir kuriamos emocijos, gamybos technikos ir kokybės.
Išgirdus žodžius „let ir be“ išsyk prisimena „Beatles“ daina, kalbanti apie pajaustą laisvės skonį, apie laisvę nuo bet kokio formalizmo ir suvaržymų.
Dizainerių komandos „Ludovica + Roberto Palomba“ sukurtas baldas taip pat tarsi iš naujo interpretuoja senovės Romos trikliniumo – erdvės, kur žmonės valgydavo, kalbėdavosi ir tinginiaudavo – idėją. Modulinė sistema leidžia kiekvienam susikurti savo supratimu aukščiausią komfortą.
Šio baldo funkcijos gali būti praplėstos priderinant, pavyzdžiui, lentynėles. Sofos rėmas – iš lieto aliuminio, prie kurio derinamas juodai dažytas plienas. Sofos kojelės įtaisytos specialiai taip, kad atrodytų, jog baldas sklendžia erdvėje. Minkštos žąsų plunksnomis kimštos pagalvėlės tarsi kabo ant įtemptų odos juostų.
