Pilaitėje geriausia gyventi taksistams. Juk net važiuodami be keleivių jie gali naudotis A juosta, o tai šio rajono gyventojams – didelis privalumas. Mat kelionė į darbą iš Pilaitės į centrą ne miesto transportu, taksi, o nuosavu automobiliu gali trukti ir valandą, dvi.
Nors vienintelį Pilaitės prospektą kas rytą kausto ilgos transporto grūstys, Pilaitė toliau plečiasi ir neketina sustoti.
Ji jau vadinama greičiausiai augančiu Vilniaus megarajonu. Ir tai nestebina – vien šiuo metu čia kyla net 145 namai, daugiau nei pusė tūkstančio butų.
Kiekvienas jų – tai papildomos minutės spūstyse. Tad ar bus artimiausiu metu išsipūtusi Pilaitė pajėgi lyg pro adatos skylę išlįsti vieninteliu keliu į miestą?
Nuveža į darbą ir mokyklą
Pilaitėje prie daugiabučių daug taksi ir apsnigtų automobilių. Kodėl taip yra, paaiškino Tolminkiemio gatvėje sutiktas Vladislovas: „Tik savižudis gali kasdien nuosavu automobiliu važiuoti į darbą. Pirmiausia kiek degalų išdeginsi įstrigęs spūstyse. Be to, miesto centre visur už stovėjimą reikia mokėti. Jeigu prie tavo darbo nėra aikštelės, kur mašiną palikti?“
Kai taksistas „Sostinės“ žurnalistui pasigyrė neseniai persikraustęs į kotedžą Pilaitėje, jis nesuprato nuostabos, kad šis rajonas susisiekimo atžvilgiu – tikrai ne pats geriausias.
„Aš juk taksistas, galiu naudotis A juosta. Tai ir vaikus į mokyklą, žmoną į darbą nuvežu. Nesistumdys juk vargšai autobusuose“, – darbo privalumus aiškino pašnekovas.
Pilaitės gyventojams nuo Smalinės stotelės iki T.Narbuto stotelės autobusu per spūstis tenka važiuoti net pusę valandos. O juk tai – tik keturios stotelės.
Tiesa, dieną, kai grūsčių nėra, užtenka šešių minučių. Kelionė nuosavu automobiliu per spūstis gali prailgti iki valandos.
Tenka keliauti šunkeliais
Štai kodėl Pilaitėje daug apsnigtų automobilių, kuriais iš kiemų jau kelias dienas niekas nebuvo išvažiavęs.
Gyventojai vis dažniau renkasi keliones miesto transportu. Bent šio rajono žmones savivaldybei pavyko susodinti į autobusus. Tik ar jie tuo patenkinti?
Agnė – viena iš tų, kuri automobiliu į miestą nevažiuoja. „Jeigu nepasitaiko spūstis, centrą greituoju autobusu galima pasiekti per dešimt minučių. O taip – kaip Dievas duos“, – pasakojo Agnė.
„Važiuojame aplink, visokiais šunkeliais. Štai radome kelią į Justiniškes per Zujūnus. Tai tiktai dviem kilometrais daugiau“, – patirtimi dalijosi kita Pilaitės gyventoja Rita.
Tiesa, yra dar vienas kelias iš Pilaitės į centrą – Taurupės gatve per mišką. Bet ši gatvė tragiškos būklės, neasfaltuota, be to, joje piko metu taip pat susidaro spūstys.
Ritos šeima jau įpratusi prie grūsčių. Anksčiau ji gyveno Šeškinėje, tad kentėjo nuo transporto eilių Ukmergės gatvėje ir Laisvės prospekte. Dar anksčiau šeima gyveno Žirmūnuose, tada vargino grūstys Žirmūnų gatvėje.
Genovaitė Pilaitėje prižiūri vaiką. Ji „Sostinei“ pasidžiaugė, kad gyvena Lazdynuose, prie miško. Mat kiekvieną rytą važiuodama į Pilaitę ji regi transporto grūstis link centro, o grįždama namo – automobilių eiles į Pilaitę.
Daugiabučiai užstos saulę?
Beatodairiška plėtra ir mokykla. Be susisiekimo, tai – dvi temos, šiuo metu keliančios daugiausia nerimo Pilaitės gyventojams.
