Šiemet konkurse dalyvavo 16 projektų. Juos vertino Lietuvos architektų sąjungos, Lietuvos statybininkų asociacijos, bankų, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos ir žiniasklaidos atstovai.
Geriausiu administracinės paskirties projektu pripažintas „Quadrum“ biurų pastatas Vilniuje. Tai – pirmas biurų pastatas Lietuvoje, kurio projektinė dalis patvirtinta BREEAM sertifikate užfiksuotu įvertinimu „labai geras“.
Projektas apdovanotas už šiuolaikiško pastato sukūrimą naujame Vilniaus miesto centre ir pritaikytus tvarius bei šiuolaikiškus pastato valdymo ir aplinkos formavimo sprendimus. Projekto vystytojas – UAB “Schage Real Estate”, projektuotojai – „Lund+Slaatto Arkitekter“ ir “Arches”, architektai – Espenas Pedersenas („Lund+Slaatto“), Edgaras Neniškis (UAB “Arches”).
„Quadrum“ biurų pastatas Vilniuje – išskirtinis projektas, išskirtinėje vietoje. Jis santūriai, tačiau išraiškingai papildo Vilniaus Naujojo Centro panoramas, vysto urbanistinės kalvos idėją, unikalią vilnietiškų dangoraižių kolekciją. Žavi estetiškos, draugiškos viešosios erdvės ir pastato funkcijos, skirtos ne tik čia dirbantiems, bet ir lankytojams“ – pastebėjo vertinimo komisijos narė, Vilniaus miesto mero patarėja architektė dr. Dalia Bardauskienė.
Natūraliai įsilieja į Senamiestį
Vilniaus centre įgyvendintas „Basanavičiaus 9A“ išrinktas geriausiu gyvenamosios paskirties projektu. Jis apdovanotas už subtilų šiuolaikinės architektūros pastato suprojektavimą ir įgyvendinimą istorinėje aplinkoje. Projekto valdytojas – „Eika“, projektuotojai – A.Karanausko įmonė, architektas – Rolandas Palekas.
„Projekto valdytojams pavyko sukurti natūraliai į sostinės Senamiesčio urbanistinį audinį įsiliejantį projektą, apjungiant parko ir miesto gyvenimą. Kūrėjams pavyko išlaikyti konceptą, pagrindinę idėją nuo pradžios iki įgyvendinimo, tiek savo kompozicija, medžiagomis, tiek kontekstu aplinkoje“, – sakė komisijos narys, Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkas Linas Naujokaitis.
Prizas – ir už darbo vietų kūrimą
Visuomeninio rekreacinio projekto kategorijoje nugalėjo sanatorinio gydymo kompleksas Birštone „Eglė“. Kūrėjai įvertinti už inovatyvumą, drąsias investicijas ir darbo vietų kūrimą regione. Projekto vystytojai – „Eriadas“ ir „Eglės“ sanatorija, projektuotojai – „Vakarinis fasadas“, architektai – Darius Jakubauskas ir Andrius Vernys, bei “AI studija” architektai Artūras ir Asta Imbrasai.
„Tai – išskirtinis, įdirbio ir drąsos pareikalavęs projektas, kurio kuriama pridėtinė vertė itin svarbi Birštonui. Tai – didžiausias sveikatingumo ir poilsio kompleksas Birštone, smarkiai prisididėjęs prie to, kad Birštone apgyvendintų turistų skaičius nuo 2013 metų išaugo beveik 3 kartus (nuo 37 tūkst. 2013 metais iki virš 100 tūkst. 2017 metais), o apgyvendinimo sektoriaus pajamos tuo laikotarpiu paketurgubėjo – nuo 16,7 mln. eurų per 2013 metus iki virš 65 mln. eurų per 2017 metus. Tai – milžiniškas teigiamas ekonominis poveikis Birštonui ir aplinkiniam regionui.“ – komentavo vertinimo komisijos narys, „Swedbank“ Nekilnojamojo turto klientų skyriaus vadovas Martynas Trimonis.
