Vietoj apšepusių metalinių garažų Skansenu vadinamoje Šnipiškių dalyje pastatyti 18 metrų aukščio apžvalgos bokštą, o aplink jį įrengti viešąją erdvę.
Toks planas jau bręsta savivaldybėje.
Regis, belieka katučių ploti, jei ne klausimas: ką matysime užkopę į tą palyginti neaukštą, net ne ant kalvos pastatytą bokštą? Ogi Šnipiškių lūšnų stogus.
Net iš savivaldybės dangoraižio 20-ojo aukšto, į kurį vilniečiai šiuo metu kviečiami pakilti nemokamai, atsiveria daug gražesni vaizdai.
Apsiribojo maža teritorija
Planą ties Giedraičių ir Kintų gatvėmis statyti apžvalgos bokštą praėjusią savaitę tarybos posėdyje pristatė savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Rūta Matonienė.
Suma, kurios reikia projektui, nemaža – beveik 1,77 mln. eurų. Iš jų po 132,6 tūkst. eurų bus skirta iš savivaldybės ir valstybės biudžetų, o likusi dalis – per 1,5 mln. eurų – Europos Sąjungos fondų lėšos.
Tai būtų pirmasis apžvalgos bokštas Vilniuje.
Jis būtų pastatytas iš metalo bei medžio konstrukcijų ir būtų panašus į pastaruoju metu Lietuvos nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose kylančius apžvalgos bokštus.
Šnipiškėms dar pernai buvo žadamos gerokai didesnės investicijos – 3,62 mln. eurų.
Už jas galėjo būti sutvarkyta teritorija tarp Lvovo, Kernavės, Žalgirio, Daugėliškio, S.Fino ir Kalvarijų gatvių.
Tačiau savivaldybė pripažino, kad tiek lėšų nespėtų panaudoti, todėl pasitenkino apžvalgos bokštu ir 84 arų teritorijos sutvarkymu.
To skvero tvarkymo projektiniai pasiūlymai jau parengti, įsiklausyta į vietos bendruomenės pageidavimus.
Prie bokšto bus įrengta vaikų žaidimo zona, poilsio erdvė, teritorija bus apželdinta.
Šnipiškių seniūnaitis Miroslavas Bielinis ne kartą gyrėsi, kad vietos bendruomenė teritorijoje aplink būsimąjį bokštą sustabdė jau ne vieną statybą, todėl tarp medinių Šnipiškių lūšnų daugiabučiai neiškilo.
Politikas palygino su Indija
Bokšto reikalingumu suabejojo miesto tarybos narys konservatorius Vidas Urbonavičius. Kodėl nuspręsta vien bokštą statyti, jei buvo numatyta sutvarkyti keturis kartus didesnę teritoriją, beveik visas Šnipiškes?
V.Urbonavičius ironizavo: jis sužavėtas, kad savivaldybė iš savo biudžeto bokštui išmeta per 100 tūkst. eurų.
„Tokioje vietoje pastačius apžvalgos bokštą bus galima dairytis lyg į kokius Indijos Mumbajaus lūšnynų vaizdus“, – šaipėsi tarybos narys.
R.Matonienė sutiko, kad dabar ten nieko nėra, – tik dvi žvyruotos gatvės ir metaliniais garažais užstatyta teritorija. Ir niekas net neįsivaizduoja, kad tai galėtų būti graži erdvė.
Direktoriaus pavaduotoja tvirtino, kad bendruomenė pasiūlė idėją statyti bokštą, nes greta yra saugoma Šnipiškių teritorija, vadinama Skansenu, ir medinės architektūros paveldo inkliuzas.
Aplink kyla aukštesni pastatai, inkliuzas jau sunkiai matomas, todėl esą ir reikia apžvalgos bokšto.
Ketino nušluoti nuo žemės
Sumanymas Šnipiškėse statyti apžvalgos bokštą keistas ir Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininkui Alvydui Mituzui: „Nesuprantu tikslo. Jei siekiame parodyti griūvančias Šnipiškes – tada gerai.“
Jo žodžiais, Lietuvoje jau daug apžvalgos bokštų pristatyta, tačiau ne visi pasiteisino.
Kraštovaizdžio architektų sąjungos vadovas prisiminė sovietinius laikus, kai medines Šnipiškes buvo ketinama nušluoti nuo žemės paviršiaus. Ten turėjo iškilti į Lazdynus panašus rajonas.
Jis jau buvo pradėtas statyti – tai liudija gyvenamieji namai šalia Kalvarijų gatvės.
Tačiau vėliau tuomečiai miesto plėtros specialistai patvirtino kitokią strategiją – miestas turi plėstis į kalvas. Taip ir atsirado Lazdynai.
Investicijų reikia nedaug
O gražių vietų, nuo kurių atsiveria puikiausi Vilniaus vaizdai, mieste per akis. Ir joms nereikia milijoninių investicijų, kaip Šnipiškių bokštui, kurio aukštis – tik kaip šešiaaukščio namo, vos 18 metrų.
Štai Trijų Kryžių kalno aukštis nuo papėdės – 65 metrai. Kalnas dešinėje Vilnios pusėje prie santakos su Nerimi yra iškilęs 162 metrus virš jūros lygio.