Kai metų pradžioje bendrovė „Eika“ Karaliaučiaus gatvėje pradėjo 2,6 hektaro sklype statyti vienuolika daugiabučių, vietos gyventojai sukilo.
Nors statytojai ketina investuoti per 32 mln. eurų, Pilaitės žmonėms namai pasirodė per aukšti.
Be to, ir privažiuoti prie jų bus galima Karaliaučiaus gatve pro socialiniam būstui skirtus daugiabučius. Čia vienoje eismo juostoje sustatyti automobiliai, nes kiemuose vietos nėra. Tad kaip reikės prasilenkti?
Pilaitės gyventojas, viešųjų ryšių darbuotojas Paulius Jakutavičius dėl to viešai kreipėsi į merą Remigijų Šimašių.
Jo nuomone, būsimasis vienuolikos namų kvartalas aukštingumu ryškiai išskirs iš aplinkos, nes vakarų pusėje – dviejų aukštų kotedžai, šiaurėje ir pietuose – penkių aukštų daugiabučiai. Ir tik kitoje Karaliaučiaus gatvės pusėje yra vienas devynių aukštų namas. Visi kiti – penkių–septynių aukštų.
Pirmi trys daugiabučiai jau statomi, o antradienį darbininkai ant statybvietę juosiančios tvoros kabino plakatus, kuriuose – jaukaus saulės nutvieksto rajono vizualizacija ir šūkis „Pilaitėje gyventi gera!“ Ar tikrai?
P.Jakutavičius nuogąstavo būtent dėl saulės, nes jos spinduliai nepasieks šalia esančio kotedžų kvartalo.
„Eikos“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Jorūnė Juodžbalytė atsakė, kad parengtas projektas atitinka visų dokumentų reikalavimus ir jam išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Namai suprojektuoti taip, kad kaimyninių daugiabučių butų insoliacija nebūtų mažesnė, nei reglamentuota.
Negatyvus plėtros pavyzdys
Savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Mindaugas Pakalnis pritarė, kad Pilaitėje gyventi darosi labai nepatogu: rajonas plečiasi ne pavieniais namais, o ištisais kvartalais, ryte važiuojant į darbą gaištamas laikas spūstyse, kurios susiformuoja net per mišką vedančiuose keliuose. Tad ar verta dar labiau miestą tankinti?
„Pilaitė – miesto išorinės plėtros pavyzdys. Tai – nuo miesto nutolęs rajonas, iš kurio gyventojai turi atvažiuoti į miestą, todėl jie kone tą pačią valandą pajuda centro link“, – įsitikinęs M.Pakalnis.
Jo žodžiais, Pilaitės tankėjimas – neigiamas reiškinys, nes daugėja gyventojų nuo miesto nutolusioje zonoje.
Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, Pilaitėje per 2012–2016 metus pastatyti 1668 nauji butai, o vien šiemet bus įrengti net 526 butai. Tai – beveik trečdalis to, kas buvo pastatyta per penkerius metus.
Naujamiesčio pramoninių teritorijų, buvusių sandėlių ir panašių erdvių, kurios pavirsta gyvenamaisiais kvartalais, gyventojai kur kas mažiau priklausomi nuo savo automobilio nei Pilaitės.
Todėl miesto centre atsirandantys projektai, kurie pramonines teritorijas padaro gyvenamąsias ir grąžina miestui, – pozityvaus tankėjimo pavyzdys.
Perkūnkiemio bėdos nebus?
Kodėl Pilaitę pamėgo nekilnojamojo turto plėtotojai? Bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo Sauliaus Vagonio žodžiais, atsakymas paprastas.
Pilaitė patraukli dėl pakankamos sklypų pasiūlos. Žemės kaina čia dar nėra astronominė, be to, neblogai išplėtota infrastruktūra, inžineriniai tinklai.
Todėl Pilaitėje pastaruosius penkerius metus madas diktuoja du plėtotojai – „Eika“ ir „Vilmestos projektai“. Taip pat šiame rajone stato „Namila“, „Conresta“ ir „Citus“.
