Knechtas vėl apdaužytas
Pastebėję, kad G.Paulioniui skirtą knechtą (stulpas laivams švartuoti) juosianti granito plokštė vėl sudaužyta, senamiesčio gyventojai tik gūžčiojo pečiais - vos prieš pusmetį ji pakeitė senąją, kuri irgi buvo sutrupinta. Tąkart smarkiai išjudintas paminklinis knechtas stovėjo pakrypęs.
Skulptūros ir dekoratyviniai ženklai viešosiose erdvėse - savivaldybės turtas. Vasarą nuniokotas G.Paulionio knechtas buvo suremontuotas miesto lėšomis, bet dabar ta pati istorija pasikartojo, tad remontininkams vėl teks rauti krantinėje įbetonuotą knechtą - kitaip vandalų apgadintos ištisinės plokštės jie nepakeis.
Kas daužo paminklinius knechtus, nuspėti nesunku - Buriuotojų krantine pavadinta prestižine pėsčiųjų alėja kasdien zuja čia veikiančias kavines, barus, parduotuvės aptarnaujantis autotransportas, tarp stulpų mėgina spraustis vietos Klaipėdos senamiestyje nesuradę lengvųjų automobilių vairuotojai.
„Ne kartą mačiau, kaip automobiliai atbuline eiga pavojingai manevruoja knechtų link, net į juos įsiremia“, - pasakojo ne vieną paminklinį ženklą šiai krantinei sukūręs ir pastatęs skulptorius Klaudijus Pūdymas.
Ne paminklai, o tik kliūtys ?
G.Paulionio atminimas Dangės krantinėje įamžintas jo pusbrolio, šiemet Anapilin iškeliavusio garsaus keliautojo, fotomenininko ir orientalisto Pauliaus Normanto, rūpesčiu. Paminklinį knechtą narsiam jūrininkui sukūrė kitas ištikimas G.Paulionio draugas - klaipėdietis K.Pūdymas.
Nedidele irkline valtele „Alfred Jensen“ įveikęs Baltijos jūrą G.Paulionis kitame krante pribloškė švedus - tokių narsuolių net vikingų palikuonys dar neregėjo. Grįždamas atgal lietuvis žuvo per didžiulę audrą jau regėdamas artėjančius Kuršių nerijos krantus. Sudaužyto jo laivelio liekanos aptiktos Preilos paplūdimyje prie gelbėjimo stoties.
Prieš pusmetį taisydamas Buriuotojų krantinėje nuniokotą atminimo ženklą menininkas pastebėjo, kad apgadintas ir kitas šalia stovintis jo kūrinys - „Tūkstantmečio Odisėjos“ knechtas, įamžinęs įspūdingą didžiausio ir greičiausio Lietuvos burlaivio „Ambersail“ kelionę per visus pasaulio vandenynus.
„Rankomis tokio stulpo niekaip neišjudinsi - turbūt į jį irgi rėžėsi koks nors ant krantinės užsirioglinęs verslininkų automobilis“, - tuo beveik neabejoja K.Pūdymas.
Įamžinti istoriniai reisai
Simboliniai knechtai su įrašais primena ir daugiau istorinių žygių: pirmąją trijų Lietuvos jachtų kelionę per Atlanto vandenyną su trispalve nuo Klaipėdos iki Niujorko, norvegų burlaivio „Anna af Sand“ reisą - per Kremliaus paskelbtą ekonominę blokadą jis klaipėdiečiams iš Stavangerio uosto atgabeno simbolinę solidarumo dovaną - sūdytų silkių statinaitę.
Rotary klubas "Concordia 1826" subrandino idėją Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui prie Dangės pastatyti dar vieną paminklinį knechtą narsiam buriuotojui Broniui Rožinskui - pirmajam lietuviui, kuris dar 1963 metais nedidele jacha "Hermes II" įveikė Atlantą, o po to iš Majamio nuplaukė iki San Diego Kalifornijoje.
Buriuotojų krantinę supa visuomeninės paskirties statiniai, kuriuose veikia restoranai, barai, drabužių ir suvenyrų parduouvės, todėl čia kasdien važinėja įvairias prekes, maisto produktus gabenantys automobiliai - nukenčia ne tik atminimo ženklai, bet ir šaligatviai, senųjų pastatų fasadai.
Pėsčiųjų zonoje išvydę apdaužytus ir pakrypusius šlifuoto granito stulpus su užrašais bene labiausiai stebisi Klaipėdą lankantys užsienio turistai – gal jie mano, jog kam nors buvo panyžę delnai juos išlupti ir pasisavinti ?
Važinėja pėsčiųjų alėja
Kažkada ilgapirščiai jau buvo nugvelbę vieną istorinį knechtą, skirtą kauniečių jachtos „Audra“ transatlantinei kelionei. Policininkai šį paminklą atrado nukištą viename garažų kvartale - pasirodo, vagišius domino tik bronza.
Klaipėdos savivaldybė įsipareigojusi prižiūrėti ir saugoti visus rėmėjų lėšomis pastatytus ir miestui dovanotus paminklus, bet kaip nutverti Dangės krantinėje siautėjančius vandalus - tokie apdaužę knechtus iškart dingsta ?
„Policijai tereikia peržiūrėti ant pastatų fasadų įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, kad pamatytų, kokie automobiliai čia važinėja“, - patarimus dalijo K.Pūdymas, kuriam, atrodo, jau atsibodo taisyti aplamdytus meno kūrinius.
Miestiečiams irgi nereikėtų taikstytis su senamiestyje vis labiau įžūlėjančiais vandalais – Buriuotojų krantinėje mobiliaisiais telefonais užfiksuoti Kelių eismo taisyklių pažeidėjai kitą kartą ten gal jau nesibrautų.
Išaiškinus miesto turto niokotojus, savivaldybei atsivertų galimybės reikalauti, kad jie atlygintų nuostolius.
