Gyventojams ir lankytojams „Live square“ taps prieinamas 2019 metais.
„Šios dienos laukėme 20 metų – tiek laiko nebuvo užpildyta ši Vilniui svarbi vieta. Buvo minčių čia statyti ir prekybos centrą, ir biurus – jiems netgi pamatai buvo suleisti. Bet per krizę mintys atšalo. Tada apsistojome prie sumanymo, kad čia turi iškilti viešbutis“, – sakė „Eikos“ generalinis direktorius Domas Dargis.
Per tą laiką „Eika“ įsigijjo ir gretimą sklypą, kuriame stovi buvusi poliklinika.
Paskutinis sprendimas šioje Vilniaus centro dalyje įkurti kompleksą su viešbučiu nekilnojamojo turto vystytojui kilo prieš trejus metus. Objekto statybas „Eika“ planavo pradėti pusmečiu anksčiau, tačiau dėl atsiradusių kliūčių darbus teko atidėti. Bet tai nemenkina verslininkų lūkesčių. „Mūsų ambicija – kad tai būtų vieta, kurią privalu aplankyti atvykus į Vilnių“, – sakė D.Dargis.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius tikisi, kad, įgyvendinus šį projektą, Gedimino prospektas taps pilnaverte centrine gatve. Mero žodžiais, kol kas viename prospekto gale, prie Katedros, gyva, o einant Seimo link darosi ponykė atmosfera.
Pirmasis Lietuvoje
Pirmajame Lietuvoje keturių žvaigždučių „Hilton Garden Inn“ viešbutyje suplanuoti 164 kambariai. Čia veiks sporto salė, restoranas su lauko terasa, 300 kv. m konferencijų centras.
Iki pasirinkdama „Hilton“ tinklą, „Eika“ rinkosi iš dar 5 garsių viešbučių vardų. Tarp jų buvo ir „Marriott“, ir „Accor Hotels“, ir „Starwood“. Bendradarbiauti su „Hilton“ nuspręsta pirmiausia dėl to, kad šis prekės ženklas – labai stiprus regione, itin sparčiai auga Lenkijoje, Rusijoje.
„Jei ir „Hilton“ viešbučiui ši vieta buvo pirmasis pasirinkimas Vilniuje, vadinasi, čia galime padaryti kažką ypatingo“, – sakė D.Dargis.
„Hilton“ viešbučių tinklas veikia 103 šalyse, kuriose turi 5 tūkst. viešbučių.
Kitoks aukštis
Iš viso „Live square“ stovės trys gyvenamieji namai. Vienas jų bus rekonstruotas poliklinikos pastatas.
Nors pirmame plane buvo numatyti 88 butai, kurių plotas svyruoja nuo 30 iki 150 kv. m, tačiau jau dabar aišku, kad skaičius keisis. Mat kai kurie šeimininkai perka po du butus ir juos sujungia.
Vieno kvadratinio metro su apdaila kaina 3-3,5 tūkst. eurų.
Gyvenamosiose zonose bus įvestas grindinis šildymas, vėdinimo sistema su šilumokaičiu (rekuperacija), išmanusis šildymo valdymas. Numatyta, kad butuose bus įstatyti mediniai langai. Apartamentams išskirtinumo ir erdvės suteiks aukštos, net iki 3,7 m siekiančios lubos.
Darbo zonoje – pakeliamos grindys
Dar nepastatytas verslo centras jau turi pirmuosius nuomininkus. Čia 2,1 tūkst. kv. m išsinuomojo advokatų kontora „Sorainen“.
Šiame verslo centre bus galima nuomotis nuo 200 kv. m iki 4,5 tūkst. kv. m ploto patalpas. Biuro patalpose suprojektuoti varstomi langai, erdvės negilios, todėl statytojai žada, kad natūrali dienos šviesa pasieks kiekvieną darbo vietą.
Vienu svarbiausių inžinerinių privalumų projekto vystytojas išskiria pažangią drėkinimo sistemą. Kiekviena įmonė galės reguliuoti mikroklimatą pagal savo poreikius, o visuose aukštuose įrengtos pakeliamos grindys leis pagal poreikį išplanuoti darbo vietas. Patalpoms vėsinti bus įrengtos šalčio sijos, o anglies dvideginio davikliai užtikrins reikiamą deguonies kiekį patalpose.
Požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje bus elektromobilių įkrovimo stotelė. Iš automobilių stovėjimo aikštelės patekti į verslo centrą bus galima liftu, neišeinant į lauką. Keliaujantys savais dviračiais, juos galės palikti įrengtose dviračių saugyklose.
Darbuotojų patogumui įrengtos dušinės ir persirengimo kambariai.
Šioje komplekso zonoje dirbs verslo centro administratorė, visą parą budės apsaugininkai. Verslo centre veiks prekybos galerija, o šalia esančiame skvere bus įrengtas fontanas ir suformuotos poilsio zonos.
Prekybos galerijoje įsikurs parduotuvės, salonai, veiks kavos baras ir restoranas su terasa. Iš viso – iki 12 prekybinių patalpų, į kurias bus galima patekti per atskirus įėjimus iš lauko. Kiekviena prekybos vieta turės aukštus vitrininius langus.
Ant verslo centro stogo bus įkurta terasa, nuo kurios matysis Gedimino prospektas, Lukiškių aikštė ir Tauro kalno apylinkės.
Visose erdvėse veiks viešas bevielis internetas.
Langus skaidys piliastrai
Dainavos gatvės atkarpoje įrengiamas pasažas. Iš pasažo numatyti pagrindiniai įėjimai į viešbutį, verslo centrą, parduotuves ir restoranus. Šiaurinėje pusėje pasažas išsilies į atvirą viešąją erdvę link Gedimino prospekto. Ši centrinė dalis – tarsi vartai į visą kompleksą, jo centrinė viešoji erdvė, dengta lengvų ir grakščių konstrukcijų stogu.
Planuojamas fasadų medžiagiškumas – stiklo-aliuminio konstrukcijų fasadinė sistema su natūralaus akmens plokštėmis ir aliuminio kompozito lankstiniais. Langai ir vitrinos skaidomi vertikaliais piliastrais, pabrėžiant pastato aukštį ir elegantiškumą. Pastatų stogai apželdinami ir išnaudojami terasoms, iš kurių atsivers miesto centrinės dalies panoramos.
Pasak D.Dargio, investicijos į kompleksą sieks 45 mln. eurų. Dalis lėšų bus atriekta iš neseniai įgyvendinto sandorio, pardavus verslo centrą Vilniaus Žalgirio gatvėje, dalis – iš bankų.
Kompleksą kūrė architektų komanda: Povilas Čepaitis, Dainius Čepurna, Valdemaras Bučys, Linda Šeženytė, Žilvinas Urbas ir kiti architektų grupės UNITECTUS nariai.
