Šiltą Raudonąją jūrą pamėgo ir jo žmona Diana.
Pirmąją straipsnio dalį skaitykite čia.
Netoli iki paplūdimio
Buvęs krepšininkas su žmona, nuvykę į Hurgadą, anksčiau apsistodavo viešbučiuose.
Šių metų pavasarį jie nutarė įsigyti nuosavą būstą, kuriame galėtų įsikurti kada panorėję ir mėgautis ramybe.
Vaikštinėdama aplink Hurgados centrą pora nusižiūrėjo saugų kvartalą, kuriame apie 80 procentų gyventojų – iš kitų šalių atvykę užsieniečiai. Nuo tos vietovės iki paplūdimio ir pamėgto nardymo centro – vos penkios minutės pėsčiomis.
Padedami vietinio egiptiečio lietuviai apžiūrėjo ne vieną parduodamą būstą, kol rado tai, kas jiems patiko. Tai šviesus ir jaukus butas penkiaaukščio namo trečiame aukšte, jo sienų aukštis iki lubų – apie 3 metrai.
70 kvadratinių metrų dviejų kambarių butą su balkonu K.Šeštokas ir jo žmona įsigijo už 15 tūkstančių eurų.
Į kainą įskaičiuotas ir atlygis agentūrai, nekilnojamojo turto registracijos mokestis.
„Kaina kai kam gali pasirodyti neįtikėtinai maža. Mes butą pirkome per vietinį žmogų, kuris ieškojo buto kaip sau. Kitaip tikrai būtume pakloję daugiau pinigų, nes užsieniečiams būna speciali kaina. Egipte iš užsieniečių už viską prašoma mokėti daugiau.
Bet aš ten jau jaučiuosi kaip vietinė ir manęs joks egiptietis, išskyrus taksistus, nėra apgavęs.
Su taksi vairuotojais būnu atsargi – iškart sutariu kainą ir pasiruošiu reikiamą sumą be grąžos.
Egiptiečiai yra geri psichologai – jie stebi, kaip atvykėlis elgiasi, ar jaučiasi laisvai. Jei pamato, kad tai naujokas, viską siūlo už gerokai didesnę kainą“, – kalbėjo saulėtą kraštą pamėgusi lietuvė.
Ginčų kilo tik dėl dušo
Įsigiję jau įrengtą butą lietuviai galėjo iš karto ten gyventi.
Tačiau D.Šeštokienė norėjo arabišką stilių pakeisti europietišku. Ji braižė interjero eskizus, rodė ir aiškino vietos statybininkams bei jų prižiūrėtojui, kokių kambarių ir įrangos norėtų.
Didžiausiu iššūkiu tapo skaidraus stiklo dušo kabina.
Egiptiečiai manė, kad taip įrengti vonios kambarį yra nepadoru. Jie tikino, kad musulmoniškame krašte nėra tokių parmatomų dušo kabinų. Bet atkakli lietuvė pasiekė savo.
Gera buitinė technika Egipte brangesnė nei mūsų šalyje, tad kaitlentę virtuvei D.Šeštokienė gabenosi iš Lietuvos. O štai kitos prekės atsiėjo pigiau. Pavyzdžiui, granitinį stalviršį moteris įsigijo už 140 eurų. Už užuolaidas su karnizais dviem kambariams ir lovatiesę lietuvė sumokėjo 60 eurų ir dar dovanų gavo dvi dekoratyvines pagalvėles.
Viskas buvo pasiūta per dieną.
Trys langai ir balkono durys su įmontuota slankiąja sistema kainavo 370 eurų. Tiek pat naujakuriai sumokėjo ir už ketverias medines duris, kurių vienos – išorinės.
Keraminės grindų plytelės, imituojančios marmurą, atsiėjo po 3 eurus už kvadratinį metrą, tiek pat kainavo ir dekoratyvinės.
Nemažai darbų vietos statybininkai turėjo atlikti iš naujo, nes D.Šeštokienė reikalavo kokybiško remonto.
Baldus pagal šeimininkės pageidavimus ir brėžinius pagamino vietos meistras. Jam lietuvė neturėjo priekaištų.
Naujo būsto priežiūra lietuviams atsieis 70 eurų per metus. Į šią kainą įskaičiuotos durininko paslaugos, laiptinės tvarkymas, šiukšlių išvežimas ir vanduo. Papildomai reikia mokėti tik už elektrą.
Šeštokai džiaugiasi nebrangiai įsigiję ir įsirengę žiemojimo rezidenciją tuo metu, kai prekių ir paslaugų kainos krito.
Tai įvyko po to, kai gerokai sumažėjo turistų iš Rusijos. Jie tos šalies vengia baimindamiesi teroro išpuolių.
Ypač juos įbaugino 2015 metų spalį įvykusi Rusijos oro linijų lėktuvo „Airbus A321“ katastrofa. Sinajaus pusiasalyje sudužus lėktuvui, skridusiam iš Šarm aš Šeicho į Sankt Peterburgą, žuvo 224 žmonės.
„Rusijos turistai už prekes su egiptiečiais nesiderėdavo. Kalbama, kad pavasarį tos šalies poilsiautojai jau planuoja sugrįžti“, – teigė D.Šeštokienė.