Nuo Trijų Kryžių kalno Senamiestis – kaip ant delno, matyti ir nauji rajonai. Reikia tik įrengti normalų apšvietimą link jo, sutvarkyti pėsčiųjų takus. Vietoj to kuriamas didingas viso Kalnų parko pertvarkos projektas, kuris bus įgyvendintas nežinia kada.
Šiemet pradėjus kirsti medžius kalno papėdėje, kad atsivertų dar gražesni vaizdai, atsirado grupė gynėjų, kurie rašė laiškus net Vyriausybės vadovui Sauliui Skverneliui ir kitoms institucijoms.
Netekusi kantrybės Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija feisbuke pasišaipė iš aktyvistų, suvažiavusių iš kaimų ir nesuprantančių vilniečių gyvenimo.
„Į sostinę iš įvairių šalies kampelių suvažiuoja aktyvus jaunimas, ištroškęs žinių, veiklos, norintis įsilieti į verdantį sostinės kultūrinį gyvenimą. Tačiau dažnai atvažiavę iš natūralios gamtos jie pasijunta įkalinti mūrų, iš draugiškos kaimo aplinkos, kur kiekvienas pažįsta vienas kitą, atsiduria susvetimėjimo ir nesupratimo pilnoje aplinkoje.
O jei žmogus jautrus, kupinas kūrybinių minčių, o supratimo taip mažai? Tuomet užsimezga keistos pažintys ir draugystės.
Kalnų parke, aukščiausiame kalne, yra dauba, kurioje jie visi ir susitiko“, – ironiškai apie žmones, kurie Kalnų parke renkasi prie sukrauto aukuro, socialiniame tinkle rašė direkcijos atstovai.
Tauro kalno aukštis matuojant nuo papėdės – 30 metrų. Taigi jis taip pat aukštesnis už Šnipiškėse iškilsiantį apžvalgos bokštą.
Trūksta tik šiukšlių dėžių
Savivaldybė taip pat kuria didingus planus, kaip ant kalno įkurs Tautos namus, visai nepasirūpindama surinkti kebabų ir traškučių pakuočių, kurias palieka pasigrožėti naktiniu Vilniumi atvažiuojantis jaunimas.
Šiai apžvalgos vietai taip pat trūksta visai nedaug – kelių šiukšlių dėžių ir lygesnio asfalto link jos. Žinoma, jei neminėsime griūvančių Profesinių sąjungų rūmų. Tačiau jie grožėtis Vilniumi netrukdo.
Taigi nuo Tauro kalno, iškylančio virš Lukiškių, galima gėrėtis miesto centro ir Neries slėnio panorama. Tauro kalno šlaitas žemėja ne tolygiai, o keliomis pakopomis – terasomis. Beje, šios terasos atspindi Neries slėnio formavimosi istoriją. Jos susidarė Neries upei keičiant ir gilinant savo vagą.
Dabar sunku įsivaizduoti, kad prieš tūkstančius metų Neris tekėjo šalia Tauro kalno.
Yra net ir kavinė
Subačiaus apžvalgos aikštelė – bene populiariausia tarp vilniečių ir miesto svečių. Čia nieko netrūksta pasigėrėti Senamiesčio panorama. Nebent kavinė galėtų būti išvaizdesnė.
Panašus vaizdas atsiveria ir nuo Bastėjos kalno.
Panerių kalvynas vilniečiams mažiau žinomas. O juk po jį pasivaikščiojus ne tik Gariūnai kaip ant delno, bet ir kitos Vilniaus prieigos.
Galime girtis atodangomis
Pūčkorių atodanga – ranka pasiekiamas gamtos stebuklas. Tiesa, miesto vaizdų nuo jos nepamatysime, tačiau nuo ledynmečio atodangos, kurios aukštis – 65 metrai, atsiveria Vilnios kilpos ir puikūs gamtos vaizdai.
Ši atodanga – aukščiausia Lietuvoje. Antroji pagal aukštį – Plikakalnio atodanga.
Ji yra 58 metrų aukščio.
Tai – labiausiai keliautojus viliojantis objektas Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje. Čia taip pat reikia visai nedaug – sutvarkyti apžvalgos aikštelę, pėsčiųjų taką, kelių šiukšlių dėžių, suolų.
Miškingame dešiniajame Neries krante priešais Vingio parką esanti atodanga – valstybės saugoma.
Iš apžvalgos aikštelės galima pasigrožėti nuo atodangos atsiveriančia puikia miesto panorama, gerai matyti 162 hektarų Vingio parkas, jo žalumoje išryškėja baltas estrados puslankis.
Taip pat matyti stadiono Vingio parke ir Vilniaus universiteto Botanikos sodo kontūrai.
Kairėje galima įžiūrėti dvi Neries srovę skiriančias salas, ties jomis šiame slėnio šlaite – Karoliniškių griova, dešinėje – parodų ir kongresų centras „Litexpo“.
O kur dar kalnas prie Laisvės prospekto Lazdynuose. Pakyli pro Šv.Jono Bosko bažnyčią į viršų – puikiausias vaizdas. Ir suolas, ir apšvietimas yra, ir takas asfaltuotas – grožėkis Vilniumi nemokamai.