Atgaivino karinį miestelį
Geriausiu daugiafunkciu projektu paskelbtas Kaune įgyvendintas projektas Juozapavičiaus 13. Jis įvertintas už teritorijos konversiją ir modernaus daugiafunkcio kvartalo formavimą kultūros paveldo aplinkoje. Vystytojai „Miesto renesansas“ atgaivino Šančių karinį miestelį ir vietoje kareivinių, autentiškoje aplinkoje, įrengė butus ir kotedžus. Čia įsikūrė mokykla, darželis, parduotuvė, planuojamas verslo centras. Atgimusio miestelio projektuotojas ir architektas – Gintautas Natkevičius.
„Atgaivinta Juozapavičiaus 13 teritorija yra virsmo, kurio Kaune visi laukė, pradžios simbolis. Pritaikant pastatus šiuolaikiniams poreikiams ir kuriant kokybišką gyvenamąją aplinką projekte išlaikyta pagarba paveldui ir sukurtas veržlus, šiuolaikinis konversijos projektas. Tai puikus Kaune vykstančios metamorfozės pavyzdys“ – sakė vertinimo komisijos pirmininkas, LNTPA direktorius Mindaugas Statulevičius.
Geriausiu konversijos projektu išrinktas VšĮ „Vilniaus technologijų ir meno centras“ įgyvendintas projektas „Vilnius Tech Park“, seną ligoninę sostinės Antakalnio rajone pavertęs inovacijų centru. Teikiant apdovanojimą, pažymėta partnerystės reikšmė tarp savivaldybės, verslo ir vietos bendruomenės kompleksiškai tvarkant šią teritoriją, kuriant naują inovatyvų traukos centrą išskirtinėje kultūros paveldo aplinkoje. Projektuotojai – „Senojo miesto architektai“ ir „A2SM“, architektai – Diana Sabaliauskienė, Aurimas Sasnauskas, Viačeslavas Malenko, Joris Šykovas, Eglė Židonytė, Greta Frišmantaitė.
„Vilnius TechPark – labai organiška konversija, kuri sukūrė naują traukos centrą mieste. Per metus čia namus surado 60 startuolių ir kasdien dirba 800 žmonių. Tai sklandžios, apgalvotos konversijos pavyzdys, kuriai pavyko išsaugoti svarbiausius paveldo elementus ir darnios urbanistikos kontekste vietai suteikti visiškai naują veidą ir dvasią“, – sakė komisijos narys, Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas.
Ateities projekto vardas – už pažangų požiūrį
Vilniaus centre, šalia Neries šiemet iškilęs „Green Hall 2“ – pirmasis naujos statybos biurų pastatas stikliniais fasadais, kuriam suteiktas A+ energinio naudingumo sertifikatas – apdovanotas „Ateities projekto“ kategorijoje. Projekto vystytojas – „Urban Inventors“, projektuotojai ir architektai – „Arrow architects“ ir „Archinova“.
„Savo forma šis kūrinys grakščiai, pagarbiai prisiglaudė prie savito Žvėryno peizažo. Savo vidumi jis nuteikia kūrybiškumui, darbui, geroms mintims. Už tam skirto interjero slepiasi šiuolaikiški, inovatyvūs inžineriniai sprendiniai. Jų akivaizdžiai nedemonstruodami, projekto vystytojai suvaldė darnumo, energinio efektyvumo iššūkius. Šis projektas – pažangaus požiūrio į pastatų vystymą rezultatas“, – teigė komisijos narys, VGTU profesorius Vytautas Martinaitis.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos kartu su Darnios plėtros akademija rengiamas tradicinis, ne komercinis konkursas „Už darnią plėtrą“ atviras visiems nekilnojamojo turto plėtotojams. Pagrindiniai konkurso tikslai – puoselėti darnios plėtros idėjas, atkreipti dėmesį ir pristatyti visuomenei geriausius nekilnojamojo turto plėtotojų projektus, kelti kokybės ir inovacijų kartelę pristatant geriausius plėtros pavyzdžius.
Projektai vertinami pagal tai, kiek jų koncepcija atitinka darnios urbanistinės plėtros, gyvenimo kokybės sukūrimo tikslus, architektūros, urbanistinę ir statybos kokybę bei pagarbą gamtos bei kultūros paveldui. Taip pat įvertinami energiniai pastatų sprendiniai, projekto atitikimas NT poreikiams, ekonominis naudingumas bei kiti kriterijai. Pagrindiniu prizu gali būti apdovanoti tik bent vieną žiemą peržiemoję pastatai, kad būtų galima įvertinti energinių sprendimų efektyvumą.