Mėgaujasi gardžiu maistu
Buvusį krepšininką ir jo žmoną į Hurgadą vilioja ne tiktai šilta jūra, bet ir burnoje tirpstantys vaisiai, daržovės, žuvų, jūrų gėrybių patiekalai.
Jau kurį laiką turistų mažiau visame Egipte, tad į Hurgadą atvyksta daug prekeivių iš Luksoro miesto. Gatvelėse aplink Hurgados centrą virte verda prekyba.
Už kilogramą datulių ir mažų saldžių bananų egiptiečiai prašo po 0,5 euro, o šviežių braškių – apie 1 eurą. Mango vaisių, melionų kaina nesiekia euro už kilogramą.
Kavinėje K.Šeštokas pastarąjį kartą už picą su kumpiu sumokėjo 1,5 euro.
Gausi vakarienė su jūrų gėrybėmis asmeniui atsiėjo 5–6 eurus. Sočiai papietauti vietos kavinėse galima už 1,5–2 eurus.
Už šią kaina pasiūloma sriuba, salotos ir karštasis patiekalas.
„Kai apsiperku, visada sakau, kad ten ir gyvenu. Prekeiviai iš karto numuša kainą.
Kai kartą pirkau kvapiųjų aliejų, egiptietis net puolė manęs atsiprašinėti, kad užsiprašė pinigų kaip iš turistės. O Kęstas visur moka daugiau.
Mums patinka ir vietos kavinėse ruošiamas maistas, ypač patiekalas iš avienos, vadinamas „tarab“. Po tokių vaišių mūsų šeima niekada neturėjo problemų dėl virškinimo“, – teigė D.Šeštokienė, žiemos atostogų stotele pasirinkusi saulėtąjį Egiptą.
Į egzotiškus kraštus – su apsauga nuo uodų
– Kokiose mūsų šalies turistų lankomose šalyse paplitę uodai, platinantys dengės virusą? – paklausiau Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus specialistės Simonos Žukauskaitės-Šarapajevienės.
– Dengės karštligę sukelia dengės virusas, kurį platina Aedes aegypti ir Aedes albopictus uodai.
Šie uodai paplitę daugiau nei 100 tropinio klimato šalių – Afrikoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Pietryčių Azijoje, Vakariniame Ramiojo vandenyno regione, rytiniame Viduržemio jūros regione.
– Kuo šis virusas pavojingas? Ar būna komplikacijų, kurios pasibaigia mirtimi?
– Ligos inkubacinis periodas – 3–14 dienų. Užsikrėtę asmenys dažniausiai serga lengva dengės karštligės forma, kuriai būdingas karščiavimas, galvos skausmas, sąnarių, raumenų skausmai, bėrimas, pykinimas, vėmimas. Retesniais atvejais gali išsivystyti dengės hemoraginė karštligė – dengė šoko sindromas. 40–80 proc. dengės karštligės atvejų jos požymiai gali nepasireikšti.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet visame pasaulyje užregistruojama dešimtys milijonų dengės karštligės atvejų, iš kurių vidutiniškai 20 000–25 000 baigiasi mirtimi.
– Kokio amžiaus asmenims dengės karštligė kelia didžiausią pavojų?
– Dengės karštlige gali užsikrėsti įvairaus amžiaus asmenys. Pastebėta, kad sunkesnės ligos formos dažniau išsivysto vaikams ir paaugliams.
– Skiepų nuo šio viruso nėra, tad kaip patartumėte apsisaugoti?
– Taip, keliautojams prieinamos vakcinos nuo dengės karštligės nėra. Asmenims, vykstantiems į endemines dengės karštligės teritorijas, rekomenduojama naudoti repelentus, kurių veiklioji medžiaga yra DEET, IR3535 arba pikaridinas.
Patariama vilkėti marškinius ilgomis rankovėmis ir mūvėti ilgas kelnes, ypač dienos metu, nes virusą nešiojantys uodai (Aedes) yra aktyvūs ir dieną.
Miegoti arba ilsėtis reikėtų kambariuose, kurie apsaugoti nuo uodų arba kondicionuojami, o kitu atveju naudoti tinklelius nuo uodų dieną ir naktį.
Jei praėjus 3–14 dienų po kelionės asmuo pradėjo karščiuoti, skundžiasi sąnarių, raumenų ir galvos skausmais, kraujavimu, būtina nedelsiant kreiptis medicinos pagalbos ir informuoti gydytoją apie buvusią kelionę.
– Keliems mūsų šalies turistams iki šiol buvo diagnozuota dengės karštligė?
– Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, ES dažniausiai registruojami įvežtinės dengės karštligės atvejai: 2016 m. ES šalyse – 2821, 2015 m. – 2209.
2015 m. 6 vietinės dengės karštligės atvejai buvo užregistruoti Pietų Prancūzijoje.
Lietuvoje kasmet gydoma po keletą pacientų, užsikrėtusių užsienyje. Nuo 2010 iki 2016 m . buvo užregistruota 18 įvežtinės dengės karštligės atvejų. 2017 m. per pirmuosius 11 mėnesių šalyje užregistruoti 4 įvežtinės dengės karštligės atvejai.