S.Vagonis neigė, kad Pilaitę užgrius Perkūnkiemio bėdos. Mat pastarajame rajone plėtotojai ankstesniais metais stengėsi maksimaliai panaudoti plėtros intensyvumą.
Tuo metu Pilaitėje užstatymo intensyvumas yra perpus mažesnis. Tačiau tokie eksperto žodžiai čia gyvenančių žmonių neguodžia. Jie pastebi, kad jau dabar rajonas dūsta.
Vis dėlto S.Vagonis gyrė Pilaitės plėtrą, nes daug projektų sukoncentruota kelių didelių plėtotojų rankose. Taip kyla ištisi kvartalai su aiškia koncepcija, išvengiama chaotiško planavimo.
Dėl mokyklos – nesantaika
Kita tema – mokykla, kurios Pilaitei verkiant reikia. Dėl jos gyventojai suskilo į dvi priešingas stovyklas.
Dalis Pilaitės bendruomenės norėtų, kad rajone iškiltų katalikiška mokykla prie būsimos bažnyčios, kaip anksčiau planuota. Ji piktinasi dabar pasigirstančiais pasiūlymais katalikišką mokyklą statyti Pilaitės pašonėje, prie naujo Valstybės saugumo departamento pastato.
Kiti Pilaitės gyventojų bendruomenės aktyvistai pageidautų, kad pasaulietišką mokyklą statytų savivaldybė.
Pyko dėl pinigų bažnyčiai
Statybos – nuolatinės Pilaitės gyventojų kalbos.
Štai 30-ojo maršruto autobusu važiavusi pensininkų pora smalsiai apžiūrinėjo Šv.Juozapo bažnyčios statybas.
„O, jau stogą lipdo“, – pastebėjo žmona. Sutuoktiniui tai neįtiko: „Kodėl ne stiklinis? Bažnyčiai toks stogas labiau tiktų. Be to, kiek elektros sutaupytų. O dabar teks šviestuvus žibinti.“
Žmona paprieštaravo: kiek tos šviesos dabar būna – vos tris valandas. Kai dienos apniukusios, jau nuo pietų pradeda temti.
Kai kalbama apie statybas, Pilaitės gyventojai dažniausiai būna vieningi. Jie priešiškai nusiteikę prieš statybas, kurios esą tik dar labiau pablogins jiems gyvenimą.
Kai kalbama apie tikėjimo dalykus, Pilaitės gyventojai suskyla į dvi stovyklas. Kokia mokykla turėtų iškilti Pilaitėje – katalikiška ar savivaldybės?
Gerai ar ne, kad savivaldybė skyrė 50 tūkst. eurų Šv.Juozapo bažnyčios statyboms?
Ką ten Pilaitės gyventojai – net savivaldybės tarybos politikai ginčijasi dėl pastarojo klausimo. Kai praėjusiais metais savivaldybė nutarė skirti šią sumą bažnyčios statyboms, sprendimą palaikė opozicija ir konservatoriai, tačiau sukėlė likusių valdančiųjų pasipiktinimą.
Jie ir dabar opozicijai dar prikaišioja tuos 50 tūkst. eurų. Tačiau jos balsų paramai skirti pakako.
Požeminės perėjos pėstieji laukė 14 metų
Apie rajono plėtrą liudija ir požeminės pėsčiųjų perėjos (nuotr.) istorija. Nors po judriu Pilaitės prospektu ji buvo suprojektuota prieš du dešimtmečius, neįrengta stovėjo iki praėjusių metų.
Tik kai išsiplėtė ne tik senoji, bet ir naujoji Pilaitė, kurias vieną nuo kitos skiria prospektas, iškilo būtinybė įrengti požeminę perėją.
Savivaldybė įrengė perėją, tris neįgaliems žmonėms skirtus keltuvus, tačiau jie neveikia ik šiol. Tad neįgaliesiems siūloma naudotis kita perėja, kuri yra net už 300 metrų.
Atidarius 86 metrų ilgio ir 4,2 metro pločio požeminę perėją virš jos iki šiol buvusi antžeminė perėja, kurioje įvyko ne viena nelaimė, buvo panaikinta.
Perėjai įrengti bendrovė „Maxima LT“ skyrė 171 tūkst. eurų, dar tiek pat lėšų pridėjo savivaldybė.
